Tauragės krašto muziejaus albumo nuotraukos
Tauragės krašto muziejaus laukia esminiai pokyčiai – per artimiausius dvejus metus ši įstaiga turėtų tapti atviresne lankytojams, ekspozicijos lengviau keičiamos, krašto istorija pateikiama šiuolaikiškiau ir patraukliau. Tam planuojama pasitelkti aibę interaktyvių sprendimų ir modernių idėjų, iš esmės pertvarkyti muziejaus struktūrą, įrengti kilnojamas ekspozicijas. Tauragės rajono savivaldybė, pasitelkdama Europos Struktūrinių fondų finansavimą, vykdo projektą, kurio metu muziejus iš kaupiančio ir eksponuojančio taps visuomenės laisvalaikio centru, atviru visiems, siūlančiu įtraukiantį pažinimo procesą.
Muziejus pasikeis neatpažįstamai
Projekto idėjinis vadas – muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus su visa muziejaus komanda, aplankė daugybę muziejų Lietuvoje ir užsienyje. Sėmėsi idėjų, kaip paversti Tauragės krašto muziejų ne tik informatyviu, liudijančiu miestiečiams ir svečiams krašto istoriją, atskleidžiančiu įdomiausius jos momentus, bet ir šiuolaikišku. Tokiu, kuris trauktų jame leisti laisvalaikį, patirti virtualių nuotykių ir pajusti praėjusio šimtmečio Tauragės gyvenimo dvasią, pasitelkiant nestandartinius kūrybinius technologinius sprendimus – vizualizacijas, garso ir šviesos efektus, animaciją ir nuolat atsinaujinančias ekspozicijas. Vienas iš unikalių sprendimų – įrengti lankytojams atvirus fondus muziejaus rūsyje dar nėra plėtojamas jokiame Lietuvos muziejuje.
Kadangi įstaiga yra įsikūrusi ypatingoje vietoje – miesto Pilyje, kuri pati savaime yra krašto istorinis paveldas, ypatingas dėmesys skiriamas istorinę atmintį slepiančių Pilies ansamblio erdvių pritaikymui turistiniams poreikiams. Todėl greta Europos Sąjungos finansuojamo modernizacijos projekto vykdomi dar 2 – Pilies pietrytinio korpuso rūsio ekspozicinių erdvių įrengimas ir Pilies kiemelyje pernai atsivėrusio šulinio sutvarkymas.
Pilies istorija
1838 m. kapitonas Drominas parengė Tauragės muitinės projektą, kurį 1842 m. perdarė architektas Karolis Gregotavičius. 1846–1847 m. generaliniame miesto plane numatytoje muitinės pastatų vietoje pastatytas pirmasis pastatas, kuriame buvo laikomi pasienyje areštuoti žmonės. 1852 m. pastatas buvo aptvertas tvora, kieme pastatyta pirtis, ūkiniai pastatai, iškastas šulinys. Visi pastatai užėmė 613 kv. m teritoriją, kurioje buvo atliekamos visos muitinės funkcijos. Pastatai ne kartą buvo remontuoti, pristatomi, taisomi. Pirminius pastatų komplekso statybos etapus finansavo Tauragės dvaro valdytojas grafas Platonas Zubovas, skirdamas statybai plytas.
1886 m. pirmasis pastatas ir kiti muitinės pastatai perstatyti ir visas kompleksas pavadintas „Kalėjimo pilimi“. Šiuo laikotarpiu pastatyti kampiniai bokštai su šaudymo angomis ir visai architektūrai suteiktas romantinis-renesansinis pilies charakteris. Nors pastatai ir turi gynybinių bruožų, tačiau gynybinės funkcijos jie niekada neatliko. Pastatų komplekso paskirtis buvo daugiau reprezentacinė ir utilitarinė. Čia stovėjo caro kariuomenė, buvo laikomi areštuoti piliečiai. Čia buvo kalinami ir knygnešiai, iki kol būdavo perkeliami į Kauno gubernijos kalėjimą ar iki teismo.
