2017 Spalio 17 d.
Antradienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Butų ūkio ir „Dunokų“ laukia privatizacija?

  • Įkelta: 2017-05-16
Tauragės kabelinės televizijos nuotrauka
Eglė ČERVINSKAITĖ
naujienos@taurageszinios.lt

Savivaldybės valdomoms įmonėms skaičiuojant praėjusių metų pelnus ir nuostolius,  pasigirdo siūlymas privatizuoti dvi iš 5-ių: Tauragės butų ūkį ir UAB „Dunokai“. Esą įmonės nepajėgios konkuruoti verslo sąlygomis ir laimėti viešųjų konkursų, pasiūlyti mažiausios kainos gyventojams, jų techninė bazė nugyventa. Siūloma remtis kitų savivaldybių patirtimi, kur daugiabučių administravimu mieste užsiima net keletas stambių privataus verslo žaidėjų, sudarydami konkurencinę aplinką, palankią gyventojams kainos ir kokybės prasme.

Praėjusią savaitę Tarybos Strateginio ir finansų komiteto posėdyje pradėtos svarstyti savivaldybės valdomų įmonių Tauragės autobusų parko, „Tauragės vandenų“, UAB „Dunokai“, Šilumos tinklų ir Butų ūkio ataskaitos. Autobusų parkas patyrė 8 tūkst. nuostolio, dėl 7 proc. sumažėjusio keleivių srauto. Nuostoliai persekioja ir UAB Tauragės vandenis, kurie skundžiasi patyrę amortizacines išlaidas. UAB Tauragės šilumos tinklai UAB Tauragės butų ūkis ir UAB „Dunokai“ – dirbo pelningai, tačiau problemų pastarųjų dviejų įmonių valdyme apstu, Tarybos nariai nemato ateities perspektyvos ir naudos miestui. 

Siūlo privatizuoti

Direktoriams pristačius įmonių ataskaitas, siūlyta dvi iš 5 įmonių –Tauragės butų ūkį ir UAB „Dunokai“ įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.

Komiteto pirmininko Dariaus Stankaus teigimu, „Dunokų“ veikla yra grynai komercinė, nesusijusi su savivaldybe, įmonė dalyvauja viešuosiuose konkursuose kituose miestuose. Tačiau, anot D. Stankaus, 2016-aisiais įmonė pralaimėjo daugelį viešųjų konkursų, kuriuose dalyvavo.

Panaši  situacija, anot politiko, yra ir su Butų ūkiu. Artimiausiu metu savivaldybė turės skelbti daugiabučių namų administratoriaus konkursą. Jame, tikėtina, dalyvaus stambios įmonės, turinčios tinklą visoje Lietuvoje, tokios kaip „Mano būstas“, jau vykdantys techninę komercinių pastatų priežiūrą Tauragėje.

D. Stankaus teigimu, didėjant precedentui Lietuvos mastu į daugiabučių administravimo rinką ateiti verslo įmonėms, neefektyviai valdomos ir pasenusios savivaldybės įmonės nebesugeba konkuruoti rinkoje ir užtikrinti žemiausios kainos ir paslaugų kokybės gyventojams.

UAB Tauragės butų ūkis yra įsteigta 1995-aisiais reorganizavus Tauragės valstybinę butų eksploatavimo įmonę. Įmonės pagrindinė veikla yra daugiabučių namų butų administravimas ir techninė priežiūra, taip pat bendrovė vykdo projekto administratoriaus funkcijas įgyvendinant daugiabučių modernizavimo programą bei socialinių būstų administravimą ir kontrolę. Įmonė aptarnauja apie 80 proc. rajono daugiabučių, likusius tvarko bendrijos. Anot komiteto narių, kai kuriose Tauragės bendrijose kainos už administravimą yra net keletą kartų mažesnės, nei Butų ūkio. Mažesnes kainas siūlo ir privatūs adiministratoriai kituose miestuose.

Nesugebės konkuruoti

Pavyzdžiui, Kauno rajone daugiabučių administravimo rinkoje veikia net 15 verslo įmonių, o butų administravimo kainos gyventojams svyruoja nuo 0,014 Eur iki 0,03 Eur už buto kv. metrą. Kai tuo tarpu Tauragės butų ūkio administravimo kaina siekia 0,06 Eur už kv. m. Panašias kainas, iki 0,07 Eur už kv. metrą taiko ir kitų savivaldybių valdiškos įmonės.

