2017 Rugsėjo 23 d.
Šeštadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

15min tyrimas: kas sieja Arūną Pukelį ir „Lukašenkos piniginę“

  • Įkelta: 2017-04-04
„Tauragės žinių“ inform.
info@taurageszinios.lt

Arūnas Pukelis Lietuvoje žinomas kaip Švinius – žmogus, kurio bijantys prisipažįsta net policininkai. Žmogus, kuris Henytės sūnų Enriką lyg niekur nieko pavėžina automobilio bagažinėje. O kitokį Arūną Pukelį pažįsta Baltarusija – ten jis yra statybų magnatas ir vienas sėkmingiausių investuotojų iš Lietuvos. 15min.lt žurnalistas Šarūnas Černiauskas pateikia informaciją, kaip keičiasi situacija kaimyninėje šalyje verslą plėtojusiam tauragiškiui. 

35,88 mln. rublių, 918,96 tūkst. eurų ir 8,66 mln. dolerių. Su tokiomis skolomis žlunga prieštaringai vertinamo Tauragės verslininko imperija kaimyninėje šalyje. A.Pukelio verslo flagmanas Baltarusijoje, su Vakarų sankcijų paliestu veikėju Jurijumi Čyžu valdyta bendrovė „Magnus Group“ („Магнус-групп“), likviduojama su trenksmu. Visa tai vyksta po trilerio vertų gaudynių, kai buvęs A.Pukelio partneris nuo savo šalies teisėsaugos bandė pabėgti į Lietuvą ir buvo pagautas. Praėjus metams po sulaikymo, J.Čyžas ritasi žemyn turtingiausių baltarusių sąrašuose, jo verslas praranda vertingą turtą. Aliaksandras Lukašenka neslepia pats prižiūrintis „Lukašenkos pinigine“ pravardžiuojamo verslininko bylą ir demonstruoja savotišką malonę, laidydamas užuominas, jog J.Čyžas į kalėjimą nesės. Buvęs „Lukašenkos piniginės“ verslo partneris A.Pukelis neslepia savo pinigus nukreipiantis į kitas šalis ir nebelaikantis Baltarusijos prioritetu. Vis dėlto jis tvirtina, kad tai niekaip nesusiję su J.Čyžo problemomis.

Per (baltarusių?) kančias – į žvaigždes 

Prieš pusantros savaitės A.Lukašenkos režimas dar sykį brutaliai susidorojo su kritikais. Prieš protestuotojus vėl nukreiptos didžiulės OMON pajėgos, vėl surengti masiniai areštai, vėl pasipylė visokeriopi žmogaus teisių pažeidimai. Režimas nesikeičia. O šio režimo rėmėju daug metų oficialiai buvo pripažįstamas A.Pukelio verslo partneris. Kaimyninės šalies žiniasklaidoje nurodoma, jog „Magnus Group“ A.Pukelis įsteigė su garsiu Baltarusijos verslininku Jurijumi Čyžu. Jis žinomas kaip vienas turtingiausių Baltarusijos verslininkų, ne sykį buvęs ir šalies milijonierių sąrašo viršūnėje. Dar J.Čyžas pravardžiuojamas „Lukašenkos pinigine“ – ilgą laiką jis laikytas Baltarusijos diktatoriaus favoritu ir kone asmeniniu finansininku. Tiesa, visa tai pasikeitė pernai, kai KGB gaudė J.Čyžą, 220 km/h greičiu lėkusį Lietuvos sienos link.

Ir būtent su šiuo žmogumi A.Pukelis šovė į Baltarusijos verslo olimpą. Baltarusijos žiniasklaidoje nurodoma, kad tauragiškis – buvęs J.Čyžo partneris statybų kompanijoje „Magnus Group“. Ši įmonė kurį laiką oficialiai priklausė J.Čyžo holdingui „Triple“ („Трайпл“), tačiau buvo atskirta, kai „Lukašenkos piniginė“ susidūrė su rimtais nemalonumais. Tiesa, dar ne šalies viduje, o jos išorėje. 2012 m. J.Čyžui ir jo verslams pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos. „Lukašenkos piniginė“ visoje ES – žinoma, ir Lietuvoje – tapo persona non grata. Tokio sprendimo, tiesa, panaikinto 2015 metais, priežastis buvo J.Čyžo parama A.Lukašenkos režimui. Taip ES reagavo į kruviną susidorojimą su protestuotojais, reiškusiais nepasitenkinimą 2012 m. vykusiais ir tarptautinės bendruomenės aštriai kritikuotais Baltarusijos parlamento rinkimais. Būtent J.Čyžo holdingas „Triple“ oficialiai įvardintas kaip finansinės paramos A.Lukašenkos režimui tiekėjas.


