Balandžio 3–6 d. Strasbūre (Prancūzija) vyko Europos Parlamento plenarinė sesija, kurioje dalyvavo ir „Tauragės žinių“ žurnalistė. Pagrindinis plenarinės sesijos akcentas – Jungtinės Karalystės (JK) išstojimo iš Europos Sąjungos (Brexit) sąlygų svarstymas. Priimta rezoliucija dėl tolimesnių veiksmų užtikrinant Europos Sąjungos (ES) piliečių teises Jungtinėje Karalystėje. Taip pat ratifikuotas bevizis režimas Ukrainos piliečiams, kaip ES solidarumo su Rusijos agresiją patyrusia Ukraina ženklas. Panaikinti tarptinklinio ryšio ES šalyse mokesčiai, sugriežtinta medicinos prietaisų ir automobilių išmetamųjų dujų reguliavimo kontrolė, diskutuota apie žmogaus teisų pažeidimus Rusijoje ir Baltarusijoje bei propagandistų skleidžiamų netikrų žinių (angl. „Fake news“) pavojų.
Nustatytos esminės JK išstojimo sąlygos
Europos Parlamente (EP) priimta rezoliucija dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų. Šia rezoliucija EP nariai nustatė svarbias sąlygas tam, kad EP galėtų ratifikuoti JK išstojimo susitarimą. Iki išstojimo datos Jungtinė Karalystė gali naudotis visomis ES narės teisėmis, tačiau kartu turi vykdyti visus narystės įsipareigojimus, Strasbūre pažymėjo Europos Parlamento nariai. Esminis EP reikalavimas – lygiavertė JK gyvenančių ES piliečių ir Sąjungoje gyvenančių britų teisių apsauga.
„Pagrindinis mūsų tikslas – užtikrinti, kad 27 ES valstybių piliečių, gyvenančių Didžiojoje Britanijoje, situacija nepablogėtų. Mes tą patį garantuosime ir britų piliečiams, gyvenantiems Europos Sąjungoje. Mūsų piliečiai privalo turėti galimybę toje šalyje ir toliau laisvai gyventi ir dirbti“, – kalbėjo europarlamentarė Laima Andrikienė.
Taip pat politikė pažymėjo, jog stebima tendencija, kai dalis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių lietuvių dėl nežinomybės skuba atsisakyti Lietuvos pilietybės ir tapti visateisiais JK piliečiais.
Jai antrino ir Europarlamentaras Petras Auštrevičius, teigdamas, jog Lietuva turėtų suskubti įteisinti dvigubą pilietybę, kadangi kitaip visiškai praras ryšį su emigravusiais tautiečiais. Politikas ragino pačius gyventojus imtis iniciatyvos ir LR Seimui pateikti peticiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Priimtoje Rezoliucijoje pažymima, kad iki išstojimo JK yra visateisė ES narė, todėl ji privalo vykdyti visus įsipareigojimus pagal Sąjungos sutartis, be to, iki išstojimo datos JK negali pradėti derybų dėl galimų prekybos susitarimų po „skyrybų“.
„Kol kas britai nori toliau naudotis privilegijomis prekyboje, bet nenori priklausyti vieningai rinkai. Žodžiu, įsipareigojimų jokių, tačiau vyšnias nuo torto nusirankioti nori“, – prieš derybas „Tauragės žinioms“ teigė L. Andrikienė.
Europarlamentarai nusprendė, jog susitarimas dėl tolimesnių ES ir JK santykių galės būti pasirašytas tik po JK išstojimo, o pereinamasis laikotarpis neturėtų tęstis ilgiau nei trejus metus. Derybos dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų bei ES ir JK ateities santykių galėtų prasidėti tik pasiekus reikšmingos pažangos rengiant išstojimo susitarimą, kurį turės tvirtinti Europos Parlamentas.
Ukrainiečiai keliaus be vizų
Europos Parlamentas (EP) nusprendė suteikti galimybę Ukrainos piliečiams trumpam laikui atvykti į ES be vizų. Naujajai tvarkai dar formaliai turi pritarti ES Taryba. Tikėtina, kad Ukrainos piliečiai galės lankytis ES be vizų jau nuo birželio pradžios.