– Kituose miestuose, kur veikia ne vienas, o daug rinkos dalyvių, gyventojai moka žymiai mažiau. Pavyzdžiui, Šilutėje – 0,03 Eur. Žvelgiant į esamą situaciją ir besikeičiančią rinką, nudėvėtą techninę bazę, siūlyčiau galvoti apie šios įmonės akcijų pardavimą. Pagal šią situaciją, kurią girdėjom, įmonė nėra pasiruošusi atvirai konkurencijai rinkoje, – konstatavo D. Stankus.

Tauragės butų ūkio įstatinis kapitalas siekia 320 tūkst. 490 eurų, yra padalintas į  110514 paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė 2,90 eurų. Tauragės rajono savivaldybė valdo 100 proc. šios įmonės akcijų.

Baiminamasi, kad, atėjus naujiems rinkos dalyviams, dauguma daugiabučių gyventojų pasirinks mažiausią kainą, o Tauragės butų ūkiui liks administruoti tik socialinius būstus, kas reikštų įmonės bankrotą.

Klausimų, kaip planuoja konkuruoti Butų ūkis, jei į rinką ateis didelės privačios kompanijos, pasiūlys geresnes sąlygas, geresnę kainą, kilo ir Tarybos nariui Vidui Bičkui. Butų ūkio direktorius Liutauras Indriuška neneigė, jog įmonei yra kur pasitempti.

– Butų ūkis jautėsi monopolis, buvo pamiršęs, kas jį samdo, nelabai kreipė dėmesio į darbų bei aptarnavimo kokybę, atskaitingumą akcininkams. Įmonei tikrai yra kur pasitempti. Konkurentų atėjimas verčia tai daryti, bus natūrali konkurencinė kova, visomis priemonėmis sieksime išlaikyti klientus savo pusėje, – kalbėjo vadovas.

 

Techninė bazė pasenusi

 

Pasak Butų ūkio vadovo, įmonės techninė bazė yra skaudulys, tenka „gesinti gaisrus“, nes ilgą laiką nebuvo investuota į šią sritį. Remontuoti transporto priemones per metus išleidžiama daugiau, nei kainuotų nusipirkti naujas.

– Šioj vietoj reiks pasispausti ir įsigyti technikos savo lėšomis, arba nuomotis, gal net imti paskolą iš banko, kad neskausmingai atsinaujintume, – sakė L. Indriuška.

Kad, esant tokiai situacijai, investuoti į Butų ūkį gali būti nenaudinga pritarė ir Tarybos narys Pranas Petrošius. Politiko nuomone, jei, išanalizavus rinkos sąlygas, matoma teigiama perspektyva pardavus įmonės akcijas, reikėtų tai ir daryti. Kadangi pirkti naują techniką įmonei, kuri vistiek nesugebės pasiūlyti konkurencingos kainos gyventojams, akivaizdžiai neapsimoka.

Tauragės butų ūkis praėjusiais metais uždirbo 12 tūkst. Eur neaudituoto pelno. Įmonės veiklos pajamos sumažėjo 8 proc. ir nesiekė 1 mln. eurų. Pasak dabartinio įmonės direktoriaus L. Indriuškos, jei įmonė nebūtų pardavusi turto, būtų patyrusi nuostolių.

Tauragės butų ūkis, be daugiabučių administravimo funkcijos, taip pat vykdo daugiabučių modernizavimo projektų administravimą. Kam perduoti šias funkcijas, privatizavus Butų ūkį, Tarybos nariams daug klausimų nekyla. Kadangi daugiabučių modernizavimas yra tiesiogiai susijęs su šilumos ūkiu, siūlyta atskirti šią funkciją ir perduoti kitai savivaldybės valdomai įmonei – Tauragės šilumos tinklams.

Pritaria ekonomistai

„Tauragės žinios“ pasiteiravo Laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno nuomonės, ar, remiantis kitų savivaldybių patirtimi, yra naudinga daugiabučių administravimą perduoti į privačias rankas.