Nuo 1917 m. pastatų komplekso paskirtis ne kartą keitėsi, Vokiečių okupacijos metais čia buvo psichiatrijos ligoninė, vėliau komercijos mokykla, 1940-aisiais Sovietų armijai okupavus Lietuvą čia buvo Raudonosios armijos pasienio štabas. 1954–1964 m. čia veikė vidurinė mokykla. 1964–1990 m. – Tauragės elektromechanikos technikumas.
Be abejonės, Tauragės pilis – vienas reikšmingiausių rajono architektūros paminklų, šiuo metu čia įsikūręs Moksleivių kūrybos centras, Tauragės krašto muziejus, Vaikų biblioteka.
Ką slepia rūsio užkaboriai
Pilies rūsį gaubia įvairios legendos, patalpos yra įdomios ir patrauklios savo architektūriniu stiliumi bei akustika – lubos rūsiuose yra skliautinės. Atliepiant istorinį kontekstą, ketinama įgyvendinti rūsių įrengimo ir pritaikymo turistinėms reikmėms koncepciją – „Gyvenimas prie sienos“.
– Kurį laiką pietrytinio korpuso rūsio patalpos priklausė MKC, dabar jos yra perduotos mums ir yra ruošiamasi jas pritaikyti visuomenės poreikiams, išsaugant kultūros paveldo savybes. Tai įpareigoja istorinė šio komplekso paskirtis – tai vienintelis toks pastatas Lietuvoje, išlikęs kaip muitinės ansamblis. Kadangi čia buvo muitinė, tai buvo ir areštinė, kai kas sako, kad kalėjimas, bet kalėjimas būtų per griežtas pavadinimas, nors gatvė tarp Ligoninės ir Pilies anksčiau vadinosi „Tiuremnaja“ – kalėjimo. Ten, kur buvo Kadro studija, ir buvo areštinė. Kai vyko pirmieji Pilies renovacijos darbai, ant langų netgi buvo išlikę tų laikų autentiški stori metaliniai virbai, labai gaila, kad keičiant langus, jie buvo išimti, – pasakojo R. Vaitkus.
Rūsyje esančiame nedideliame sandėliuke buvo išlikę laiptai į sieną. Tvarkant tuomet dar Moksleivių kūrybos centro patalpas, toje vietoje buvo atrasta šachta. Muziejaus istorikai spėlioja, kad ji galėjo būti naudojama Pilies pastatų šildymui, kadangi buvo rasta suodžių žymių. Pasak muziejaus direktoriaus pavaduotojo, istoriko Viktoro Kovšovo, neatmetama versija, jog ten karo metais buvo deginami lietuviški dokumentai ar knygos.
Būtent ši niša turėtų tapti rūsyje rengiamos interaktyvios ekspozicijos „vinimi“. Ekspozicijos koncepcija bus siejama ir su sklandančiomis legendomis apie iš Pilies į Tauragės dvarą vedančius tunelius. Lankytojai galės patirti virtualią kelionę menamais tuneliais, rasti lobį, rastas monetas sumesti į Pilies kiemelyje esantį šulinį. Apie Tauragės dvaro lobius sklando ne tik legendos –atliekant ten archeologinius kasinėjimus buvo rastas tikras lobis – įvairių laikotarpių monetos, prabangių koklių liekanos, kurios liudijo apie kadaise čia gyvenusių kilmingų giminių prabangų gyvenimą. Šie radiniai ir šiuo metu yra eksponuojami Tauragės krašto muziejaus antrame aukšte. Archeologo Dariaus Kiniulio teigimu, buvo kasinėjamas tik labai mažas plotas – keletas šurfų, todėl šios vietos archeologinis potencialas toli gražu nėra išnaudotas, todėl prie tyrinėjimų planuojama sugrįžti ateityje.
