2020 Liepos 10 d.
Penktadienis
Budintis reporteris
(8 446) 51 470
8 687 80 318

Aktualijos

Kaimų mokyklų išlikimo aritmetika: 5 plius 1

  • Įkelta: 2017-03-22
Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas. Autorės nuotrauka
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Praėjusią savaitę Taryba turėjo apsispręsti dėl kaimo mokyklų klasių komplektavimo kitiems mokslo metams. Šis sprendimo projektas virto kaimo mokyklų išlikimo klausimu – padidinus minimalų mokinių skaičių klasės komplekte nuo 5 iki 7, turėtų užsidaryti ne viena kaimo mokyklos klasė, kadangi mokinių skaičius kaimuose kritiškai mažėja. Štai dešimtokų Lauksargių pagrindinėje mokykloje likę vos 4, todėl klasė nebebus komplektuojama.

Mažiau reiškia daugiau

Nuo balandžio 1-osios rajono mokyklos pradės komplektuoti klases ir registruoti mokinius 2017–2018 mokslo metams. Praėjusiais metais Tarybos nustatytas privalomas klasės komplektas buvo 5 mokiniai ir pagal šią tvarką rajono mokyklose buvo 200 savivaldybės finansuojamų tuščių mokymosi vietų.

Švietimo skyriaus vedėjas Egidijus Šteimantas paaiškino, jog iki 120 mokinių turinčioje mokykloje,  kad būtų užtikrinamas bazinis mokymo proceso finansavimas – atlyginimas mokytojui už darbą, patalpų išlaikymas, vienoje klasėje turėtų būti 10 mokinių – tuomet finansavimas pagal krepšelių sistemą yra pakankamas klasės išlaikymui. Tačiau, esant mažesniam mokinių skaičiui klasėje, ugdymo proceso užtikrinimui savivaldybė turi skirti lėšų papildomai už kiekvieną vaiką, kurio nėra. Jei klasės komplektas sudaromas, kai joje yra 5 mokiniai, reiškia, kad iš mokesčių mokėtojų kišenės šiai klasei išlaikyti turės būti skiriama tokia suma, kurią sudarytų 5 mokinių krepšelis. Taigi, kuo mažesnis mokinių skaičius komplektuojamoje klasėje, tuo daugiau tuščių mokymosi vietų, kurias reikia finansuoti.

Tėvai sunerimę

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto prašymu Tarybai svarstyti buvo pateiktas sprendimo projektas, numatantis privalomą mokinių skaičių klasėje padidinti nuo 5 iki 7. Tuomet laisvų mokymosi vietų būtų likę 144, o papildomų lėšų poreikis iš savivaldybės biudžeto būtų sumažėjęs apie 80 tūkst. eurų. Toks sprendimas paliestų kaimo mokyklas, kur mokinių skaičius klasėse toli gražu nesiekia 10. Būtų nebekomplektuojamos kai kurios Sartininkų, Lomių, Lauksargių pagrindinių mokyklų klasės. Aplinkos ir kaimo reikalų komiteto nariams išsakius nuomonę, jog tokiu sprendimu einama link kaimo mokyklų uždarymo, kas, esą neleistina, E. Šteimanto buvo paprašyta parengti skaičiavimus, kiek lėšų reikėtų, jei klasės komplektas būtų sudaromas mažiausiai iš 6 mokinių.

– Jeigu mes prieinam prie 7 mokinių klasių komplekto, praktiškai turėsime uždaryti visas mokyklas kaime. Ar mes link to einam, kad kaime nebeliktų mokyklų? – į pasiūlymą emocingai reagavo Silverijus Statkus.

Šiuo metu Tauragės rajone yra 5 kaimo mokyklos – Pagramantyje, Lomiuose, Sartininkuose, Batakiuose ir Gaurėje. 

Nebesudarant mažesnių komplektų, Žygaičių gimnazijoje ir Sartininkų pagrindinėje mokykloje būtų sudaromos jungtinės klasės, kai, pavyzdžiui, pirmokai mokomi kartu su trečiokais. Po tokio žingsnio, E. Šteimanto teigimu, mokinių tėvams tokių klasių perspektyva tampa aiški ir jie ieško galimybių vaikus vežti mokytis į miestą. Kad kaimo vaikų tėvai yra sunerimę patvirtino ir Žygaičių gimnazijos direktorė Daiva Gabietaitė. Moters teigimu, Sartininkuose pradinukams mokyti yra sudarytos puikios sąlygos, tačiau susirinktų po 5–6 vaikus ir sprendimas komplektuoti tik didesnes klases sudarytų sąlygas šių klasių jungimui.