– Savivaldybių tikslas turi būti vienas – kad gyventojai gautų gerą paslaugą už kuo mažesnę kainą. Kitų miestų patirtis rodo, kad ten, kur veikia privatus verslas, kaina yra mažesnė. Žingsniai turėtų būti du: pirmiausia atidaryti konkurenciją, tada privatizuoti savivaldybės įmonę. Savivaldybei nėra tikslo išlaikyti nekonkurencingos įmonės, – kalbėjo ekonomistas.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas dar 2014-aisiais atliko daugiabučių administravimo rinkos tyrimą. Tyrimas atskleidžia, nūtent privatiems tiekėjams pavyksta pasiūlyti mažesnes kainas, o dalinai savivaldybei priklausančios įmonės paslaugos yra šiek tiek brangesnės. LLRI atkreipia dėmesį, kad konkurencijos teisės žinias gilinti turi tiek pačios savivaldybės, tiek privatūs paslaugų tiekėjai. Daroma išvada, kad būtent konkurencija atneša gyventojams ir žemiausias kainas, ir aukščiausią kokybę.

„Šiuo metu daugiabučių priežiūrą gali ir vykdo tiek savivaldybių, tiek privačios įmonės. Tačiau neramina, kad iš savivaldos politikų galima išgirsti apie planus viską sutelkti į savo rankas. Mūsų išnagrinėti pavyzdžiai rodo, kad tiek privatiems, tiek savivaldybių daugiabučių administratoriams žmonės moka panašiai. Baimintis privačių paslaugų tiekėjų nėra dėl ko. Atvirkščiai: kuo daugiau tiekėjų varžosi dėl klientų, tuo labiau laimi vartotojai“, – teigė Ž. Šilėnas.

Valstybės tarnyba prieš keletą savaičių išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad, Aukščiausiasios audito institucijos atlikti sisteminiai auditai parodė, jog šiuo metu dalis viešajame sektoriuje veikiančių įmonių ir įstaigų nekuria pridėtinės vertės valstybei, o tam tikrais atvejais teikia naudą tik pačioms įmonėms, viešosioms įstaigoms ar net privačių asmenų grupėms.

2017 m. pradžioje valstybė buvo 118 valstybės valdomų įmonių (VVĮ) savininkė arba pagrindinė akcininkė; 2015 m. pabaigoje šalyje veikė 271 savivaldybės kontroliuojama įmonė; 2015 m. pabaigoje šalyje veikė 668 valstybės ir savivaldybės viešosios įstaigos.

Įmonių privatizavimo sprendimų projektus pavesta parengti savivaldybės administracijai.

 

 

Meilės alėjos šlaito tvirtinimo projekto parengiamieji darbai eina į pabaigą. Trečiadienį Tauragės rajono savivaldybėje viešėjo Aleksandro Stulginskio universiteto dėstytojai, modeliuojantys moksliškai pagrįstus pasiūlymus projektuotojams. Remdamiesi atliktais geologiniais tyrimais, mokslininkai pateikė veiksmų planą, kaip, jų nuomone, būtų galima sutvirtinti slenkantį Jūros krantinės šlaitą ir sustabdyti jo eroziją. Tiesa, kiek tai kainuos, kol kas pasakyti niekas negali. Darbus vykdyti tikimasi pradėti jau šią vasarą, tačiau miesto šventės metu į Vasaros estradą greičiausiai teks kulniuoti J. Tumo-Važganto gatve – griūvantį taką dėl saugumo planuojama užtverti.

Penktadienį į Tauragę atvyko aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Vizito metu aptarti šiuo metu itin aktualūs atliekų ir vandentvarkos klausimai.

Tauragės Švč. Trejybės parapijos tikintieji jau kuris laikas pasigenda medinio laikrodžio, kabėjusio ant bažnyčios sienos. Paaiškėjo, jog buvo nuspręsta jį pakeisti Gailestingojo Jėzaus paveikslu, kurį 1934 metais nutapė vilnietis dailininkas Eugeniušas Kazimierovskis.

Naujausiose „Tauragės žiniose“ rasite: kodėl valdžia prakalbo apie savivaldybės valdomų įmonių privatizavimą, už ką į teismą Butų ūkis padavė buvusią vadovę, kaip gelbėsime griūvančią Meilės alėją, kur vasaros mažieji tauragiškiai, taip pat apie sportininkų pergales, Europos dienos rekordus, istorinius žygius ir prašmatnius automobilius bei dar daug kitų aktualių žinių.  

Tauragės rajono savivaldybė kviečia teikti kandidatus Garbės ženklo „Už nuopelnus Tauragės rajonui“ apdovanojimui. Toks įvertinimas artimiausiu metu planuojamas skirti 67 metų tauragiškiui Juozui Lukošaičiui.