Signataras A. Ražauskas – nuo Tauragės iki viršūnių
Įkelta:
2017-03-10
Nuotrauka
Aprašymas

Nuotraukos iš knygos Pranutė Kvederienė „...pažintas ir nepažintas Algirdas Ražauskas“ 

,
Nuotrauka
,
Nuotrauka
,
Nuotrauka

1990-ųjų kovo 11-osios pavasario vakarą, šimtas dvidešimt keturi Aukščiausiosios Tarybos deputatai priėmė svarbiausią sprendimą šalies gyvenime. Tiesa, salėje tuo metu jų iš viso buvo 130, tačiau 6 susilaikė. „Prieš“ nebalsavo nė vienas. Šie 124 Lietuvos piliečiai, nusprendę visų mūsų likimą, vėliau pavadinti Nepriklausomybės Akto signatarais. Vienas jų – Algirdas Ražauskas, buvo kilęs iš Tauragės rajono, Skaudvilės krašto. Todėl kovo 11-osios proga, kalbame apie jį. Juolab, kad šio mėnesio 29-ąją dieną sueina 65-tosios A. Ražausko gimimo metinės. Kolegos Seimo nariai A. Ražauską mini tik geru žodžiu, prisimena kaip taurią asmenybę, svariai prisidėjusią prie nepriklausomos Lietuvos pagrindų kūrimo. Ypač didelį dėmesį parlamentaras skyrė žemės ūkio plėtrai, šioje srityje daugiausia ir dirbo. A. Ražauskas yra pasakęs: „Tik protas, mokslas, atsakomybės supratimas ir atkaklus darbas kuria gerą ateitį, geresnį gyvenimą sau ir ateinančioms kartoms“. Tą gyvenimą jis atsidėjęs ir kūrė.

Pasirinko agrarininko kelią

A. Ražauskas gimė 1952 m. kovo 22 d. Tauragės rajono Skaudvilės apylinkės B8tenių kaime Petrės Ražauskienės ir Jono Ražausko šeimoje.

1959–1967 metais jis mokėsi Tauragės rajono Adakavo aštuonmetėje mokykloje, o nuo 1967-ųjų – Skaudvilės vidurinėje vakarinėje mokykloje, kurią baigė 1970 metais. Dar jaunystėje pasirinko agrarininko kelią ir juo ėjo visą gyvenimą. 1968–1970 metais, dar mokydamasis vakarinėje mokykloje, pradėjo dirbti Tauragės rajono „Draugystės“ kolūkio apskaitininku. 1975–1977 metais, neakivaizdžiai mokydamasis Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete, dirbo Skaudvilės sodininkystės tarybinio ūkio agronomu, skyriaus valdytoju. 1978 metais baigė neakivaizdines studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje, įgijo agronomo specialybę. 1977–1980 metais buvo Pakruojo rajono Karolio Požėlos kolūkio vyriausiasis agronomas. Tą patį darbą 1980–1981 metais dirbo Tauragės rajono „Šešupės“ kolūkyje. Nuo 1981 metų savo gyvenimą susiejo su Pakruojo rajono žmonėmis. A. Ražauskas mirė 2008 m. vasario 3 d. Palaidotas Pakruojo rajono Rozalimo miestelio kapinėse.

Signataras Aukščiausiojoje Taryboje ir Seime iš viso darbavosi beveik 7 metus. Už nuopelnus atkuriant Lietuvos nepriklausomą valstybę A. Ražauskas 2000 m. buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

2012-aisiais, minint 60-ąsias A. Ražausko gimimo metines,  Seimo parodų galerijoje buvo eksponuojama paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Ražauskas (1952–2008)“. Parodoje buvo eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo fondų, A. Ražausko šeimos archyvo, pristatančios Nepriklausomybės Akto signataro gyvenimo kelią, darbo Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime,  1992–1996 m. kadencijos Seime epizodus.