Reikės 249 tūkst. eurų

Po šių diskusijų, trečiadienio Tarybos posėdyje buvo pritarta sprendimui komplektuoti klases iš 6 mokinių. Visgi, toks sprendimas neišgelbėjo Lauksargių pagrindinės mokyklos dešimtokų, kurių yra tik 4, ši klasė nebus komplektuojama. Iš viso 2017–2018 mokslo metams laisvoms mokymosi vietoms kompensuoti reikės  249 tūkst. eurų. Formuojant 2017-ųjų metų rajono savivaldybės biudžetą šiam tikslui buvo numatyta 100 tūkst. eurų. Tačiau, iš kur gauti trūkstamus 150 tūkst. eurų, šįkart politikai nediskutavo. Esą finansavimo šaltinių bus ieškoma prieš prasidedant mokslo metams.

Taip pat šią savaitę nuspręsta uždaryti Tarailių progimnazijos Taurų pradinio ugdymo skyrių, kadangi, sumažėjus pradinukų, juos ketinama vežioti į progimnaziją. Pradinukų sumažėjimą Tauruose lėmė tai, kad nuo 2016-ųjų rudens, sukomplektavus papildomą pradinę klasę M. Mažvydo progimnazijoje, dalis vaikų mokosi ten. Toks pat likimas ištiko Skaudvilės gimnazijos Adakavo pradinio ugdymo skyrių bei Žygaičių gimnazijos Aukštupių pradinio ugdymo skyrių. Pamokos ateinančiais mokslo metais šiuose skyriuose nebevyks. 

Įpusėjus kadencijai, aukščiausios rajono valdžios vyrai pristatė 2016-ųjų veiklos ataskaitas. Meras Sigitas Mičiulis į tribūną žengė pirmasis. Opozicija nepraleido progos priminti merui rinkiminių pažadų telkti partijas bendram tikslui ir sukurti 3000 darbo vietų. S. Mičiulis savo ruožtu akcentavo, jog savivaldybė kuria darbo vietas ne tiesiogiai, o sudarydama sąlygas bendrai regiono plėtrai, sėkmingoms investicijoms. Savivaldybės administracijos veiklos ataskaitą pristatė ir administracijos direktorius M. Petraitis. Vadovas džiaugėsi pelninga savivaldybės kontroliuojamų įmonių veikla, skaidrėjančiais viešaisiais pirkimais, biudžeto lėšų taupymu ir investicijomis į projektus. Nors 2016-aisiais dažnai opozicijos pliektas direktorius tokių aštrių kritikos strėlių kaip meras nesulaukė, visgi abi ataskaitos buvo patvirtintos be opozicijos pritarimo. 

Tauragės viešojo maitinimo įstaigų savininkai neslepia – emigracijos mastams nežabojamai didėjant, rasti motyvuotą, savo darbą išmanantį darbuotoją, kartais tampa neįmanoma misija. Gerų žinių neturi ir padavėjus-barmenus ruošiantis Tauragės profesinio rengimo centras – pastaruoju metu šios specialybės mokymo programas renkasi vos vienas kitas jaunuolis. Deja, ir baigusieji studijas neužsibūna – skalsesnio duonos kąsnio ieško svečioje šalyje. Tad norinčių ir galinčių dirbti aptarnavimo srityje – mažuma.

Už socialinės rizikos šeimas atsakingos tarnybos ir toliau tęsia reidus į namus, kuriose auga mažamečiai vaikai. Kovo 10 ir 15 dienomis aplankytos 34 rizikos šeimos, užfiksuoti septyni neblaivūs asmenys.

Tauragės rajono apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka  išnagrinėjo civilinę bylą. Teismas nusprendė visiškai patenkinti ieškovo UAB „Busturas“ ieškinį dėl netyčinio  autobuso priekinio stiklo išdaužimo ir iš keleivio priteisti 847 eurus žalai atlyginti.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija praėjusį trečiadienį Tauragės šilumos tinklams atsiuntė pranešimą, kuriame skelbiami Reguliuojamos veiklos sąlygų pažeidimai. Bendrovės buvęs vadovas Vaclovas Karbauskis, pirkdamas biokurą iš UAB „Timbex“, 2015 metais nevykdė Energijos išteklių rinkos įstatymo, dėl to Šilumos tinklai privalės sumokėti 4 470 Eur baudą. 