Rezoliucijoje pažymima, kad „ES ir Ukraina bendrai siekia esminio suartėjimo, grindžiamo politinės asociacijos ir ekonominės integracijos principais. Reikalavimo turėti vizą panaikinimas Ukrainos piliečiams, bus konkretus šio bendro siekio įgyvendinimas ir Ukrainos piliečių išreikštas įsipareigojimas siekti taikos, stabilumo, integracijos į Europą ir reformuoti savo šalį.“
Pagal atnaujintas taisykles, biometrinius pasus turintys Ukrainos piliečiai be vizų galės viešėti ES turizmo ar verslo tikslais ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Bevizis režimas galios ne tik visoje Šengeno erdvėje (įskaitant Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją), bet ir Bulgarijoje, Kroatijoje bei Rumunijoje, tačiau negalios Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jis nesuteikia galimybės įsidarbinti.
„Tauragės žinių“ kalbintas EP Užsienio reikalų komiteto narys P. Auštrevičius sprendimą dėl bevizio režimo ukrainiečiams sveikino kaip puikų žingsnį: „Manau, tai savalaikė parama Ukrainai, o sykiu tai – atviros Europos idėjos patvirtinimas. Žinoma, tikiuosi, bus išvengta nelegalių bandymų pasilikti Europos Sąjungos šalyse.“ Europarlamentaras pažymėjo, jog tam priimtas papildomas saugiklis – sprendimas dėl automatinių vizų sustabdymo – leisiantis greitai įvesti apribojimus piktnaudžiaujantiems.
Pernai Šengeno erdvei priklausančios šalys iš viso išdavė 13,9 mln. trumpalaikių Šengeno vizų. Iš jų 1,36 mln. išduota Ukrainos piliečiams. Ukrainiečiams daugiausia vizų išdavė Lenkija (560 tūkst.), Lietuva – 89 tūkst.
Pasak P. Auštrevičiaus, bevizis režimas ukrainiečiams leis praplėsti akiratį, pamatyti Europą. „Galbūt tarp laisvai keliaujančių ukrainiečių atsiras daugiau norinčiųjų dirbti ir Lietuvoje, kurioje taip trūksta reikiamos kvalifikacijos darbo jėgos“, – svarstė politikas.
Pasmerkė Rusijos ir Baltarusijos represijas
Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Baltarusijos ir Rusijos „neproporcingą atsaką“ į šiose šalyse nuvilnijusius protestus, kuomet sulaikyta šimtai taikių demonstrantų, taip pat žurnalistų ir opozicijos atstovų. Europarlamentarai ragina nedelsiant paleisti sulaikytuosius, panaikinti jiems keliamus kaltinimus bei gerbti susirinkimų laisvę. Jie taip pat nuogąstauja, kad ES parama Baltarusijai gali būti naudojama Astravo AE finansuoti.
Priimtoje rezoliucijoje EP smerkia Baltarusijos valdžios represijas, nukreiptas prieš taikius demonstrantus, kurie kovo 25–26 d. protestavo prieš vadinamąjį „veltėdžių“ įstatymą. Jie piktinasi, kad Baltarusijos saugumo pajėgos sulaikė ne mažiau kaip 700 žmonių, o 177 asmenys nubausti finansine bauda ar areštu.
P. Auštrevičius teigė, kad sesijos metu vykusioje diskusijoje stengtasi priminti „apie galimybę atnaujinti sankcijas Baltarusijai, taip pat atlikti tyrimus dėl sulaikytųjų – jie turi būti paleisti arba jiems turi būti pateikti pagrįsti kaltinimai. Jo nuomone, buvo padaryta klaidų bendraujant su šia valstybe ir ES turi prisiimti atsakomybę. Anot politiko, „šiuo metu Baltarusija veidu atsisukusi į rytus, o prezidentas jau seniai šią valstybę su visais žmonėmis ir jos turtais pardavė Rusijai“.
