Tomo Raulinavičiaus nuotrauka
Praėjusią savaitę nerimusios aistros dėl „Šaltinio“ progimnazijos direktorės Jūratė Lazdauskienės pasitraukimo iš užimamų pareigų kulminaciją pasiekė liepos 26-osios Tarybos posėdyje. Politikai turėjo apsispręsti, ar tenkinti mokyklos vadovės prašymą atleisti ją iš darbo nuo rugsėjo 4-tos dienos. Nors Tarybos nariai žodžiu vieningai išreiškė palaikymą direktorei, tiesaus atsakymo, nori toliau dirbti ar ne, J. Lazdauskienė vengė iki pat pabaigos. Po emocingų kalbų ir teisės aktų nagrinėjimo, Vyriausybės atstovės prie sienos remiama J. Lazdauskienė pagaliau ištarė svarbiausią savaitės frazę: „jei Taryba parodys pasitikėjimą, taip, aš lieku „Šaltinyje“. „Tauragės žinių“ duomenimis, prašymą likti darbe direktorė pateikė jau kitą dieną.
„Leiskite mums dirbti“
Emocijos dėl ilgametės „Šaltinio“ vadovės apsisprendimo palikti užimamas pareigas liejosi jau praėjusį pirmadienį, kada į jungtinį posėdį susirinko Tarybos komitetai. Posėdžio metu pasisakė pati „Šaltinio“ direktorė J. Lazdauskienė, mokyklos bendruomenės atstovas Gintaras Cemnalianskis, galinėse salės eilėse sėdėjo mokyklos tėvų tarybos nariai, atėję palaikyti, kaip patys teigė, visų mylimos vadovės.
– Jokia savivaldybė, jokia administracija negali išspręsti jokios mokyklos vidinių problemų. Tai padaryti gali tik mokyklos vadovas, susėdęs su savo bendruomene. Noriu pasakyti keletą žodžių ir už visus rajono vadovus: leiskite mums dirbti, mes nesam neskaidrūs, nereikia mūsų nuolat kaltinti, statyti į tam tikras pozicijas. Mūsų niekas negina, o mus dažnai tėvai puola, ir ne visada jie teisūs, tikrai ne visada. Tai gal ir į vadovo poziciją kartais stokime, atmesdami visas emocijas, ir padėkime vadovui, – tribūnoje emocingai kalbėjo J. Lazdauskienė, pridūrusi, jog visgi nesijaučia rajone skriaudžiama ir stuburą turinti.
„Tauragės žinios“ rašė, jog košė „Šaltinyje“ užvirė, kai remiantis nacionalinio mokinių pasiekimo vertinimo arba vadinamųjų standartizuotų testų duomenimis buvo suformuota motyvuotų penktokų klasė. Į ją nepatekusių vaikų tėvai raštu kreipėsi į mokyklos administraciją bei savivaldybę. Buvo sudaryta komisija, kuri turėjo atlikti tyrimą, dėl direktorės Jūratės Lazdauskienės veiksmų teisėtumo. Tačiau dar nepaskelbus išvadų, vadovė pateikė prašymą išeiti iš darbo. Kaip vėliau politikams aiškino J. Lazdauskienė, „Šaltinio“ progimnazija – ne vienintelė, sudaranti stipresnes klases, ji tikrinusi teisės aktus ir, nors yra įvairų politikų pamąstymų, rekomendacijų, bet esą nėra konkrečių nurodymų, kaip formuoti klases. Taip pat direktorė teigė organizavusi du susitikimus su klasių tėvais, o trečiasis vyko jau po komitetų posėdžio – šį antradienį, kuriame būsimų penktokų tėvai slapto balsavimo metu nusprendė, jog dabartinis klasių skirstymas pagal rezultatus turi likti.