Nuotrauka

Sėjo laisvės grūdus

Tuometinis Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas minėjimo metu apie Algirdą Ražauską kalbėjo: „prisiminkim: prieš rinkimus į nacionalinį parlamentą Jam ėjo tik 38-ti metai.  Jo 38-eri – tai jau ilgas ir ne pūkais klotas kelias. Nuo Tauragės – iki viršūnių. Anksti likęs be tėvo, išmoko ir dirvą arti, ir naminius gyvulius sužiūrėti. <...> O gal kas Jį protegavo, sudarė lengvatines sąlygas? Anaiptol ne! Tačiau Jį rėmė kaimo žmonės, supratę, kad esant padoriam vadovui, kuris nesikratė bet kokio darbo, ir patiems stengiantis, galima buvo ir tais laikais prakusti, pajusti geresnio gyvenimo skonį. Todėl galima nesistebėti, kad žmonės dukart iš eilės rinko Algirdą nacionalinio parlamento nariu.“

Kai vyko esminiai lietuvių tautos gyvenimo pokyčiai – 1990-ųjų pradžioje – buvo paskutinieji, bet dar tarybinio laikotarpio mėnesiai. Tačiau Lietuvoje demokratijos želmenys jau buvo ryškūs: funkcionavo žodžio, spaudos, susirinkimų laisvės, buvo ruošiamasi pirmiesiems po 64 metų autoritarinės, okupacinės pertraukos laisviems rinkimams į Tautos atstovybę. Gordijaus mazgą (tiesa, per du rinkimų turus) perkirto pagrindinė galia – pabudę ir pradėję savarankiškai veikti rinkėjai. Tuo metu susiformavo dvi skirtingos šalies politinės jėgos – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis arba tiesiog Sąjūdis ir savarankiškoji Lietuvos Komunistų Partija (LKP). Sąjūdis buvo pagrindinis revoliucinių permainų variklis. Savarankiškoji LKP veikė paraleliai. A. Ražauskas buvo LKP narys, bet ir vienas Sąjūdžio ir žemdirbių Sąjūdžio kūrėjų Pakruojo rajone.

Kaip rašė vėliau pats Algirdas, Jam galutinai apsispręsti žengti Nepriklausomybės keliu padėjo savarankiškąją LKP nuo imperinio Maskvos monolito atskyręs LKP XX suvažiavimas, kuriame Jis dalyvavo ir kalbėjo. Č. Juršėno teigimu, A. Ražauskas visada turėjo savo nuomonę, savo nusistatymus, kuriuos tvirtai gynė.

Jis pasisakė už Lietuvą susivienijusioje Europoje, kartu su kitais Signatarais 2003 m. parėmė referendumą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą.

„Jis buvo aktyvus, bet ne daugžodžiaujantis deputatas. Kalbėjo išmanydamas reikalo esmę, remdamasis ne tiek teoriniais išvedžiojimais, o gilia gyvenimiška išmintimi, sukaupta teigiama ūkine patirtimi“, – apie A. Ražausko asmenybę kalbėjo jo kolega Č. Juršėnas.

Nuotrauka

Gynė žemdirbius

A. Ražauskas buvo ypač aktyvus Taryboje žemės ūkio klausimais.  Jis daug nuveikė ne tik kuriant ir tobulinant Žemės ūkio bendrovių įstatymą, bet ir aktyviai prisidėjo prie naujos žemdirbių savivaldos organizacijos formos – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos kūrimo. A. Ražausko nuopelnas tame, kad ši asociacija tapo tikra ūkinius vienetus vienijančia organizacija. Joje jis ėjo viceprezidento ir prezidento pareigas, buvo Lietuvos žemės ūkio rūmų prezidiumo narys.

„Jam labai skaudu buvo, kai atgavus nepriklausomybę kaimą nusiaubė viską griaunanti privatizavimo banga su skaudžiausiomis, daug kur tragiškomis pasekmėmis. Jį jaudino nevilties apimtų, jokios perspektyvos nematančių kaimo žmonių likimai ir iš visos širdies jis troško jiems padėti“, – apie A. Ražausko gilų susirūpinimą Lietuvos žemės ūkio ateitimi kalbėjo  Seimo narys Bronius Pauža.

A. Ražauskas vienas pirmųjų suprato, kad žemdirbius reikia burti į stambius kooperatyvus, nes tik taip įmanoma užtikrinti konkurencingą Lietuvos žemės ūkį sparčiai globalėjančios Europos kontekste. Jis buvo įsitikinęs, kad nepriklausomai valstybei reikia daugiau žemės ūkio produkcijos, perdirbamajai pramonei žaliavos, reikėjo ne tik aprūpinti šalies gyventojus maisto produktais, bet kuo didesnę jų dalį eksportuoti. Jauni besikuriantys valstiečių ūkiai to užtikrinti negalėjo. Parlamentaras tikėjo, jog tik stambūs, bendrovių pagrindu susikūrę ūkiai galėjo gaminti pagrindinę žemės ūkio produkciją ir užtikrinti jos prieaugį. Algirdas Ražauskas to siekė ir Seime, ir kelias kadencijas vadovaudamas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai. Dirbdamas AT–AS ir 1992–1996 metų Seime dažniausiai kalbėjo aktualiais agrariniais ir kaimo reikalų, žemės ūkio įmonių privatizacijos klausimais.

Nuotrauka

Biografija nugulė knygoje

60-osioms metinėms paminėti Pranutė Kvederienė išleido knygą „...pažintas ir nepažintas Algirdas Ražauskas“. „Knygoje rašoma apie 1990 metų Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataro Algirdo Ražausko (1952–2008) gyvenimą – vaikystę, jaunystę, gamybinę ir politinę veiklą, jo pastangas palengvinti ne tik vadovaujamo ūkio, bet ir visos šalies žemdirbių gyvenimą,“ – taip pati autorė skaitytojams pristato biografinę apybraižą. Knyga gausiai iliustruota nuotraukomis iš signataro gyvenimo ir politinės karjeros, pagyvinta A. Ražausko bendraminčių Seime ir Pakruojyje pasisakymais apie savo kolegą. Leidinyje „nepamirštama“ pateikti ir jo oponentų kritinių pasisakymų.

Taip pat Tauragės rajono Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros skyriuje saugomas Reginos Vingienės parengtas kraštotyrinis darbas „Algirdas Ražauskas – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras iš Adakavo krašto“. 

Parengta pagal lrs.lt informaciją

Nuotrauka
rotary
Linos Buchlickajos nuotraukos
Įkelta:
prieš 1 dieną
Šeštadienį, Tauragėje vyko vienas svarbiausių Rotary Lithuania D1462 Apygardos renginių - Asamblėja ir Išrinktųjų prezidentų bei jų komandų mokymai. Jų tikslas uždegti, motyvuoti bendruomenę drauge kurti prasmingus pokyčius ir visapusiškai augti!
Nuotrauka
aikštynas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Prasidėjo dvi savaites truksiantis balsavimas už labiausiai patikusias dalyvaujamojo biudžeto idėjas, skirtas gyvenamajai aplinkai ir viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Susipažinti su projektais ir atiduoti savo balsus už labiausiai patikusias idėjas gyventojai galės iki balandžio 8 dienos, internetinėje svetainėje.
Nuotrauka
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-25
Kovo 29 d. penktadienį nuo 11 iki 16 valandos prie Tauragės pilies bus renkama parama Ukrainos kariams .
Nuotrauka
a
Įkelta:
2024-03-21
Žvelgdami į mums artimus senjorus – tėvus ar senelius – neretai pamirštame, kad ir jie kažkada buvo jauni, ištroškę nuotykių ir kupini svajonių, o šiandien daugelį patirtų istorijų tyliai saugoja savo prisiminimuose. Pokalbiai tarp skirtingų kartų gali leisti geriau pažinti vieni kitus bei atrasti, kad su brandaus amžiaus žmonėmis, kiekvienas iš mūsų turi daugiau bendrumų nei skirtumų.
Nuotrauka
šiluma
Įkelta:
2024-03-21
Kaip informuoja Tauragės šilumos tinklai, šilumos kaina Tauragėje kovo mėnesį išliko žemesnė už vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikoma 6,70 ct/kWh (be PVM) kaina. 2023 metais Tauragės šilumos tinklų vartotojams kovo mėnesį taikyta 8,12 ct/kWh (be PVM) kaina, 2022 m. – 5,90 ct/kWh (be PVM).
Nuotrauka
Pratybos
Tauragės rajono savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2024-03-20
Kaip informuoja Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, kovo 23–24 dienomis Sakalinės miškuose (Jūravos girininkija) planuojamos sprogdinimo darbų pratybos.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-19
Įprastai savarankiškai dirbantys gyventojai, kurie nedirba dar ir samdomo darbo ir nėra draudžiami sveikatos draudimu valstybės lėšomis, kiekvieną mėnesį turi sumokėti minimalią privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką – 6,98 proc. nuo minimalios mėnesio algos (MMA). To reikia tam, kad prireikus žmonės galėtų pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis, gauti kompensuojamuosius vaistus ir kitas paslaugas.
Nuotrauka
klimato
Įkelta:
2024-03-19
Tauragės misija tapti klimatui neutraliu ir išmaniu miestu įgauna pagreitį. Praeitą savaitę, kovo 14 dieną įvyko pirmasis susitikimas su bendruomene. Renginio tikslas - supažindinti susirinkusius gyventojus, verslo ir įstaigų atstovus bei suinteresuotus asmenis su misija ir vykstančiu procesu, bei pakviesti diskusijai.
Nuotrauka
caritas
Įkelta:
2024-03-16
Kovo 15 d. Tauragėje, atidarytas Užimtumo tarnybos regioninis karjeros centras.  Taip pat atidarytos naujos socialinės dirbtuvės žmonėms su negalia – Tauragės Švč. Trejybės parapijos Carito socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Šių visuomenei svarbių įstaigų atidaryme  dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. 
Nuotrauka
Maisto bankas
Įkelta:
2024-03-14
Jau šį penktadienį ir šeštadienį visoje Lietuvoje vyks tradicinė „Maisto banko“ akcija, kurios metu daugelyje šalies parduotuvių budės savanoriai, kviesiantys stokojantiems paaukoti ilgiau negendančių maisto produktų. Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyks 74 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, 379 parduotuvėse, akcijoje dalyvaus 256 skirtingos nevyriausybinės organizacijos, prie „Maisto banko“ akcijos šį pavasarį jungiasi rekordinis daugiau nei 7400 savanorių būrys. Labiausiai prašoma aukoti aliejaus, taip pat mėsos ar žuvies konservų.
Nuotrauka
sodra
„Sodros“ nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus – vėlesniais mėnesiais. Visos dirbančiųjų pensijų gavėjų pensijos bus perskaičiuotos iki liepos.
Nuotrauka
Įkelta:
2024-03-14
Tauragės rajono savivaldybės administracija informuoja, kad 2024 m. kovo 18 d., pirmadienį, valstybinio lygio civilinės saugos kompleksinių pratybų metu vyks gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (GPIS) patikrinimas.
Nuotrauka
vyskupai
Įkelta:
2024-03-14
2024 m. kovo 13 dieną įvyko tradicinis Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus susitikimas su savivaldos vadovais – merais. Telšių vyskupijos teritorija pagal civilinį administracinį paskirstymą siejasi su penkiolikos savivaldybių administracinėmis teritorijomis. Merus į susitikimą su vyskupu atlydėjo tų vietovių dekanai arba klebonai.
Nuotrauka
masina
Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Įkelta:
2024-03-13
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad netrukus beveik 260 gyventojų ir 100 įmonių, dėl kurių automobilių pardavimo kainos realumo kyla klausimų, pasieks informaciniai pranešimai. Pranešimus gavę asmenys raginami įvertinti įformintą pardavimo kainą, ir jei ji neatitinka realybės – deklaracijose deklaruoti tikrąją transporto priemonių pardavimo kainą.
Nuotrauka
aplinkosauga
Įkelta:
2024-03-13
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams asmenims už pažeidimus gyvosios gamtos srityje, ūkinės ir kitos veiklos vykdymą nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų.
Nuotrauka
LEA_ Tauragė
Įkelta:
2024-03-07
Pagal elektros iš saulės energijos gamintojų įrengtąją galią Tauragės rajono savivaldybė 2023 m. buvo lyderė savo apskrityje. Apie tai ir visos Lietuvos žaliosios energetikos ateitį kalbėjomės Tauragėje surengtame seminare, kuris skirtas pristatyti sukurtą šalies energetinių rodiklių informacinę sistemą EnerGIS ir valstybės teikiamą finansavimą investuojantiems į atsinaujinančius energijos išteklių plėtrą.