Bet visi šie įvykiai netrukdė „Magnus Group“ klestėjimui. Ir su neeiliniais partneriais. 

„Batiuškos“ sūnūs ir arabų kariškiai 

Garsių užsakymų „Magnus Group“ netrūko. Kaip ir viešai mirgančių sąsajų su paties Baltarusijos diktatoriaus šeima. Štai 2015 m. portalas Tut.by rašė apie „Magnus Group“ Minske statomą daugiafunkcinį kompleksą „Green City“. Iš kur atkeliavo pinigai šiam milžiniškam statybų projektui? Anot viešai skelbiamos informacijos, jo vystytoja – Baltarusijos įmonė „Eurostepgroup“ („Евростэпгрупп“) – yra „rusiško kapitalo“. Savo ruožtu, Tut.by nurodo, esą vienas iš šios įmonės steigėjų – Baltarusijos Prezidento sporto klubas, vadovaujamas 1980 m. gimusio diktatoriaus sūnaus Dmitrijaus Lukašenkos. Į klausimus apie dalyvavimą plėtojant „Green City“ Prezidento sporto klubas Tut.by neatsakė. Anot Baltarusijos žiniasklaidos, „Magnus Group“ gali pasigirti ir labai egzotiškais klientais Baltarusijoje. Minske išdygęs 65 tūkst. kvadratinių metrų kompleksas „Sokol“ su pirmuoju šalyje „Marriott“ viešbučiu – taip pat „Magnus Group“ patikėtas projektas. Kaip rašė Tut.by, tokio statinio idėja gimė A.Lukašenkai 2011 m. viešint Katare. Į kompleksą „Sokol“ taip pritrauktas neeilinis investuotojas – Kataro ginkluotųjų pajėgų investicinis fondas. Baltarusijos žiniasklaidos pranešimuose mirga žinios, kaip šį kompleksą Minske pristatinėjo Kataro gynybos viceministras Thani Abdulrahmanas AL-Kuwari. O statybas esą koordinavo dar viena neeilinė asmenybė – vyriausiasis Baltarusijos diktatoriaus sūnus Viktoras Lukašenka. 

Imperija griūva su trenksmu 

Kataro ginkluotųjų pajėgų vardas dabar mirga jau kitame „Magnus Group“ istorijos puslapyje. Remdamasis neoficialiais šaltiniais, Tut.by pernai rašė, kad staiga subyrėjusi statybų milžinė negavo dalies žadėtų pinigų iš abiejų garsiųjų investuotojų – Kataro ginkluotųjų pajėgų fondo ir su A.Lukašenkos šeima siejamo komplekso „Green City“ statytojų. Bankrotas „Magnus Group“ užgriuvo pernai balandį – praėjus vos daugiau nei mėnesiui po nesėkmingų J.Čyžo lenktynių su Baltarusijos KGB. „Magnus Group“ bankrotas įsibėgėjo turbūt neatsukamai. 15min surinkti dokumentai rodo, kad Minsko ekonominis teismas mažiau nei prieš du mėnesius pradėjo įmonės likvidavimo procedūrą. Teismo sprendime įvardintos ir įspūdingos buvusios statybų milžinės skolos: 35,88 mln. rublių, beveik 919 tūkst. eurų ir net 8,66 mln. JAV dolerių. Be to, nurodoma, kad „Magnus Group“ neturi tiek turto, kad pakaktų padengti šiuos įsipareigojimus. „Skolininkė yra nemoki“, – konstatuojama dokumente. 15min susisiekė su „Magnus Group“ likvidatore Olga Pepenina. Ji pažadėjo vėliau pateikti detalesnę informaciją apie bendrovės padėtį, tačiau keletą dienų į skambučius iš Lietuvos neatsiliepė. Pirmadienį, galų gale pavykus susisiekti su O.Pepenina, ji pareiškė negalinti teikti daugiau informacijos, nei oficialiai paskelbta. Likvidatorė užtikrino tik viena: „Magnus Group“ neturi pakankamai turto skoloms grąžinti. Jei bankrotas – vadinasi, nepakanka“, – lakoniškai komentavo O.Pepenina. Į klausimą, ar procesas susijęs su J.Čyžo problemomis Baltarusijoje, ji neatsakė. 