Bandė perkalbėti
Nors po to, kai J. Lazdauskienė parašė prašymą būti atleista iš užimamų pareigų, ją perkalbėti bandė įtakingiausi rajono politikai – dirbti toliau prašė Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas, savivaldybės administracijos direktorius Modestas Petraitis, net rajono meras Sigitas Mičiulis, direktorė buvo nepalenkiama ir pirmadienį į komitetų posėdį atvyko nusiteikusi padėti tašką. Moteris aiškino valdžios nepasitikėjimą pajutusi dėl to, kad vos kilus konfliktui su keletu mokinių tėvų, ištirti situacijai komisija, jos nuomone, buvo sudaryta per greit, kuri, praėjusią savaitę vykusiame posėdyje, kaip teigė J. Lazdauskienė, jos argumentų neišgirdo. Taip esą jai buvo daromas spaudimas, minėtas ir nekorektiškas kai kurių Švietimo skyriaus darbuotojų elgesys direktorės atžvilgiu, dėl kurio, pačios J. Lazdauskienės teigimu, jos atsiprašė pats Švietimo skyriaus vedėjas E. Šteimantas. Esą jei mokyklai vadovauti imasi keletas tėvų, kurie iš pradžių laikosi pozicijos, kad stipresnioji klasė turi būti formuojama, bet, nepatekus jų vaikams, ima teigti priešingai ir reikalauja grąžinti buvusias klases – ji nebeturinti kito kelio.
Aiškumo neįnešė ir nekonkrečios minėtos komisijos išvados, iš kurių, ar direktorė elgėsi teisėtai, nebuvo iki galo aišku net patiems politikams. Išvadose buvo cituojamas buvusios Švietimo ir mokslo ministrės Audronės Pitrėnienės raštas, kuriame teigiama, jog vaikų skirstymas pagal gabumus neturėtų būti taikomas. Be to, pateiktos rekomendacijos tobulinti informacijos skleidimą mokykloje. Tačiau, komisija pateikė ir išvadą, jog klasės suformuotos preciziškai ir skaidriai. Komitetų posėdyje komentuodami komisijos išvadas politikai nesutarė – Darius Bredelis teigė, jog pažeidimų nenustatyta, opozicija atrėmė, jog neparašyta ir tai, kad direktorė elgėsi teisingai.
Tačiau po bemaž valandą trukusio svarstymo taip ir liko neaišku, ar direktorė planuoja tikrai išeiti iš darbo, ar dar svarsto galimybę pasilikti. Vadovę ištikimai palaikė socialdemokratai, kurių partijai ji priklauso, moralinį palaikymą išreiškė ir valdantieji – Iveta Skurvydienė be užuolankų klausė J. Lazdauskienės: „ką mes turime padaryti, kad jūs atsiimtumėte prašymą“. Į šį klausimą nuskambėjo lakoniškas direktorės atsakymas: „nežinau“. Tuomet I. Skurvydienė kreipėsi į opoziciją prašydama bandyti perkalbėti bendrapartietę. J. Lazdauskienė teigė jaučianti politikų palaikymą tik žodžiais, o veiksmų – pasigendanti.
Politinis šou?
Praėjusį trečiadienį į Tarybos posėdį vėl susirinko „Šaltinio“ bendruomenės atstovų palaikymo komanda. Politikai turėjo balsuoti dėl sprendimo projekto – tenkinti direktorės prašymą atleisti iš darbo. Pagal LR darbo kodeksą, atsiimti prašymą dėl atleidimo darbuotojas turi per tris darbo dienas. Po J. Lazdauskienės pateikto prašymo buvo praėjęs gerokai ilgesnis terminas – daugiau nei 2 savaitės. Švietimo įstaigų vadovų tiesioginis dabdavys yra rajono Taryba, taigi, nors ginčų metu ryškėjo bendra politikų pozicija, jog direktorė turėtų dirbti toliau, tapo nebeaišku, kas ir kaip turi priimti galutinį sprendimą ir kokie yra pačios J. Lazdauskienės lūkesčiai Tarybos atžvilgiu. Šį klausimą valdantieji direktorei uždavė ne vieną kartą, tačiau tiesaus atsakymo ji vengė.
