Atskirtis tarp savivaldybių išlieka didelė, o socialiniai rodikliai gerėja netolygiai, parodė Lietuvos laisvosios rinkos instituto analizė. Skirtumai tarp regionų didžiuliai: nedarbo lygis skiriasi 3 kartus, pašalpų gavėjų – 23 kartus, o vidutinis atlyginimas – šimtais eurų.
Laisvosios rinkos institutas skelbia, kad vidutinis atlyginimas pernai šalyje augo 9 proc. ir viršijo 600 eurų „į rankas“, tačiau net penktadalyje šalies savivaldybių žmonės vidutiniškai uždirbo mažiau kaip 500 eurų atskaičius mokesčius. Mažiausios algos buvo Šalčininkų savivaldybėje, vidutinis atlygis čia – 451 euras „į rankas“, tai – 234 eurais mažiau, nei uždirbo kaimynystėje gyvenantys vilniečiai. Be to, analizė parodė, kad šie skirtumai tik didėja.
„Svarbu pabrėžti, kad skirtumai ryškūs ne tik tarp didžiųjų miestų ir rajonų, o tarp sėkmingų ir stagnuojančių. Yra mažų savivaldybių, kur socialiniai rodikliai lenkia šalies vidurkį – pavyzdžiui, Jonavos, Kėdainių rajonų gyventojai gali džiaugtis uždirbantys daugiau nei vidutiniškai Lietuvos dirbantieji, ir investicijų šios savivaldybės pritraukia daugiau nei kai kurie iš didžiųjų miestų“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.
Vidutinis mėnesio atlyginimas „į rankas“ Tauragės rajono savivaldybėje 2016 m. lyginant su 2015 m. išaugo beveik 10 proc., vidutiniškai čia žmonės uždirbo 494 eurus per mėnesį „į rankas”. Tai – trečdaliu daugiau nei tauragiškiai uždirbdavo prieš penkerius metus. Nepaisant augimo, vidutinis atlyginimas Tauragės rajono savivaldybėje nesiekė vidutinio atlyginimo Lietuvoje (602 eurų per mėnesį atskaičius mokesčius).
Nors ir kasmet mažėja, nedarbas taip pat vis dar aktuali savivaldybės problema. Darbo 2016 m. neturėjo 10,8 proc. darbingo amžiaus gyventojų (Lietuvos vidurkis – 8,1 proc.). Socialinės pašalpos Tauragės rajono savivaldybėje reikėjo 4,8 proc. gyventojų. Šalies vidurkis – 3 proc.
2015 m. pabaigoje vienam Tauragės gyventojui teko 565 eurai tiesioginių užsienio investicijų. Investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą – 1001 euras.