Byla „kontroliuojama prezidento“ 

J.Čyžo likimas klostosi panašiai, kaip ir „Magnus Group“. Baltarusijos žiniasklaidos skelbtais duomenimis, buvęs turtingiausias šalies verslininkas iš areštinės paleistas tik pernai rugsėjį, praėjus daugiau nei pusmečiui nuo sulaikymo.

„Lukašenkos piniginės“ byla sulaukė ir asmeninio Baltarusijos diktatoriaus dėmesio. A.Lukašenka pernai rugsėjį atvirai pareiškė pats kontroliuojantis tyrimą dėl J.Čyžo. „Pasakysiu atvirai: Čyžo byla – kontroliuojama prezidento. Ir ne tik todėl, kad jis – stambus verslininkas. Jis vis dėlto buvo artimas prezidentui ir daugelis jo elgesį siejo su pačiu prezidentu. Nesu abejingas šiai temai“, – A.Lukašenką citavo Naviny.by.

Tada Baltarusijos lyderis užsiminė netrykštantis noru J.Čyžą grūsti į kalėjimą – esą pakaks ir su kaupu grąžinti iš valstybės nugvelbtus pinigus. „Yra ekonominis nusikaltimas – mokesčių nemokėjimas. Padauginkite iš trijų, iš penkių – susimokėkite už tai, ką pavogėte iš valstybės. (...) Tas pats galioja ir Jurijui Aleksandrovičiui. Kiek žinau, jis sutinka [susimokėti]. Dabartiniame tyrimo etape jam jau pareikšti įtarimai dėl 12 ar 13 mln. dolerių. Jurijui Aleksandrovičiui galioja tas pats, kas kitiems. (...) Tegul susimoka, kaip priklauso. Jei jis manęs ko nors paprašys, peržiūrėsiu jo prašymą ir sureaguosiu taip pat, kaip ir kitais atvejais. Jis tai puikiai žino“, – galią demonstravo A.Lukašenka. Sykiu diktatorius paaiškino, kodėl J.Čyžas net pusmetį praleido už grotų. Motyvas – jo lenktynės su KGB Lietuvos sienos link. „Pasakysiu atvirai – jeigu jis savu laiku nebūtų bėgęs ir jo nebūtų gaudę 200 kilometrų greičiu, jam tikriausiai galiotų rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš šalies arba namų areštas“, – pridūrė A.Lukašenka. Nors paleistas iš areštinės, „Lukašenkos pinigine“ tituluojamas verslininkas lieka stebimas teisėsaugos. Jis taip pat pasitraukė iš savo verslo flagmano, holdingo „Triple“, vadovo pareigų, užleisdamas jas savo sūnui Sergejui. J.Čyžas tai pavadino „nedidele rokiruote“. Toliau prastėja ir „Lukašenkos piniginės“ verslo reikalai. Galima matyti aiškių ženklų, kad verslininkas neteko savo išskirtinio statuso. Pavyzdžiui, J.Čyžo „Triple“ prarado kompanijai skirtą beveik hektaro sklypą pačiame Minsko centre. Ten „Lukašenkos piniginė“ ketino statyti „Holiday Inn“ tinklo viešbutį, tačiau planai taip ir nepajudėjo. Kaip vasarį rašė Tut.by, „Čyžo sklypu“ pakrikštyta žemė atimta ir parduota aukcione. Simboliška, kad aukcionas įvyko meilės dieną – vasario 14-ąją. J.Čyžas taip pat ritasi žemyn turtingiausių Baltarusijos žmonių sąraše. Pernai dar buvęs dvyliktoje vietoje, šiemet jis jau iškrito iš pirmojo 50-tuko. 

A.Pukelis kaltina arabus 

A.Pukelio vardas Baltarusijos žiniasklaidoje sukosi ne kartą ir ne du. Jis linksniuotas istorijose apie naftos pramonę, su kuria glaudžiai susijęs tas pats J.Čyžas, statybas, viešbučių verslą. 2015 m. A.Pukelis taip pat įvardintas kaip žmogus, ketinantis į Baltarusiją atvesti greito maisto tinklą „Hesburger“. Dabar padėtis kiek kita. Verslininkas 15min patvirtino, kad su J.Čyžu sukurta „Magnus Group“ žlunga. Tačiau tai esą nesusiję su buvusio partnerio problemomis. Tauragės garsenybės teigimu, bendrovę ištiko krachas, nes A.Lukašenkos atsivesti Kataro investuotojai nesumokėjo žadėtų pinigų. „Vienas klientas didele suma neatsiskaitė. Įvyko, kas įvyko – ir tiek. Taip, Kataro investuotojai. Jie neatsiskaitė didžiąją sumą. Žinot, arabai yra arabai. Su arabais sudėtinga daryti biznį, kada neturi galbūt visų surašytų sutartyje susitarimų“, – atsiduso A.Pukelis.


