2017 Spalio 17 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Dvinarė rinkliava: negyveni, bet šiukšlini?

  • Įkelta: 2017-05-08
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Eglė ČERVINSKAITĖ
naujienos@taurageszinios.lt

Jau praėjusį rudenį Tauragės rajono valdantiesiems buvo pateikta dvinarės rinkliavos už atliekų surinkimą skaičiavimo metodika, o nuo šių metų pradžios Vyriausybės nurodymu ši tvarka turėjo įsigalioti. Tačiau vis neapsisprendžiama dėl jos įvedimo, ir ne tik Tauragėje – naują metodiką delsia patvirtinti ir kaimyninės savivaldybės. Nors TRATC atstovai palaiko naują mokesčių tvarką, garantuosiančią įmonei pastovias pajamas, nuspręsta svarstymą vėl atidėti, kol bus susitarta su kaimyninių savivaldybių vadovais, kokį pastoviosios ir kintamosios įmokų dalies santykį taikyti. Rinkliavos pastovioji dalis be užuolankų vadinama nekilnojamojo turto mokesčiu, mat ją turės mokėti visi pastatų savininkai, nepriklausomai nuo to, ar ten gyvena ir šiukšlina.

Parengti dvinarės rinkliavos metodiką Tauragės apskričiai padėjo Vilniaus įmonė UAB „Jostra“. Dar 2016-ųjų rugsėjo mėnesį šios įmonės atstovai mokesčių sistemos kontūrus pristatė Tauragės rajono savivaldybės Tarybos nariams.

Praėjusiame posėdyje rajono Taryba svarstė dvinarės atliekų išvežimo apmokęstinimo sistemos sprendimo projektą.  Nustačius naują mokesčio už atliekų surinkimą metodiką, rinkliavą sudarytų 40 proc. pastovioji ir 60 proc. kintamoji mokesčio dalys. Prievolė mokėti pastoviąją dalį būtų taikoma visiems nekilnojamojo turto savininkams, o kintamoji dalis būtų apskaičiuojama pagal išmetamų šiukšlių kiekį.

Šią sistemą palaikantys neslepia TRATC'o atstovai, kadangi garantuotai mokama 40 proc. pastovioji dalis už bet kurį nekilnojamo turto objektą įmonei užtikrintų stabilias pajamas. Tarybai pateikti Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro išlaidų pokyčių skaičiavimai už 2016–2017 m., kuriuose matyti, jog mišrių atliekų kiekis sumažėjo, tačiau šiukšlių tvarkymo kaštai padidėjo.

– Vyriausybės nutarimas yra galiojantis ir aš nelabai tikiu, kad jis bus kitoks. Jūsų valia pritarti ar nepritarti. Su šia metodika atsiranda toks niuansas – nuo rinkliavos šiuo metu yra 100 proc. atleidžiami negyvenamų patalpų savininkai. Ir tai sudaro apie 300 tūkst. eurų per apskritį nesurinktų mokesčių. Labai daug yra nurašoma negyvenamų pastatų, mokesčiai už juos yra neprognozuojami – vienais metais gyvenama, kitais negyvenama. Šis modelis mums būtų parankesnis, nes šiuo atveju 100 proc. nuo mokesčio nebegalės būti atleidžiama, tik 60 proc. Paskutinį kartą rinkliavos tarifai buvo peržiūrėti 2012 m. Per šį laikotarpį įrengtos žaliosios aikštelės, pradėtas eksploatuoti Ližių sąvartynas, taigi padidėjo sąnaudos, dėl to mes pinigų ir trūkstam. Esant metodikai būtų realiau atsižvelgiama į tarifus, kasmet galima perskaičiuoti įvertinant sąnaudas, atliekų kiekius, – Tarybos nariams kalbėjo TRATC‘o direktoriaus pavaduotojas V. Noreika.

Naująja rinkliava ypatingai nepatenkinti kaimo gyventojų gynėjai – mat ją patvirtinus ne miesto gyventojams šiukšlių surinkimo kaina padidėtų ir susilygintų su miesto gyventojų tarifu, mat iki šiol kaimiškose vietovėse gyvenantieji už šiukšlių surinkimą mokėdavo gerokai mažiau. Pagal šią tvarką kaime individualių namų savininkams kaina pakiltų nuo 0,52 Eur už kv. m iki 0,62 Eur už kv. m arba 19 proc. Tuo tarpu miesto individualių namų gyventojams rinkliava mažėtų 26 proc.

– Tikrai labai gerai žinau, kad kaimo žmonės žymiai mažiau šiukšlių sukaupia nei miesto gyventojai. Jie mažiau perka pakuotes, turi galimybes jas utilizuoti. Būtų neteisinga padidinti mokestį kaimo žmonėms, – prieštaravo opozicijos lyderis Pranas Petrošius.

Dėl metodikos teisingumo abejonių kyla ir kitiems rajono politikams. Vidas Bičkus teigė, jog jo neįtikino šios rinkliavos reikalingumas.