Vos prasidėjus svarstymui opozicijos nuomonę pareiškė V. Kovšovas:
– Įstatymai numato, kad prašymą galima atsiimti per 3 darbo dienas. Kadangi direktorė to nepadarė, ji yra savotiškam ceitnote (šachmatų arba šaškių partijos padėtis, kai žaidėjui trūksta laiko ėjimams apgalvoti, – red past.). Juridiškai galiojančių pagrindų atsiimti prašymą nebėra. Mes, opozicija, sutarėme netenkinti direktorės prašymo. Tai aš suprasčiau kaip darbdavio iniciatyvą, leidimą atsiimti prašymą. Šis klausimas, mano galva, yra juridiškai komplikuotas. Manau, kad direktorė galėtų toliau eiti pareigas ir siūlau Tarybos nariams balsavimu netenkinti direktorės prašymo.
Po šio jo pareiškimo salėje pasigirdo direktorės palaikyti atvykusių „šaltiniečių“ plojimai.
Ilgai buvo nagrinėjami juridiniai niuansai – kas nutiktų, jei Taryba balsuotų, kaip siūlė socialdemokratai – netenkinti direktorės prašymo. Vyriausybės atstovė Irena Ričkuvienė teigė, jog tokiu atveju direktorė vis tiek būtų laikoma atleista, nes pagrindas darbo sutarties nutraukimui – prašymas – gautas. Pirmiausia pati direktorė turinti vienareikšmiškai apsispręsti, ar nori nutraukti darbo sutartį, ar tęsti darbą:
– Jei šiandien Taryba nepriima sprendimo atleisti direktorę iš užimamų pareigų, tas nieko nebekeičia. Čia yra klausimas tik direktorės apsisprendime – ar ji iš tiesų nori būti atleista iš užimamų pareigų, ar ji nori daryti kažkokį, nežinau, šou politinį...
Valdantieji apgailestavo, jog nepavyksta pasiekti susitarimo bei kalbėjo, jog negali priversti direktorės likti – esą baudžiavos laikai Lietuvoje seniai pasibaigė. Dar keletą kartų pasisakyti buvo iškviesta ir pati vadovė, tačiau vis vengė tiesiai atsakyti, ar sutiktų dirbti toliau. Visgi po ilgų diskusijų ėmė aiškėti tikroji padėtis – J. Lazdauskienė netiesiogiai leido suprasti Tarybos nariams, jog tikisi, kad šie balsuos prieš sprendimą ją atleisti, taip parodydami, jog ja pasitiki:
– Gerbiama vyriausybės atstove, aš tikrai nedarau politinio šou. Žodžiais palaikymą aš girdėjau iš Tarybos narių. Darbais?.. Jūsų teisė rinktis.
Pateikė prašymą
Įtampa posėdžių salėje pasiekė tokį lygį, kad prireikė net pertraukos – sumišę politikai paprašė 5 minučių pasitarimui prieš balsavimą. Visgi, svarstymo pabaigoje, I. Skurvydienei perskaičius DK straipsnį, kuriame teigiama, jog 3 dienų terminas atsiimti prašymui negalioja, jei jį anuliuoti sutinka darbdavys, I. Ričkuvienė pripažino, jog Tarybai prabalsavus prieš, direktorė turi teisę kreiptis su prašymu atsiimti prašymą dėl atleidimo. Dar kartą paprašyta vienareikšmiškai atsakyti, ar ši norinti dirbti toliau, J. Lazdauskienė pagaliau pareiškė: „jeigu darbdavys manimi pasitiki, aš lieku „Šaltinyje“.
Už sprendimo projektą atleisti J. Lazdauskienę nebalsavo nei vienas Tarybos narys. Po balsavimo savivaldybės koridoriuje palaikančių apsupta direktorė, paklausta ar teiks Tarybai prašymą anuliuoti ankstesnįjį prašymą atleisti iš darbo, „Tauragės žinioms“ sakė:
– Taip, teiksiu. Žodžiais šiaip sau nesimėtau.
Kitą dieną po minėto posėdžio, liepos 27-ąją, J. Lazdauskienė merui įteikė prašymą, kuriuo, įvertinusi „Šaltinio“ bendruomenės jai parodytą palaikymą ir rajono Tarybos balsavimu išreikštą pasitikėjimą, sutinka toliau dirbti „Šaltinyje“. Ankstesnį jos prašymą dėl atleidimo iš pareigų direktorė prašo laikyti negaliojančiu.