Jis patvirtino Baltarusijos teismo nutartyje minimas milijonines „Magnus Group“ skolas ir pridūrė, jog jos gali būti ir dar didesnės. Tačiau, priešingai nei nurodo „Magnus Group“ likvidatorė, A.Pukelis įsitikinęs, kad bendrovės turto skoloms padengti pakaks. Paklaustas, ar „Magnus Group“ griūtis taps dideliu smūgiu jo verslui, pašnekovas teigė padėties nedramatizuojantis. „Ne, aš turiu daug verslų. Ta veikla – tai čia yra iš septynių įmonių viena įmonė. Man asmeniškai, kaip žmogui, tai yra juokas“, – numojo A.Pukelis. 

Atsiriboja nuo saitų su diktatoriaus šeima 

Neseniai teismų slenksčius dėl Enriko Daktaro vežiojimo bagažinėje mynęs verslininkas neslepia nebelaikantis Baltarusijos prioritetine investavimo kryptimi. Tačiau tai esą susiję ne su J.Čyžo problemomis, o su prastėjančia aplinka investuotojams iš Vakarų bloko. „Niekam ne paslaptis, kad Rusijai įvestos sankcijos ir kad Baltarusijos ekonomika yra glaudžiai susijusi ir turinti ekonomines sąsajas [su Rusija], ar ne? Ir tai pasijuto ir pačioje Baltarusijoje. O aš visą laiką sakau, kad verslas – tai yra rizikų valdymas. (...) Galutiniame rezultate atsitiko, kas atsitiko – atsitiko bankrotas. Aš visuomet sakau: svarbu, kad žmogus išmintim ir protu nebankrutuotų“, – optimistinėmis gaidomis kalbėjo A.Pukelis.
„Ne, čia visai nesusiję [su J.Čyžu], nedramatizuokit šitos situacijos. J.Čyžo istorija – tai yra visai kita istorija“, – pridūrė jis. Pasiteiravus, ar pernai 220 km/h greičiu į Lietuvą lėkęs J.Čyžas galėjo važiuoti pas jį, į Tauragę, A.Pukelis tokios galimybės neatmetė. Tiesa, pusiau juokais. „Manau, kad ne. Nežinau. Gal ir pas mane – aš nežinau. Žinot, kai bėdoje prispirtas žmogus – tai gali būti visko. Bet nemanau“, – balsu juokdamasis svarstė A.Pukelis. Anot verslininko, J.Čyžas – arba „žmogus, turintis savo atskirų bėdų“ – iš „Magnus Group“ pasitraukė prieš 2–3 metus, o jo verslo imperija dar liko skolinga žlungančiai įmonei. „Mums jie buvo įsiskolinę daugiau nei milijoną eurų. Į teisminį bylinėjimąsi perėjo, rezultato tikrai nežinau“, – prisiminė A.Pukelis. Paklaustas, ar dar palaiko ryšį su A.Lukašenkos malonę praradusiu J.Čyžu, A.Pukelis neslėpė apskritai rečiau keliaujantis į Minską. „Šiuo metu tai ne. Dabar mažiau važiuoju į Baltarusiją, daugiau Europoje biznį darau. Kurie verslai yra – šitie yra Baltarusijoje. O šiandien kažkokios plėtros mes nematom“, – atviravo jis. Paprašytas pakomentuoti Baltarusijos žiniasklaidos pranešimus, esą Kataro investuotojams statytą kompleksą „Sokol“ asmeniškai prižiūrėjo vienas iš A.Lukašenkos sūnų, A.Pukelis tai atmetė. „Ne, ne. (...) Ten buvo Kataro aviacijos fondas. Investavo tuos pinigus į Baltarusiją. Ir, aišku, tai buvo vyriausybiniu lygiu. O kad būtų A.Lukašenkos sūnus, kuruotų šitą objektą – aš tokių žinių tikrai neturiu“, – teigė verslininkas, pranešimus apie A.Lukašenkos sūnaus dalyvavimą projekte pavadindamas dezinformacija. „Net nesu matęs gerbiamo Lukašenkos statybos aikštelėje. Tiktai kada buvo priduotas objektas, buvo atidarymas – tai tuo metu dalyvavo visa valdžia“, – pridūrė A.Pukelis. 
Paklaustas, kiek tiesos pranešimuose, kad už kito stambaus „Magnus Group“ projekto – „Green City“ – stovi dar vieno A.Lukašenkos sūnaus vadovaujamas Prezidento sporto klubas, tauragiškis teigė nežinantis, kas yra faktiniai darbus užsakiusios įmonės savininkai. Sykiu jis užsiminė, kad ir su „Green City“ būta finansinių sunkumų. „Neturiu tokios informacijos, žinokit. (...) Mes statėm, projektavom. O kas yra akcininkai – čia turit paklausti jų, ar jie ten yra dalininkai, ar ne dalininkai. Mes buvome kaip generaliniai rangovai, o jie turėjo finansinių problemų ir mes nebaigėm. Dabar yra pratęsiama, dėl projektavimo, dėl baigimo statybų vėl vedamos derybos su kompanija“, – atviravo A.Pukelis. 