„Eiles palikite poezijai – pajamas ir turtą deklaruokite internetu“ – tokiu šūkiu vakar Valstybinė mokesčių inspekcija(VMI) paskelbė deklaravimo startą. Gyventojai raginami nebijoti klysti ir procesą atlikti dar labiau supaprastintoje, atnaujintoje Elektroninėje deklaravimo sistemoje, kur jau pateiktos suformuotos preliminarios gyventojų pajamų deklaracijos. Gyventojai, kurių deklaracijos tikslios, jas gali pateikti akimirksniu. Kai kurie šia galimybe pasinaudojo jau pirmąją deklaravimo dieną. Apie deklaravimo naujoves ir kitus niuansus „Tauragės žinioms“ papasakojo Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Tauragės poskyrio vedėjas Rolandas Ivaščenko.

Nors Tauragės rajono miškų urėdija patenka į seniausių Lietuvos įmonių sąrašą ir savo amžiumi lenkia visas šalies urėdijas, moderniu ūkininkavimu ir technologijomis tauragiškiai siekia lygiuotis į inovatyvumu garsėjančius skandinavus. Vis tik, norint tai įgyvendinti, vienai didžiausių šalies urėdijų būtina ne tik pažangi technika, bet ir sunkus miškininkų triūsas. Juolab, kad ir darbai vien medienos ruoša neapsiriboja.

Kovo 17-osios numeryje kviečiame skaityti:

Ketvirtadienio rytą gelbėtojai gavo pranešimą apie autoįvykį Mažonų seniūnijoje. Ant Šunijos tilto susidūrė du lengvieji automobiliai. Nelaimė paralyžiavo eismą Tauragė-Šilalė.

Legioneliozei šienaujant gyvybes Vilniuje, atsargumo priemonių griebtasi ir Tauragėje.  Daugiabučių namų administratorius ,,Žiedas“, siekdamas  išvengti mikroorganizmų – legionelių atsiradimo karšto vandens sistemoje, karšto vandens temperatūrą padidino iki 66 laipsnių.

Buvęs Tauragės rajono Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorius Sigitas Kancevyčius ėmėsi kontratakos prieš rajono politikus. Prieš tai, kai buvo atleistas iš direktoriaus pareigų, remiantis audito išvadomis, kultūrininkas kreipėsi į merą ir Tarybos narius prašydamas susitikimo su Švietimo, kultūros ir sporto komitetu, tačiau šis prašymas patenkintas nebuvo. Dėl to surašęs skundą Tauragės savivaldybės tarybos etikos komisijai, kuriame kaltina merą S. Mičiulį ir Tarybos narį J. Kniukštą šantažu, šmeižtu ir melu, o vicemerę V. Eičienę nekompetencija, vyras ėmėsi ir „riebesnės“ retorikos. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė galvojąs, „ko tuos liberalus kažkas užšėrė arba ką ta „chebra“ rūko“ bei be užuolankų šaipėsi iš mero kalbų. 

Sekant naujausias interjero tendencijas, pastebimas natūralumo poreikis. Po truputį mažėja mada daiktus, baldus, ornamentus darytis patiems, ieškoma ilgaamžių, estetiškų sprendimų, puošiančių interjerą bent kelis metus.

Pavasaris ruošiasi mus pamaloninti kur kas šiltesniais orais, tad jau nuo savaitės vidurio temperatūra kasdien kils vis drąsiau. Naktimis dar gnybs šaltukas, tačiau dienomis oras sparčiai šils. Debesuotumas bus menkas, protarpiais negausiai palis. Tiesa, gražiais orais mėgautis šiek tiek trukdys nemalonus vėjas. 

Praėjusį antradienį Tauragės rajono apylinkės teisme susitiko skandalingai iš Žalgirių gimnazijos vadovės pareigų atleista Viktorija Paulauskienė ir Tauragės rajono savivaldybės atstovai. Moteris kreipėsi į teismą dėl to, kad net laimėjusi konkursą, ji nebuvo įdarbinta Tarailių progimnazijoje kaip direktorė. Teismas šioje byloje paskelbė pertrauką iki kovo 27 dienos.

Šeštadienį Lietuva minėjo 27-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines. Šia proga Tauragės kultūros rūmuose skambėjo dainos ir sveikinimai, prie šventinio minėjimo prisijungė pilietiškas jaunimas, Šaulių sąjungos atstovai, menininkai ir politikai.

Antradienį iš Rusijos sugrįžo Tauragės visureigių klubo 4x4 vadovas, Taurų nuotykių parko savininkas Antanas Venckus. Sukoręs daugiau nei 4000 km tauragiškis su bičiuliais sniego motociklais tyrinėjo poliarinį Uralą – toliausiai į šiaurę nutolusią kalnų dalį.