–  Klausimas aktualus visai bendruomenei ir man atrodo keistai, kad vyriausybė tarsi nori surinkti turto mokestį, kuris yra įkalkuliuojamas į vietinės rinkliavos mokestį. Lyg ir nesusiję dalykai. Jei žmogus pastate negyvena, vadinasi ten ir šiukšlių nėra. Koks gali būti mokestis už gyvenamąją vietą, jei tu ten negyveni ir nekaupi atliekų. Buvo minima, kad bus skaičiuojami konteinerių pakėlimai, kaip tai bus vykdoma, taip pat neaišku. Gyventojai turi galimybę rūšiuoti, yra taromatai, atliekų turėtų mažėti. Kyla mistinis klausimas, iš kur tų atliekų susikaupia, – samprotavo politikas.

Diskusijoms įsisiūbavus kantrybė tūko Vyriausybės atstovei Irenai Ričkuvienei. Jos teigimu, rinkliavos metodikos tvirtinimo atidėti savivaldybėms nebėra galimybės, mat įsigalioti ji turėjusi jau nuo sausio pirmosios, terminą atidėjus tvarka turėjo būti patvirtinta iki gegužės 2 dienos.

– Visoms savivaldybėms yra parašyti reikalavimai įgyvendinti įstatymą, o Vyriausybės atstovo pareiga reikalauti,  kad savivaldybės laikytųsi įstatymų. Kol kas nežinau tokio teisės akto, kuris leistų savivaldybėms to nedaryti. Sprendimą priimti reikia. Ir jeigu jūs to nepadarysite šiandien, nebus galimybės pratęsti terminą. Aš neturėsiu kitos išeities, kaip kreiptis į teismą, – teigė I. Ričkuvienė.

Nepaisant Vyriausybės atstovės spaudimo, Tarybos nariai šiuo klausimu išliko principingi, savo nuomonę pareiškė ir rajono meras Sigitas Mičiulis.

– Tauragėje lankėsi premjeras, kaip tik kalbėjome apie TRATC'o situaciją. Tauragės rajono savivaldybė yra laikoma pavyzdžiu, nes nepasistatė MBA (mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo) rūšiavimo įrenginio, kuris kelia atliekų surinkimo kainas. Kalbėjome ir apie skolą, susidariusią ne dėl savivaldybių kaltės. Planuojame susitikti su kaimyninių savivaldybių rajonų merais, kalbėsime apie galimybę aplankyti premjerą Vilniuje, ir kartu išsikviesti Aplinkos ministrą. Norėtume sužinoti, kokia bus strategija ateityje, nes sunku suvokti ir suprasti. Europos komisija yra apibrėžusi principą: „teršėjas moka“. Šiuo atveju mes jį pažeistume, taip paskatindami emigraciją. Mano įsitikinimu, yra pažeidžiamas teisingumo principas. Mes atstovaujam žmonėms, todėl tarybos nariai turėtų klausytis ne TRATC'o, – kalbėjo meras.

Pasak S. Mičiulio, nors susidariusi TRATC'o milijoninė skola negali būti įtraukta į rinkliavą, didinant įmonės pajamas ši skylė netiesiogiai vistiek būtų kamšoma mokesčių mokėtojų pinigais.

Galiausiai sprendimas dėl dvinarės atliekų surinkimo apmokęstinimo metodikos atmestas,  nuspręsta jį atidėti iki kito Tarybos posėdžio gegužės 17 dieną, per tą laiką planuojant suderinti pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dalių santykį su kaimyninių savivaldybių valdžia. 

Naujas „Tauragės žinių“ numeris – jau spaustuvėje. Jame kviečiame skaityti: kas laukia Tauragės PSPC auditorės, kodėl vis dar netvirtinama dvinarė šiukšlių surinkimo apmokęstinimo tvarka, taip pat apie krašto turizmo problemas, policininkų pergales ir gydytojų apdovanojimus, artėjančius renginius.  Ir, be abejo, sveikinimai mamoms Motinos dienos proga ir dar daug aktualijų bei gerų naujienų.

Tauragės šilumos tinklai pateikė rajono tarybai 2017-ųjų investicinį planą, kuriame numatoma vykdyti šilumos tinklų plėtrą į Tauragės industrinį parką bei modernizuoti šilumos trasas Tauragės mieste.

Sklandant gandams, jog atlikus auditą, Vaikų ir jaunių sporto mokyklos direktoriui Audriui Bitinui gali grėsti atleidimas, ketvirtadienio Tarybos posėdyje valdantieji ne juokais susikibo su opozicija. Bemaž valandą trukęs vadovo likimo svarstymas priminė šachmatų partiją – argumentus vieni po kito dėstę daugumos ir opozicijos atstovai įtampą išlaikė iki galo. Auditorės Kostės Čiapienės teigimu, įstatymų nesilaikymas vadovaujant mokyklai negali būti toleruojamas, tuo tarpu opozicija dėstė, jog realios žalos rajono biudžetui nei pačiai mokyklai nebuvo padaryta, todėl nuobaudos A. Bitinas nenusipelnęs. Visgi nuspręsta drausminę nuobaudą – pastabą – skirti. Opozicija tokiam sprendimui nepritarė – esą tai pirmas žingsnis link direktoriaus atleidimo.