Tauragė – be aiškios kultūros strategijos
Įkelta:
2017-06-13
Nuotrauka
Aprašymas
Akimirka iš 2015-aisiais Liudo Mikalausko organizuoto festivalio. „Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka

Praūžus Miesto šventės renginiams, ilgai tylu Tauragėje nebus. Vasaros metu mūsų mieste organizuojami net trys tradiciniai profesionaliosios muzikos festivaliai jau laukia savo eilės – neužilgo prasidės „VII Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis“, „Džiazo dienos Tauragėje“, „Tarptautinis M. Mažvydo sakralinės muzikos festivalis“. Jų organizatoriai kalba, jog tai galėtų atverti kelią Tauragei tapti Kultūros sostine, tačiau pasigenda kultūros politikos formavimo savivaldybės lygmeniu.

Lygis neabejotinai kyla

Ne taip seniai kalbindami kultūrininką Eugenijų Šaltį, įsitikinome,  kad kultūrinis lygis Tauragėje kyla, profesionalios muzikos renginių daugėja. „Tarptautinį Tauragės muzikos festivalį“ jau septintąjį kartą organizuojantis Liudas Mikalauskas teigė pastebintis, kad tauragiškiai vis labiau pamilsta ir įvertina profesionalią muziką.

– Smagu, kad į Merūno, M. Levickio koncertus susirenka pilnos salės, priešingai nei pas kitus, populiariuosius atlikėjus. Festivalio metu žiūrovų taipogi kiekvienais metais vis daugėja, – kalbėjo L. Mikalauskas.

Šiemet trys Tauragės kultūros renginiai gavo Kultūros rėmimo fondo finansavimą – vyrų chorų festivalis „Užtraukim, vyrai, dainą!“ – 2 tūkst. Eur,  VII-asis tarptautinis Tauragės muzikos festivalis – 9 tūkst. Eur,  „Džiazo dienos Tauragėje“ – 6 tūkst. Eur.

Rajono valdžia šiemet kultūrai taip pat skiria didesnį dėmesį. Šių metų biudžete kultūrinių renginių rėmimui numatyta 105 tūkst. eurų, tiesa, į šią sumą įskaičiuotas ir Miesto šventės renginių organizavimas.

Pasak Tauragės rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Danutės Naujokienės, du iš minėtų festivalių šiemet įtraukti ir  į savivaldybės prioritetinių renginių sąrašą: Liudo Mikalausko organizuojamas „VII Tarptautinis Tauragės muzikos festivalis“, VšĮ „Šou imperija“ rengiamas džiazo festivalis „Džiazo dienos Tauragėje“. Taip pat sąraše –  vyskupo Jono Kalvano dukros Irenos Kalvanaitės-Pavilanskienės rengiamas tarptautinis „M. Mažvydo sakralinės muzikos festivalis“. Šiems renginiams iš biudžeto skirta po 5 tūkst. eurų. Kiti kultūriniai renginiai finansuojami iš Kultūros renginių rėmimo programos, pagal pateiktus prašymus.

Nėra vieningos nuomonės

Tačiau, įsigilinus į situaciją, matyti, jog požiūris Tauragėje į kultūros renginių finansavimą nėra vieningas. Dar svarstant 2017-ųjų biudžetą kilo ginčų, kurie renginiai turėtų būti laikomi prioritetiniais. Opozicija siūlė įtraukti į šį sąrašą Skaudvilėje jau 30 metų vykstantį renginį „Alio, talentai iš provincijos“, suburiantį regiono mėgėjų kolektyvus, tačiau šis siūlymas buvo atmestas.  Taip pat kalbėta, esą savivaldybė neturėtų finansuoti vadinamųjų komercinių renginių, į kuriuos bilietai parduodami už pinigus.

„Džiazo dienas Tauragėje“ jau trečiąjį kartą organizuojančio VšĮ „Šou imperija“ vadovo Valdo Latožos nuomone, 4 eurus kainuojantis bilietas į festivalio renginį, kuriame groja pasaulinio lygio žvaigždės, nieko bendro neturi su komercija.

– Klaidinga sąvoka, jeigu parduodi bilietą, tai jau yra komercija. Pusė festivalio įvykių vyksta nemokamai, ir tik keletas renginių, kurie vyksta Pilies kiemelyje yra apmokestinami. Šiųmetinė bilieto kaina bus tik 4 eurai. Vilniuje ar Palangoje už tokį koncertą žiūrovai moka tris–penkis kartus daugiau. Todėl 4 eurų bilieto kainą vadinti komercine (kai kavos puodelis kainuoja porą eurų)  man atrodo juokinga, – kalbėjo V. Latoža.

Taip pat kultūros renginių organizatoriai kraipo galvas, nes nėra aišku, į ką orientuojamasi kuriant Tauragės kultūrinį identitetą – į mėgėjišką ar profesionalų meną. Pasak V. Latožos, savivaldybė turėtų sukurti aiškią kultūros politiką, kad nekiltų klausimų, pagal kokius kriterijus renginiai yra laikomi prioritetiniais.

– Būtų strategija ir būtų aišku, ar einam link tarptautinių renginių rėmimo, ar link saviveiklos kolektyvų. Gal tai apsileidimas, nekompetencija arba nenoras turėti svarbiausią rajono kultūros dokumentą. Kitaip nepavadinsiu. Esant tokiai situacijai, labai lengva kultūrą supolitizuoti. Mes kalbame apie du skirtingus dalykus: apie mėgėjų meną ir profesionalios scenos pastatymus. Tai du skirtingi kultūros sąveikos ir naudos visuomenei objektai, ir manau, kad abi meno rūšys turi būti  tinkamai finansuojamos. Visi kalba apie valstybės investicijas į statybų, paslaugų, pramogų sektorius, tačiau niekas nekalba  apie investicijų pritraukimą kultūros sektoriuje. Kodėl?  – savo nuomonę dėstė Tauragės radijo vadovas.