Šulinys slapukas
Ne mažiau intriguoja ir pernai Pilies kiemelyje atsivėręs šulinys. Praplatinus siaurą angą, paaiškėjo, jog tai apvalus statinys iš raudonų plytų rentinio. Baiminantis, kad šulinyje gali būti nuo pasaulinių karų likusių sprogmenų, į pagalbą jį valant buvo pasitelkti išminuotojai. R. Vaitkus stebėjosi, kaip, tvarkant Pilies kiemo grindinį, jis nebuvo atrastas. Spėliojama, jog jis buvo uždengtas lentomis, kurios per laiką supuvo, todėl ir atsivėrė ertmė. V. Kovšovo teigimu, greičiausiai šulinys buvo naudojamas pagal tikrąją jo paskirtį – vandeniui semti. Šią versiją įrodo tai, kad išvalius ertmę ėmė sunktis vanduo, be to nišos ertmė yra išmūryta. Tvarkant atsivėrusį šulinį buvo rasta įvairių tarpukariui būdingų daiktų – medicininis buteliukas, lėkščių duženos, lemputė, storo stiklo butelių likučiai. Tuo laikotarpiu Tauragės Pilyje veikė miesto ligoninė, taigi nenuostabu, kad išliko šiai įstaigai priklausiusių daiktų fragmentų. Planuojama šį šulinį atrestauruoti bei uždengti stiklu, kad lankytojai galėtų pažvelgti į jo vidų. Yra idėja suteikti galimybę lankytojams pagal gajų prietarą į šulinį įmesti monetų, kad dar kartą į šį miestą sugrįžtų.
Muziejininkai kalbėjo, jog vykdant pirmąjį Pilies renovacijos etapą 2012-aisiais, nebuvo tinkamai ištyrinėtas Pilies kiemelis, archeologiniai tyrimai vykdyti tik kelete šurfų. Taip pat yra spėjimų, jog ir po kitais korpusais bei bokštais yra buvę rūsiai, kurie greičiausiai anksčiau buvo užpilti žemėmis ir tvarkant kompleksą neatkasti.
Bokšte įrengs planetariumą
Ne mažiau įdomios ir vakarinio pilies bokšto įrengimo idėjos. Ten bus įrengta interaktyvi ekspozicija „Tarp praeities ir ateities“. R. Vaitkus pasakojo, jog šis bokštas – vienintelis su išlikusiu rūsiu. Rūsyje, įgyvendinant dingusios Tauragės koncepciją, bus eksponuojami įvairūs daiktai: minų skeveldros, archeologinės šukės, kryžiai, nušviesti šešėlinio apšvietimo. Lankytojai galės susipažinti su karų nuniokotos Tauragės paveikslu. Lifto pagalba leidžiantis iš pirmo aukšto į rūsį įspūdį sustiprins įvairūs garsai – šūviai, bombų sprogimai, aimanos.
Pirmame bokšto aukšte planuojama įrengti erdvinę, 360 laipsnių vaizdo instaliaciją, transliuojamą ratu ant bokšto sienų. Bus pristatoma Tauragės istorija, girdėsis bėgančios taurų bandos garsai. Trečiajame bokšto aukšte lankytojų lauks pramoginė relaksacinė salė su planetariumu ant lubų skliauto. R. Vaitkus užsiminė, kad ateityje svajoja ir apie teleskopą, nes bokšto architektūra su apvaliomis, anksčiau šaudyti skirtomis angomis, leistų puikiai išpildyti šį sprendimą.
Muziejaus patalpų remontas turėtų prasidėti jau šių metų gegužę. Šiuo metu muziejininkai, padedami seniūnijos ir darbo biržos siųstų vyrų, krausto ekspozicijas saugojimui, kol atvers duris naujoms istorijoms.
Tauragės krašto muziejaus albumo nuotraukos
