2017 Gruodžio 16 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Tauragiškiams – galimybė šildytis patogiau, saugiau ir švariau

  • Įkelta: 2017-08-10

„Tauragės žinių“ archyvo asociatyvi nuotrauka

„Tauragės žinių“ inform.
info@taurageszinios.lt

Praėjusių metų pabaigoje į Tauragės regioną įvesto dujotiekio privalumais jau gali pasinaudoti ne tik verslas, bet ir dujas įsivesti norintys individualių namų gyventojai. Kuo dujos pranašesnės už malkomis kūrenamus įrengimus, kaip skiriasi šių skirtingų kuro rūšių naudojimo sąnaudos ir, galiausiai, ką reikėtų daryti, norint į namus įsivesti dujas, pasakoja AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų vystymo departamento direktorius Giedrius Kvedaravičius.

– Dujotiekis iki Tauragės buvo atvestas praėjusių metų pabaigoje, kokia padėtis dabar? Ar jaučiate gyventojų poreikį, ar jie mato dujų įvedimo naudą?

– Dideliems pokyčiams dar šiek tiek per anksti. Turbūt ne visi gyventojai dar turi pakankamai žinių apie naują infrastruktūrą Tauragėje, ne visi žino ir apie dujų įvedimo procesą, šio kuro privalumus. Bendrai Lietuvoje mes fiksuojame sparčiai augantį susidomėjimą gamtinėmis dujomis. Pernai naujų klientų prisijungė beveik du kartus daugiau nei 2015 m. Tauragėje jau sulaukėme apie 85 gyventojų paraiškų, formuojame kvartalus, buriame tuos žmones, kurie jau pajuto, kad kas sezoną rūpintis malkomis yra kur kas sudėtingiau nei tiesiog įsivesti dujas. Tikime, kad tokių klientų  bus vis daugiau, nes Tauragei dabar atsiveria itin palankios galimybės prisijungti prie skirstomojo tinklo.

– Kalbate apie dujų įvedimo naudą žmonėms, kokia ji?

– Galime išskirti du svarbiausius privalumus: patogumą ir taršos problemos sprendimą. Individualių namų gyventojai įpratę šildytis malkomis ar panašiu kuru, kurį reikia atsivežti, paruošti, sandėliuoti, nuolat rūpintis procesu. Įsivedus dujas, visi šie rūpesčiai atkrenta, viskas vyksta automatiškai. Be to, dujas naudojantys gyventojai gali patys reguliuoti šildymą ir energiją, ramiai išvykti net ir kelioms savaitėms ir nesijaudinti dėl šilumos namuose. Dar vienas privalumas – aplinkosauga. Nors dažnam atrodo, kad deginti malkas yra labai natūralu ir nekenksminga, tačiau malkos, durpių briketai, akmens anglis pasižymi didele tarša, juos deginant namų sąlygomis į aplinką patenka kenksmingų kietųjų dalelių.  Gamtinės dujos kietųjų dalelių neišskiria.

– Gyventojams labai svarbu ne tik patogumas, bet ir kaina. Ar dujų įvedimas nėra brangesnis patogumas?

– Esame atlikę analizę – buvo lyginami keturi šildymo būdai: malkos, dujinis šildymas, geoterminis šildymas ir šildymas elektra. Malkos iš tiesų yra šiek tiek pigesnės, tačiau įvertinus visą tą laiką, kurį reikia sugaišti ruošiant malkas, jas deginant, kainos skirtumas tikrai yra labai nežymus. Skaičiuojama, kad malkų ruošimas, malkinio katilo kūrenimas ir priežiūros darbai per metus vidutiniškai pareikalauja apie 160 valandų darbo, t. y. viso mėnesio. Kūrenant dujomis, sugaištama tik iki 10 valandų. Taigi, nors malkos yra truputį pigesnės, vertinant bendrą naudą, dujos yra daug patrauklesnė alternatyva. Iš likusių kitų alternatyvų, dujos yra pigiausios, tad galima sakyti, kad dujos yra vienas iš patogiausių būdų apsirūpinti šiluma, jis mažiau taršus nei malkų deginimas ir kainuoja mažiau už kitus daug darbo nereikalaujančius šildymo būdus.  Be to, tai ir saugesnis būdas pasirūpinti namų šiluma.

– Kokie yra pagrindiniai saugumo elementai šildantis dujomis?

– Nauji dujiniai katilai yra daug saugesni nei malkiniai, jie yra automatizuoti, pati sistema palaiko temperatūrą ir degimą, žmogui nereikia kištis. Su malkiniais katilais kyla įvairių rizikų – galima katilą perkaitinti, jis gali būti blogai sureguliuotas, žmogus, kuris nemoka naudotis tokiu katilu, gali padaryti klaidų. Dujinis katilas sumažina žmogiškų klaidų riziką iki minimumo.

– Gal galite papasakoti, kaip vyksta ir kiek užtrunka dujų įvedimo procesas?