Dokumentuose – lakoniškos frazės

D. Naujokienė teigė, jog apie atskiros kultūros strategijos rengimą kol kas nekalbama, kadangi kultūros politika yra apibrėžiama savivaldybės strateginiame veiklos plane.

Atsivertus 2017–2019 m. Tauragės rajono savivaldybės strateginį veiklos planą matyti, jog kultūros politika atskirai neišskiriama, tačiau įtraukta į „Sporto ir kultūros ugdymo programą“, kurios įgyvendinimu esą siekiama ugdyti kultūringą, išprususią, sveiką ir fiziškai aktyvią visuomenę. Kultūrinės veiklos gerinimas apibrėžiamas gana lakoniškomis frazėmis:  „siekiama sudaryti vienodas sąlygas ir galimybes gyventojams susipažinti su šiuolaikinėmis bei tradicinėmis profesionalaus ir mėgėjų meno kryptimis, menininkų pasiekimais ir veikla, <...>. Darbas plėtojamas tokiomis kryptimis: bibliotekų, muziejų, kultūros centrų darbo organizavimas, mėgėjų ir profesionalaus meno dalinis rėmimas, kultūrinių projektų rėmimas, įvairių renginių organizavimas, kultūros įstaigų materialinės bazės stiprinimas ir kt.“

Šiems tikslams įgyvendinti numatomos priemonės apima viešųjų renginių organizavimą, kultūros renginių ir kitos kultūrinės-meninės veiklos organizavimą. Tai, kad orientuojamasi labiau į masiškumą, nei į kokybę, rodo aprašomi priemonių įgyvendinimo kriterijai, tokie kaip kultūros įstaigų organizuojamų renginių skaičius vienetais, mėgėjų meno kolektyvų dalyvių skaičius,  finansuotų kultūros renginių projektų dalis nuo pateiktų paraiškų, vidutinis viešuosiuose renginiuose dalyvaujančių kolektyvų skaičius, žiūrovų skaičius.

Pasak „Tarptautinio Tauragės muzikos festivalio“ organizatoriaus Liudo Mikalausko, vertinti renginių kokybę žiūrovų skaičiumi gali būti apgaulinga.  Muzikas mano, jog pirmiausia, teikiant prioritetą renginiams, turėtų būti vertinami profesionalumo, taip pat tarptautiškumo, viešinimo geografijos, bendradarbiavimo su kitomis Tauragės ir Lietuvos institucijomis, taipogi ilgaamžiškumo, žiūrovų kiekio, kriterijai.

– Bet šie kriterijai turėtų būti taikomi kompleksiškai, nes jei bus vertinamas tik žiūrovų kiekis, nekreipiant dėmesio į profesionalumą bei meninę renginio kokybę – rezultatas gali būti toli gražu ne toks, kokio tikimasi, – teigė L. Mikalauskas.

Menas kuria pridėtinę vertę

Liudas Mikalauskas teigė taip pat pasigendantis strateginio planavimo kultūros srityje.

– Su kultūros plėtros ilgalaike strategija dar neteko susipažinti, todėl manau, kad tokią turėti Tauragės rajone yra būtina. Pasauliniu mastu yra įrodyta, jog kūrybinis sektorius tiesiogiai prisideda prie krašto ekonomikos kūrimo ir ne tik išlaiko save, bet ir sukuria pridėtinę vertę bei teigiamai veikia gyvenimo kokybę tame krašte.

Tačiau vien tradicinių renginių įvedimas liudija apie teigiamus pokyčius Tauragės kultūros sektoriuje. Iki šiol būdavo sudėtinga gauti finansavimą dideliems kultūros projektams, reikėdavo rašyti po kelias paraiškas, ieškoti tinkamų išeičių. Pirmieji žingsniai formuojant kultūros politiką Tauragėje yra labai sveikintini, – kalbėjo tauragiškių mylimas solistas.

Šiemet kultūros strategiją parengė Klaipėdos miestas. Tapęs 2017-ųjų Lietuvos kultūros sostine, uostamiestis metė didžiules pajėgas kultūros politikos formavimui. Dienraščio „Vakarų ekspresas“ duomenimis, Klaipėdos kultūros strategiją iš viso rengė beveik 150 žmonių – kultūros, meno, turizmo, švietimo, vaikų ir jaunimo ugdymo, verslo, komunikacijos, savivaldos bei kitų sričių atstovai. Į strategijos rengimą taip pat buvo įtraukti ir ekspertai iš užsienio.

Kultūrai subrendę teigia ir kauniečiai. Parengęs Kultūros strategiją šių metų pradžioje Kaunas ketina ja vadovautis ateinantį dešimtmetį, iki 2027 metų. Šiemet Kaunas lamėjo Europos kultūros sostinės 2022 m. titulą. Kultūros strategiją taip pat turi Anykščiai, ją rengti parūpo ir Plungei. 

Nuotrauka
tesimas
Įkelta:
prieš 13 valandų
Artėjant Šv. Velykoms Tauragės apylinkės teismo kolektyvas prisijungė prie Tauragės Carito  2024 m. kovo 14 d. – 2024 m. kovo 22 d. organizuotos iniciatyvos „Pasidalinimo krepšelis“. Akcijos metu darbuotojai dalinosi ilgo galiojimo maisto produktais su vargstančiais. Nepamiršti buvo ir mažieji. Pasirūpinta, kad ir jie pajustų saldesnį Šv. Velykų stalą bei galėtų pasmaližiauti saldumynais.
Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-26
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
2024-03-26
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.