Žiniasklaidoje Tauragės verslininkui priskirta nemažai baltarusiškų nuopelnų, įskaitant artimą draugystę su A.Lukašenkos sūnumi Dmitrijumi. Paprašytas juos pakomentuoti, A.Pukelis buvo lakoniškas: „Žurnalistikoje ne visuomet atsispindi tikrovė.“ Nuo Baltarusijos akis nukreipęs tauragiškis sako laukiantis geresnių laikų.

„Kada stabilizuosis [Baltarusijos ekonomika] ir bus kažkokios perspektyvos, kad jinai kils – tuomet, aišku, bus galima grįžti. Vis tiek, rinka tai yra didelė – bet kuriam verslo žmogui tai yra toks pagundos kraštas“, – teigė A.Pukelis. Galimų praradimų Baltarusijoje pašnekovas reikšmingais nelaiko ir kaip pavyzdį pateikia dabartinį JAV prezidentą. „Trumpas ne vieną kartą bankrutavo ir Amerikos prezidentu dar tapo“, – juokdamasis reziumavo A.Pukelis.

Pavasaris yra vienas laukiamiausių sezonų, nes dienos vis ilgėja, o oras - giedrėja. Nemažai žmonių pavasario laukia dar ir dėl mažėjančių šildymo kainų. Kita vertus, Lietuvos orai kartais būna nenuspėjami, todėl kasmet pavasaris tampa tarsi loterija, kurioje arba pasiseka ir šildymo kainos krenta, arba, atvirkščiai, orai vėl atšąla ir šildymo sezonas pratęsiamas.

„Tauragės žinių“ redakcija gavo nepasirašytą Tauragės lopšelio darželio „Ąžuoliukas“ darbuotojų skundą, esą įstaigos direktorė Laimutė Gudavičienė „vadovauja darželiui kaip savo nuosavam daržui“. Taip pat darbuotojai skundėsi, jog jų buvo prašoma pasirašyti konfidencialumo sutartis, kurių kopijų, jų teigimu, nė vienas nėra gavę, ir prašė išsiaiškinti, ar taip nėra pažeidžiamos jų teisės.

Iš darbo valstybinėse įstaigose atleisti jų vadovai vienas po kito skundžia savivaldybę teismui. Ieškinius yra padavę buvęs Priešgaisrinės tarnybos viršininkas Gintaras Ramanauskas ir buvęs Bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius, praėjusį pirmadienį baigtas nagrinėti iš Žalgirių gimnazijos direktorės pareigų atleistos, o vėliau Tarailių progimnazijos vadovės konkursą laimėjusios Viktorijos Paulauskienės skundas. Moteris apskundė Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo buvo atmesta jos kandidatūra. Viešuosius ir privačius interesus pažeidusi moteris liko nieko nepešusi. Teismas V. Paulauskienės ieškinį atmetė ir nusprendė atsakovės – Tauragės rajono savivaldybės – naudai priteisti 1 000 eurų bylinėjimosi išlaidų. Toks teismo verdiktas pedagogei buvo netikėtas, pakalbinta po teismo ji atrodė sutrikusi. Ar sprendimą skųs aukštesnės instancijos teismui, V. Paulauskienė atsakyti negalėjo. Esą viskas priklausys nuo to, kaip patars jos advokatai.