– Įvedimo procesas susideda iš dviejų dalių: dujų įvedimo iki apskaitos prietaiso ir vidaus dujų tinklo įsirengimo iki katilo. Visų pirma,  klientas turi pateikti paraišką, kurioje nurodo, kurioje vietoje jis pageidauja dujų apskaitos. Pateikus paraišką, yra įvertinami dokumentai, išduodamos sąlygos ir paruošiama prijungimo sutartis. Pasirašius sutartį ir apmokėjus prijungimo įmoką, rangovai pradeda darbus – jie rengia ir derina projektą su suinteresuotomis šalimis,vertina, ar toje vietoje gali atsirasti dujotiekis, pradeda įvedimo darbus. Priklausomai nuo darbų sudėtingumo, prijungimo terminas gali užtrukti nuo trijų iki septynių mėnesių.

Tuo pačiu metu vykdomi ir vidaus dujų tinklo įsirengimo iki katilo darbai. Klientų patogumui, nuo šių metų pradžios ESO pradėjo teikti naują paslaugą – įrengia ir vidaus tinklą, tad gyventojams nebūtinai reikia patiems tuo rūpintis. Siekiant, kad dujų įsivedimas būtų dar sklandesnis, ESO klientams paskiria ir asmeninius vadybininkus, kurie palydi per visą procesą, konsultuoja, paaiškina, kokių reikia dokumentų, ko svarbu nepamiršti.

– Kiek gyventojų iš bendruomenės turi nuspręsti įsivesti dujas, kad visas šis procesas prasidėtų?

– Vedant dujas į kiekvieną kvartalą, suskaičiuojamas visas dujotiekio ilgis ir jis yra padalijamas iš visų potencialių klientų skaičiaus, įtraukiant ne tik gyvenamuosius namus, bet ir sklypus. Pirmais metais iš visos teritorijos turi jungtis bent 10 klientų. Jeigu kvartale yra 100 potencialių klientų, pirmais metais 10 iš jų turėtų pateikti prašymus ir sumokėti prijungimo įmoką. Bet sumokėti reikia tik už savo dalį, už kiekvienam esančiam  klientui ar sklypui reikalingą vamzdynų ilgį. Kiti klientai sumokės tada, kai jungsis, net jei tai darys po penkių ar po dešimties metų. Ir jie mokės už individualiai apskaičiuotą ilgį pagal tuo metu galiojančius įkainius.

– Taigi dujas įsivesti norintiems gyventojams nereikia iš anksto sumokėti už kaimynus, kurie dar dvejoja?

– Tikrai nereikia mokėti už kaimyną ir nėra taip, kad pirmasis įsivedęs dujas  viską apmoka, o kiti vėliau tik prisijungia prie jau įvestos infrastruktūros. Prisijungti – kiekvieno žmogaus laisvas pasirinkimas. Bet tikime, kad įvertinę naudą ir privalumus, kuriuos suteikia įvestos dujos, Tauragės gyventojai tikrai nedels ir pasinaudos galimybe šildytis patogiau, saugiau ir švariau.

Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su AB „Energijos skirstymo operatorius“.

UAB Tauragės butų ūkis ir buvusi įmonės vadovė Edita Vaitkutė-Zinkė pasirašė taikos sutartį dėl dalies iš jai pateikto 32 tūkst. eurų ieškinio. Savivaldybės kontroliuojama įmonė nebereikalaus iš atsakovės padengti 16 tūkst. eurų nuostolių dėl laiku neišsireikalautų delspinigių iš UAB „Tilta“, kurioje iš pareigų atšaukta buvusi Butų ūkio direktorė šiuo metu dirba. Birželio 21 d. šalys pasirašė taikos sutartį, kurioje trečiuoju asmeniu įtraukta minėta bendrovė sumokėjo 8 tūkst. eurų kompensaciją.

Tauragės miesto susisiekimo infrastruktūrai gerinti parengtas Darnaus judumo planas, kurį patvirtino rajono Taryba. Tarp iki 2020 m. numatytų įgyvendinti priemonių – šviesoforas avaringoje  Dariaus ir Girėno bei Veterinarijos gatvių sankryžoje, nauji dviračių takai, tankesni viešojo transporto maršrutai ir įkrovos stotelės elektromobiliams. Dėl dviejų su puse milijonų eurų paramos plano įgyvendinimui bus kreipiamasi į Europos Sąjungą, 5 mln. eurų skirs Kelių priežiūros fondas.

Privatizacijai rengiama savivaldybės valdoma įmonė UAB „Dunokai“ gali netekti pajamų iš miesto tvarkymo – pasibaigus 5 m. trukusiai komunalinių paslaugų teikimo sutarčiai, skelbiamas naujas konkursas. Anksčiau kapinių tvarkymo, apšvietimo darbų ir šaligatvių, kelių ir skverų remonto bei valymo paslaugas be konkurencijos teikusi įmonė jau pralaimėjo vieną konkursą – komunalines atliekas nuo 2015-ųjų metų surenka UAB „Ekonovus“. Bendrovės pajamos dėl to sumažėjo 15 proc.

43-ose Tauragės rajono seniūnaitijose trijų metų kadencijai jau išrinktas 41 seniūnaitis. Dėl nedidelio gyventojų aktyvumo Senamiesčio ir Aerodromo seniūnaitijose vyks pakartotiniai rinkimai.