Meilės alėjos šlaito tvirtinimo projekto parengiamieji darbai eina į pabaigą. Trečiadienį Tauragės rajono savivaldybėje viešėjo Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojai, modeliuojantys moksliškai pagrįstus pasiūlymus projektuotojams. Remdamiesi atliktais geologiniais tyrimais, mokslininkai pateikė veiksmų planą, kaip, jų nuomone, būtų galima sutvirtinti slenkantį Jūros krantinės šlaitą ir sustabdyti jo eroziją. Tiesa, kiek tai kainuos, kol kas pasakyti niekas negali. Darbus vykdyti tikimasi pradėti jau šią vasarą, tačiau miesto šventės metu į Vasaros estradą greičiausiai teks kulniuoti J. Tumo-Važganto gatve – griūvantį taką dėl saugumo planuojama užtverti.
Pirmiausia mokslininkai išaiškino šlaito slinkimo priežastis, dėl kurių padėtis tapo nevaldoma. Pasak jų, šlaito erozija prasidėjo veikiant daugybei gamtos veiksnių, tarp jų – didelis pastaraisiais metais iškritusių kritulių kiekis. Taip pat miesto vandens nuotekų sistemos, kurioms priklausantys šuliniai išfiltruotą vandenį grąžina į gruntinius vandenis, kuris, esant nuolydžiui į Jūros pusę, teka šlaito link ir galiausiai ten išsiveržia. Viršutinio šlaito judėjimą, pasak mokslininkų, lemia geologinė šlaito sluoksnių struktūra, nes visai Jūros upės pakrantei yra būdingas po gruntu esančio dulkinio molio plaukiojantis sluoksnis, kuriam įmirkus, juda viršutinis gruntas.
– Ši geologinio sluoksnio dalis sudaro problemą, ir nesvarbu, ką mes paviršiuje darysime, jis slinks. Vienintelis būdas jį sustabdyti – įlaidinės sienelės pagalba. Išeitis yra – įlaidai per molį į stabilų žvyro gruntą, kurie neleistų vystytis tolimesniems procesams, – kalbėjo dr. Vilimantas Vaičiukynas, Aleksandro Stulginskio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto dėstytojas.
Mokslininkai sumodeliavo šlaito stabilizavimo priemonių planą blogiausiam oro sąlygų variantui, užtikrinantį stabilumą, net jei kritulių kiekis per metus siektų maksimumą. Konstatuota, kad šlaito slinkimo pavojus susidaro ne tik viršutinėje jo dalyje, kur yra Meilės alėjos takas, bet ir apatinėje, prie upės krantinės. Todėl planuojama tvirtinti visą šlaitą. Pirmiausiai, šiuo metu esančios sienelės vietoje, planuojama sukalti 130 m. ilgio plastmasinių polių juostą, kurių gylis sieks apie 9 metrus, tuomet viršuje jie turės būti sutvirtinti betonine sienele.
– Siūlome įrengti polį, kuris kirstų molinį sluoksnį ir jį stabilizuotų. Taip pat įrengti vandens gaudomąsias drenas, kuriomis gruntinį vandenį būtų galima sugaudyti ir nuvesti į upę šlaito apačioje. Kadangi slinkimas nėra tolygus, reikės sutvarkyti ir patį šlaitą, – dėstė mokslininkai.
Viso šlaito tvirtinimui siūloma pasitelkti ažūrines arba gardelines sistemas, kurios gali būti užpildomos akmenukais arba gruntu ir užsodinamos žole.
Birželio pabaigoje projektuotojams mokslininkai pateiks galutinius priešprojektinius pasiūlymus, kuriais remiantis liepos mėnesį jau turėtų būti parengtas projektas, tuomet skelbiamas rangos darbų konkursas. Projektą įgyvendinti optimistiškai planuojama šiais metais. Akcentuojama tai, kad visi darbai turės būti vykdomi sausuoju periodu. Taip pat svarbu, jog Meilės alėjos tvarkymo darbai –grunto nukasimas, drenažinių sistemų klojimas, polių kalimas turės būti atliekami daugiausia rankiniu būdu, pasitelkiant specifinę techniką – hidraulinius kranus, dėl to statybų kaina gali išaugti. Sunkiajai technikai privažiuoti į šią vietą būtų neįmanoma tiek dėl tako siaurumo, tiek dėl pačios technikos vibracijų keliamo pavojaus šlaito stabilumui.
Kiek kainuos Meilės alėjos remontas, prognozuoti kol kas niekas nesiryžta. Akcentuojama tai, kad tai labai specifinis projektas – rangovas, kuris šito imsis, turės turėti patirties panašių objektų statyboje.
Tauragiškiams rūpi klausimas – ar Meilės alėja bus galima vaikščioti miesto šventės metu. Mokslininkai pabrėžė, jog nerekomenduojama leisti dideliems žmonių srautams vaikščioti griūvančiu šlaitu, dėl saugumo. Kaip jį užtikrinti, turi apsispręsti savivaldybės administracija, tačiau mokslinikai rekomendavo sparčiai didėjančią įgriuvą apskritai užtverti.