Be to europarlamentaras išreiškė nuogąstavimą, jog finansinė parama, kuri skiriama Baltarusijai, gali būti panaudota nesaugios Astravo elektrinės statybai. Dėl to P. Auštrevičius inicijavo „Atominės energetikos saugos ES kaimynystėje“ grupę, kuri balandžio 20 dieną vyks tiesiai į statomą Astravo atominę elektrinę. Taip norima atkreipti ES institucijų dėmesį į galimai nesaugios elektrinės statybas. Pasak politiko, pagrindinis vizito tikslas yra „išgirsti iš pačių baltarusių, kaip jie supranta saugumą ir ką jie ruošiasi daryti“.
Kitoje praėjusį ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje EP smerkia Rusijos policijos operacijas, nukreiptas prieš taikius kovo 26 d. ir balandžio 2 d. antikorupcinius protestus, kurių metu sulaikyta apie 2000 demonstrantų, žurnalistų ir opozicijos atstovų, tarp jų ir Aleksejus Navalnas. Europarlamentarai ragina nedelsiant paleisti taikius protestuotojus ir ragina Rusiją gerbti tarptautinius įsipareigojimus užtikrinti susirinkimų laisvę, kuri yra „esminis demokratinės sistemos elementas“.
Apie Lietuvos santykius su Rusija pakalbintas Antanas Guoga pasisakė griežtai: „Rusija visais įmanomais būdais bando daryti įtaką tiek politiniams, tiek ekonominiams, tiek socialiniams procesams ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje ES. Todėl prielaidų santykiams gerėti nėra. Lietuva turi visaip daryti įtaką ES pozicijai, neleidžiančiai gerinti santykių su Rusija arba neleidžiančiai net pagalvoti apie sankcijų sušvelninimą arba panaikinimą. Rusija vis dar mato save kaip Europos rytų regiono savininkę, o tai yra grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui. Tai yra grėsmė Europos bei NATO vienybei. Mes turime bendrų klausimų su Rusija, nuo kurių nepabėgsime, tokių kaip Kaliningrado tranzitas. Tačiau energetikos, ekonomikos ar politiniuose klausimuose turime stengtis pasitelkti europines struktūras. Rusija yra mūsų kaimynas ir santykiai turėtų būti geresni, bet labai svarbu, kad abi pusės to norėtų, o kol kas panašu, kad Rusija nėra suinteresuota gerbti mūsų interesus, tokiu būdu užkirsdama kelią glaudesniems ryšiams.“
Panaikintas tarptinklinio ryšio mokestis
Nuo 2017 m. birželio Europos Sąjungoje nebeliks tarptinklinio ryšio mokesčio, vadinamojo „roamingo“. Tai numatyta atnaujintose elektroninių ryšių taisyklėse, kurias Europos Parlamentas (EP) priėmė dar 2015 m. spalį. Praėjusį ketvirtadienį EP nustatė didžiausias leistinas didmenines kainas, kurias mobiliojo ryšio operatoriai galės taikyti vieni kitiems, kai jų klientai naudosis kito ES ryšio operatoriaus tinklu. Tai paskutinis žingsnis tam, kad nuo šio birželio visoje ES būtų panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčiai.
„Tai didelis laimėjimas Europos vartotojams. ES vartotojai galės tikrinti paštą, naudotis žemėlapiais, skambinti ir siųsti žinutes be papildomų mokesčių“, – pažymėjo EP pranešėja Miapetra Kumpula-Natri.
Europarlamentaras Antanas Guoga taip pat įsitikinęs, jog tai didelis laimėjimas, užtikrinsiantis duomenų perdavimo laisvę be sienų keliaujantiem ES piliečiams. „Panaikinus vadinamąjį roamingą, europiečiai galės kad ir internetu atsisiųsti bei naudotis pigiausio ES operatoriaus SIM kortelę. Šį pozityvų pokytį ypač pajus daug Europos Sąjungoje keliaujantys žmonės“, – kalbėjo politikas. A. Guoga teigė manantis, kad ateityje išvis bus atsisakoma mobiliųjų tinklų – liks tik interneto tinklas ir juo naudojamos tokios programėlės kaip „Viber“, „WhatsApp“ ir kitos.
