2017 Gruodžio 13 d.
Trečiadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Garbės piliečio vardą siūloma suteikti Juozui Lukošaičiui

  • Įkelta: 2017-05-11
Savivaldybės albumo nuotrauka
„Tauragės žinių“ inform.
info@taurageszinios.lt

Tauragės rajono savivaldybė kviečia teikti kandidatus Garbės ženklo „Už nuopelnus Tauragės rajonui“ apdovanojimui. Toks įvertinimas artimiausiu metu planuojamas skirti 67 metų tauragiškiui Juozui Lukošaičiui.

J. Lukošaitis gimė 1950 metais,  Pagėgių savivaldybėje, Vilkyškių miestelyje, gausioje, dešimties vaikų šeimoje. 1955 metais, Šv. Velykų rytą, ant Vilkyškių senosios elektros pastoties, brolis Pranas Lukošaitis su bendraminčiais iškėlė Lietuvos vėliavą. Už tai buvo suimtas ir per tris paras, neišdavęs nei vieno bendražygio, nukankintas. Ši šeimos tragedija, Juozui Lukošaičiui buvo nuolat primenama iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.

J. Lukošaitis – buvęs ilgametis Lietuvos girininkas, vėliau verslininkas, šiuo metu gyvenantis JAV, Floridoje.

1969 m. baigęs Kauno miškų technikumą ir įgijęs miško techniko specialybę, buvo paskirtas dirbti į Tauragės miško pramonės ūkį, Ringių girininkiją, girininko pavaduotoju. Tų pačių metų rudenį J. Lukošaitis buvo pašauktas atlikti privalomą karinę tarnybą. Po karinės tarnybos pradėjo dirbti Žygaičių girininkijoje, girininku.

1974 m. perkeltas į Skaudvilės girininkiją, toms pačioms pareigoms. Dirbdamas girininku pasodino apie 350 hektarų miškų, pastatė naują girininkiją ir eiguvą, taip pat keletą naujų gyvenamųjų namų dirbantiesiems. 1976 m. buvo pripažintas geriausiu Lietuvos girininku.1979 m. perkeltas dirbti į Tauragę, miško gamybos sandėlio viršininku, kur dirbo iki 1986 m. 1980 m. tuometinėje Lietuvos Žemes Ūkio Akademijoje, neakivaizdiniu studijų būdu, įgijo ekonomisto – gamybos organizatoriaus išsilavinimą.

1986 m. buvo paskirtas Tauragės komunalinių įmonių kombinato viršininku (UAB „Dunokai“). Jo vadovavimo metu Tauragėje pastatyta Taikos statula, nauja oranžerija, kuri daugelį metų aprūpindavo Tauragės miestą gėlėmis. J. Lukošaitis suprojektavo naują turgų.

1990 m., atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką, TBMU reorganizuotas į Tauragės Miškų Urėdiją, o J. Lukošaičiui teko garbė tapti pirmuoju Tauragės Miškų Urėdijos urėdu. Vadovaujant TBMU ir Urėdijai pastatė 34 butus dirbantiesiems. Kasmet nutiesdavo po 17 km naujų miško kelių, suprojektavo naują miškininkų gyvenvietę Papušynėje ir išdalino sklypus individualių namų statybai, atkūrė Batakių, Gaurės ir Ringių girininkijos.

Juozo Lukošaičio vadovavimo girininkijoje metais, įvykdyti ir viršyti visi naujos technikos ir technologijos įdiegimo, darbo našumo kėlimo planai. Jo ir kolektyvo darbai garsino mus ne tik tuometinėje respublikoje, bet ir Sąjungoje. Eigulio Jono Zakarausko žodžiai apie Juozą Lukošaitį, iš laikraščio „Leniniečių balsas“ 1976 09 19: „Tai trisdešimtasis girininkas mano darbe. Ir pats geriausias. Jaunas, bet tikras miško šeimininkas.“ Na, o 1978 09 16 „Leniniečių balsas“ rašė: „Skaudvilės girininkija niekada nebuvo paskutinė, o štai už praeitų metų darbo rezultatus ji buvo pripažinta geriausia ne tik ūkyje, bet ir respublikoje. Tai didelis jauno girininko Juozo Lukošaičio ir viso nedidelio darnaus kolektyvo įvertinimas“. Apie tai rašė ne tik vietinė spauda, bet ir tokie laikraščiai, kaip „Komjaunimo tiesa“.