1990-ųjų kovo 11-osios pavasario vakarą, šimtas dvidešimt keturi Aukščiausiosios Tarybos deputatai priėmė svarbiausią sprendimą šalies gyvenime. Tiesa, salėje tuo metu jų iš viso buvo 130, tačiau 6 susilaikė. „Prieš“ nebalsavo nė vienas. Šie 124 Lietuvos piliečiai, nusprendę visų mūsų likimą, vėliau pavadinti Nepriklausomybės Akto signatarais. Vienas jų – Algirdas Ražauskas, buvo kilęs iš Tauragės rajono, Skaudvilės krašto. Todėl kovo 11-osios proga, kalbame apie jį. Juolab, kad šio mėnesio 29-ąją dieną sueina 65-tosios A. Ražausko gimimo metinės. Kolegos Seimo nariai A. Ražauską mini tik geru žodžiu, prisimena kaip taurią asmenybę, svariai prisidėjusią prie nepriklausomos Lietuvos pagrindų kūrimo. Ypač didelį dėmesį parlamentaras skyrė žemės ūkio plėtrai, šioje srityje daugiausia ir dirbo. A. Ražauskas yra pasakęs: „Tik protas, mokslas, atsakomybės supratimas ir atkaklus darbas kuria gerą ateitį, geresnį gyvenimą sau ir ateinančioms kartoms“. Tą gyvenimą jis atsidėjęs ir kūrė.

Naujausiame numeryje skaitykite: 

Artimiausiomis paromis išsilaikys labai panašūs orai: naktimis šaltukas, dienomis kukli šiluma. Protarpiais pro debesis prasprūs ir vienas kitas saulės spindulys, šen bei ten negausiai palis ar pasnigs. Malonesnių pokyčių galime tikėtis ateinančią savaitę: krituliai bus menki, debesys retės, o temperatūra kasdien stiebsis aukštyn.

Tauragės rajono apylinkės teisme – Tauragės butų ūkio pareiškimų antplūdis. Bendra gyventojų skola už nesumokėtus komunalinius mokesčius šiai įmonei siekia daugiau nei 300 tūkst. eurų. Kai kurie asmenys nesivargina apmokėti net kelis tūkstančius eurų siekiančių sąskaitų.

Trečiadienį pasaulyje minima Tarptautinė moters diena. Tauragė kovo 8-ąją pasipuošė prekybininkų paruoštais gėlių žiedais. Vyrai gausiai pirko tulpes ir dovanojo savo mamoms, mylimosioms ir bendradarbėms.

Miškininkų diskusijų banga su urėdijų reformos iniciatoriais ritasi per visą Lietuvą. Be abejonės, joje dalyvauja ir Tauragės miškininkai, kadangi pertvarka palies visą šalies miškininkystės ūkį. Valdančiųjų planai neramina urėdijų darbuotojus – šie skundžiasi, jog jų pasiūlymų niekas negirdi, trūksta aiškumo, o politikai teigia, jog vėjas keliamas be reikalo – esą nei miškininkams, nei verslui sąlygos nepablogės. Atvirkščiai, lėšos bus valdomos efektyviau, o valdant įmonę centralizuotai, bus išvengiama korupcijos šešėlio, kuris gaubia urėdijų veiklą – viešoje erdvėje jos be užuolankų vadinamos „partijų lesyklėlėmis“. Atmosfera įkaito paskelbus preliminarias regioninių padalinių valdymo struktūrų schemas, kuriose padalinių vadovų funkcijos numatytos miškininkams. Ar tai reiškia, kad urėdai neteks darbo? Sunerimę ir smulkieji medienos perdirbėjai bei miško ruošos įmonės, – gal pirkimus vykdant centralizuotai bus proteguojamas stambus verslas ir jiems beliks emigruoti? 

Praėjusią savaitę „Sodra“ pradėjo skelbti naujus viešus duomenis – Lietuvos darbdavių mokamus vidutinius atlyginimus. Paskelbti skaičiai sulaukė nemažo visuomenės susidomėjimo. Paaiškėjo, kokio dydžio atlyginimai yra mokami prekybos tinklų, bankų, taip pat ir Tauragės verslininkų bei politikų valdomų įmonių darbuotojams.

Kėdainiuose mamos ir jos sugyventinio nužudyto ketverių metų Matuko istorija sukrėtė Lietuvą. Žiauraus smurto atvejai Lietuvoje ir toliau nesiliauja – trečiadienį Šiaulių ligoninėje mirė  7 mėnesių mergytė. Viena po kitos Lietuvą apskriejusios tragedijos paskatino netylėti ir kitų miestų bei rajonų gyventojus. Ne išimtis ir Tauragė.

Naujausiame numeryje kviečiame skaityti: