Ne paslaptis, jog regionuose trūksta įvairių sričių kvalifikuotų specialistų, kadangi daug išsimokslinusių jaunuolių lieka gyventi didmiesčiuose ar emigruoja į užsienį. Ypač skaudžiai šį trūkumą šiemet pajuto Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ kolektyvas. Suaktyvėjus socialinių problemų sprendimui šalies mastu, metų pradžioje į šią įstaigą pateko kaip niekad daug vaikų iš socialinės rizikos šeimų, mačiusių ir šilto, ir šalto, jiems reikalinga kvalifikuota socialinių darbuotojų ir psichologų pagalba. Bėda ta, kad pastarųjų Tauragėje nė su žiburiu nerasi, o darbą įstaigoje paliko vienintelė ten dirbusi psichologė. Socialinių paslaugų centro situacija taip pat nedžiugina – girtaujančias ir socialinių įgūdžių stokojančias šeimas lankantys psichologai gauna vos už minimumą didesnį atlygį.
Vaikų globos namų „Šaltinėlis“ direktorė Regina Judzinskienė rajono Tarybai pristatė 2016-ųjų veiklos ataskaitą. Direktorė kalbėjo, jog praėjusiais metais įstaiga didelių problemų neturėjo, tačiau šiuo metu padaugėjus beglobių vaikų, globos namai yra perpildyti. O esant dideliam globojamų vaikų skaičiui, natūraliai iškyla ir kitų sunkumų. Padaugėja vaikų elgesio ir psichologinių problemų. Iš girtaujančių, smurtaujančių šeimų paimti vaikai, taip pat patyrę įvairias netektis, atvyksta psichologiškai traumuoti, jiems reikia ypatingo specialistų dėmesio. Kai kurie jų vengia kontakto su specialistais, yra pikti, elgiasi agresyviai. Ypač sunku įstaigos darbuotojams rasti bendrą kalbą su paaugliais, kurių dalis į globos namus grįžta nebe pirmą kartą.
Kritiškai trūksta psichologų
Didžiausia problema, pasak R. Judzinskienės, yra tai, kad įstaigai trūksta kvalifikuotų psichologų. Darbas su socialiai pažeidžiamais vaikais yra reikalaujantis ne tik ypatingų žinių bei patyrimo, bet ir emociškai sudėtingas, imlus laikui. Todėl, direktorės teigimu, daugeliui psichologų tokioje įstaigoje yra tiesiog per sunku dirbti. Kai kuriems vaikams yra reikalingos ne vienkartinės psichologinės konsultacijos, o nuolatinė, ilgalaikė psichologinė pagalba. Be to, psichologas turi turėti magistrinį išsilavinimą, kad galėtų vesti grupinius užsiėmimus. Šiuo metu Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ personalo pareigybių sąraše yra tik 0,5 psichologo etato, tačiau ši darbo vieta liko tuščia. Prieš tai įstaigoje dirbo psichologė iš Šilalės, bet neseniai darbo globos namuose atsisakė.
– Kai globos namuose augo apie 20–30 vaikų, puse etato dirbančio psichologo mums užteko. Dabar, kai globotinių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai (vien šiemet į globos namus pristatyti 28 vaikai, iš viso šiuo metu įstaigoje glaudžiasi apie 60 globotinių, – red. past.), galėtume įsteigti ir visą etatą, problemos tame nėra, tačiau neatsiranda norinčių dirbti, – dėstė pašnekovė.
Direktorės teigimu, psichologo atlyginimas vaikų globos namuose „Šaltinėlis“ yra pakankamai nemažas, pernai puse etato dirbančio specialisto vidutinė alga siekė 335,83 Eur. Bet netgi tai nemotyvuoja darbuotojų.
– Turėjome porą kandidačių iš kitų miestų, tačiau jos norėtų atidirbti dvi dienas nuo 8 iki 17 val. ir važiuoti namo. Mūsų toks darbas netenkina, mums reikia, kad specialistas būtų vietoje, kai vaikai grįžta po pamokų ir dirbtų nuolatos. Bet vilties neprarandame, labai laukiame tinkamo specialisto, – kalbėjo J. Judzinskienė.
Šiuo metu iš padėties įstaigos darbuotojai sukasi kaip išmano. Direktorė džiaugėsi, jog daug padeda policijos, mokyklų psichologai. Taip pat esant poreikiui psichologo paslaugą globos namai gali pirkti iš privačiai konsultuojančių specialistų.
Atlyginimai per maži
Kita socialiai pažeidžiamas visuomenės grupes kuruojanti įstaiga – Socialinių paslaugų centras – turi psichologą, tačiau darbo užmokestis čia daug mažesnis, nors darbo specifika panaši. Pasak Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojos Jovitos Petkienės, čia pilnu etatu dirbantis psichologas gauna 434 Eur atlyginimą „ant popieriaus“, o kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui itin aukšti – psichologas taip pat turi būti įgijęs magistro laipsnį, darbas su socialinės rizikos šeimomis – ypatingai intensyvus. Socialinių paslaugų centro psichologas individualiai konsultuoja asmenis, priklausomus nuo alkoholio ar narkotikų, ir kitus psichologinių problemų (vaikų auklėjimo sunkumų, sudėtingų tarpusavio santykių šeimoje) turinčius asmenis, taip pat vaikus, kurie turi mokymosi sunkumų, elgesio problemų ar nelanko mokyklos. Per praėjusius metus individualias Socialinių paslaugų centro psichologo konsultacijas gavusių asmenų skaičius išaugo iki 424, kai 2015-aisiais buvo konsultuoti 323 asmenys. 2016-aisiais pradėta teikti grupinio konsultavimo paslauga, per metus pravesta 10 grupinių psichologinės pagalbos užsiėmimų 58 asmenims. Taip pat siekiant, kad būtų efektyvesnis pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms, į socialinės rizikos ir stebimas šeimas kartu su socialiniu darbuotojų psichologas vyko 117 kartų. Dar prisideda ir darbas Moterų krizių centre.
Socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotojai Jovitai Petkienei pristačius 2016-ųjų įstaigos veiklos ataskaitą savivaldybės Tarybos komitetams, politikai įsiklausė į išsakytas problemas ir žadėjo peržiūrėti psichologų darbo apmokėjimo koeficientus. Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Iveta Skurvydienė pabrėžė, kad būtina intensyvinti darbą su socialinės rizikos šeimomis.
Vaikų neskirsto
Psichologė Ina Kalvanienė „Tauragės žinioms“ teigė mananti, jog specialisto globos namai „Šaltinėlis“ rasti negali ne dėl darbo specifikos, o dėl to, kad Tauragėje psichologų apskritai nėra daug.
– Šiuo metu Tauragėje dirba 7 psichologai, kurie visi turi nuolatinius darbus. Dar 4 – Tauragės PSPC, policijoje ir kitose įstaigose. Naujas mokslus baigęs specialistas į Tauragę grįžta gal kartą į trejus metus, tačiau dažnai ilgai neužsibūna. Taip iš dalie yra dėl to, kad mažesniame mieste dirbantis psichologas dažnai yra vertinamas ne taip gerai, kaip didmiestyje, jam mažiau mokama. Kvalifikuoti darbuotojai ieško didelių galimybių, vieni didmiesčiuose, kiti ir užsienyje, – kalbėjo psichologė.
I. Kalvanienė aiškino, jog su socialinės rizikos šeimų vaikais reikia daugiausia dirbti, tačiau kategorizuoti jų kaip būtinai turinčių didelių problemų nesiėmė. Mat tokiu atveju galima greitai uždėti „etiketę“, o pagarba ir lygiavertiškumas svarbiausi dalykai kuriant ryšį su vaiku.
– Su šiais vaikais daugiausia reikia dirbti socialinių įgūdžių, emocinio intelekto ugdymo srityse, tačiau dirbant individualiai jų problemos yra panašios, kaip ir normalių šeimų vaikų. Didžiausia bėda turbūt yra žema tokių vaikų savivertė. Socialinėse rizikos šeimose nėra aplinkos, kuri skatintų sveiką asmenybės augimą ir vystymąsi. Nėra tenkinami vaiko fiziniai, emociniai poreikiai, mažiau galimybių vaikui reikšti jausmus ir poreikius. Iš čia ir yra žemas vaiko savęs vertinimas, jis netiki, kad jo jausmai ar poreikiai yra svarbūs. Tikiu, jog gerų rezultatų pasiekti įmanoma tik įtraukiant šeimą, todėl taikau tokią konsultacijų metodiką, kai vyksta kompleksinis terapinis darbas su visa šeima. Vaikai turi galimybę gerinti santykius su tėvais čia pat, psichologo kabinete. Kitu atveju, įmanomas tik „kosmetinis remontas“, nes jie vėl grįžta į tą pačią aplinką. Didesnių iššūkių kyla dirbant grupėse. Kalbant apie vaikų globos namų auklėtinius, tenka su jais susidurti mokyklose, tačiau negalėčiau išskirti jų kaip atskiros kategorijos. Galbūt tik saugumo jausmo jiems suteikti reikia daugiau, pasitikėjimo suaugusiu. Dėl to konsultacijos turi vykti laikantis griežto periodiškumo, kadangi padarius pertrauką, tas pasitikėjimas dažnai yra prarandamas, – psichologo darbo specifiką apibūdino specialistė.