Prasidėjus privatizacijai, 1992 metais Tauragėje su bendraminčiu Remigijumi Petrausku įkūrė įmonę UAB „Molupis“. 1993 metais atsistatydino iš urėdo pareigų ir pradėjo vadovauti šiai įmonei. Kaip daugelis to meto įmonių, vertėsi didmenine ir mažmenine maisto prekių prekyba. Vėliau, 1995 metais, įkūrė duonos kepyklą, kurioje 2011 metais jau dirbo 460 žmonių ir kuri buvo viena stambiausių apskrities įmonių. 2011 metais UAB „Molupis ir Ko“ buvo parduota, kaip klestinti įmonė. Kepykla kasdien iškepdavo apie 25 tonas įvairių duonos ir konditerijos kepinių. 2009–2011 metais UAB „Molupis ir Ko“ į Tauragės biudžetą sumokėjo daugiausia mokesčių. Prisiminus įmonės įkūrimo istoriją, Juozui Lukošaičiui pačiam atrodo keista, kad jis, būdamas miškininkas, ėmėsi duonos kepimo verslo. Bet kaip pats sako, reikia 90 procentų darbo ir 10 procentų „gyslelės“, kad galėtum verslą valdyti.

Kadangi Juozas Lukošaitis gyvenime vadovavosi principu: „dirbk pats, būk reiklus pirmiausia pats sau ir reikalauk to paties iš kitų“, todėl pasiekė aukštų rezultatų ir buvo pripažintas ir gerbiamas žmogus.

Pardavęs UAB „Molupis ir Ko“ akcijas, Juozas Lukošaitis įsteigė ūkį Gaurės apylinkėje, Eičių girininkijoje, Paikojų kaime. Ūkis siekia 54 ha, iš kurio 17 ha – miškas. Nors gyvena JAV, visas vasaras praleidžia savo ūkyje, Lietuvoje. Šienauja pievas ir gamina pašarą, kurį dovanoja vietos ūkininkams.

J. Lukošaitis yra Sakalo ir Laukėsos medžiotojų klubo narys, aktyvus medžiotojas. Miško negali atsisakyti ir šiandiena. Grįžta ten, kur šaukia širdis. 

Edgaras Vaškaitis, „Klaipėdos aktyvaus laisvalaikio klubo“ (A.L.L.) įkūrėjas ir ilgametis prezidentas, profesionalus gidas bei Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo katedros dėstytojas savo tinklaraštyje activetrips.lt prakalbo apie problemas Tauragės regiono turizmo sektoriuje. Save vadindamas „nišiniu klientu“, tai yra patyrusiu irkluotoju, ieškančiu naujų nuotykių, naujų emocijų, vyras teigia, jog Tauragės regionas nėra pasiruošęs išnaudoti vandens turizmo potencialo – trūksta tiek pačių paslaugų, tiek informacijos apie jas. Dėstytojo nuomone, tokiomis upėmis, kaip Akmena, vandens  turizmo sezonas galėtų tęstis kur kas ilgiau, jei būtų tinkamai išnaudojamos gamtos sąlygos, išplėtota infrastruktūra. 

Praėjusį ketvirtadienį įvyko Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) Stebėtojų tarybos posėdis. Jame vėl iškeltas klausimas dėl įstaigos vidaus auditorės Jūratės Petrošienės veiklos. Auditorė stebėtojams jau buvo užkliuvusi 2016-aisiais, tada tarybos nariai pasigedo jos dalyvavimo posėdžiuose, mat moteris dažnai sirgo. Stebėtojų tarybos pirmininko Modesto Petraičio teigimu, per 2015–2016 metus taryba nėra gavusi iš auditorės jokių pastebėjimų, dėl to abejoja jos veiklos reikalingumu. Imta svarstyti galimybę įstaigai samdyti išorinio audito kompaniją. Kiek tai kainuotų, pavesta išsiaiškinti PSPC direktoriui Donatui Petrošiui per 2 savaites – iki kito rajono tarybos posėdžio, kuris vyks gegužės 17 dieną. Direktorius įpareigotas ir pateikti detalius faktus apie auditorės nuveiktus darbus. Pati Jūratė Petrošienė teigė dirbanti daug ir nuoširdžiai, tačiau neturinti įgaliojimų už savo veiklą tiesiogiai atsiskaityti Stebėtojų tarybai.

Tauragės miestas gali didžiuotis dar vienu pasiektu rekordu. Antradienį minint Europos dieną Pilies aikštėje masiniame renginyje „Šokvaikštis“ dalyvavo 1714 vaikų ir suaugusiųjų. 

Jau praėjusį rudenį Tauragės rajono valdantiesiems buvo pateikta dvinarės rinkliavos už atliekų surinkimą skaičiavimo metodika, o nuo šių metų pradžios Vyriausybės nurodymu ši tvarka turėjo įsigalioti. Tačiau vis neapsisprendžiama dėl jos įvedimo, ir ne tik Tauragėje – naują metodiką delsia patvirtinti ir kaimyninės savivaldybės. Nors TRATC atstovai palaiko naują mokesčių tvarką, garantuosiančią įmonei pastovias pajamas, nuspręsta svarstymą vėl atidėti, kol bus susitarta su kaimyninių savivaldybių vadovais, kokį pastoviosios ir kintamosios įmokų dalies santykį taikyti. Rinkliavos pastovioji dalis be užuolankų vadinama nekilnojamojo turto mokesčiu, mat ją turės mokėti visi pastatų savininkai, nepriklausomai nuo to, ar ten gyvena ir šiukšlina.