Praėjusią savaitę Tarybos posėdyje buvo tvirtinamos didžiųjų biudžetinių įstaigų 2016-ųjų metinės ataskaitos. Sudėlioti svarbiausi praėjusių metų akcentai, pasidžiaugta nuveiktais darbais, išsakytos didžiausios problemos ir lūkesčiai. Praėjusių metų veiklą pristatė Tauragės krašto muziejaus, Tauragės kultūros centro, B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, Tauragės kultūros centro vadovai arba jų pavaduotojai. Išklausius Tarybos narių pastabas, buvo patvirtintos visos ataskaitos, išskyrus B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos. Dokumente pasigesta pernai rudenį atlikto įstaigos audito išvadų, dėl kurių buvo atleistas bibliotekos direktorius.
Muziejaus lankytojų padaugėjo trigubai
Praėjusį pirmadienį vykusiame jungtiniame Tarybos komitetų posėdyje pirmasis praėjusių metų veiklą apžvelgė Tauragės krašto muziejaus direktorius Romualdas Vaitkus. Bene svarbiausias pasikeitimas muziejaus veiklos struktūroje – prijungtas Turizmo ir verslo informacijos centras. Jo funkcijoms vykdyti priimtos dvi naujos darbuotojos Inga Beišienė ir Agnė Vitartaitė. Darbuotojų komandoje pernai būta ir kitų reikšmingų pasikeitimų.
Į pensiją išėjus fondų saugotojui Pranui Tautvydui, nuo 2016-ųjų spalio 1 d. priimta Vaiva Pelekaitė, o į pensiją išėjusį Istorijos-etnografijos skyriaus vedėją Vytautą Mažeiką pakeitė buvęs muziejininkas-ekskursijų vadovas, archeologas Darius Kiniulis. Muziejininkas-gamtininkas Aleksandras Naryškin perkeltas į Gamtos-fotografijos skyriaus vedėjo pareigas. Iš Tremtinių ir politinių kalinių kančių namų muziejininkės pareigų atleidus Zitą Knatauskienę, vietoje jos dirbti pradėjo Arneta Juščienė. Į muziejininko-fotografo pareigas priimtas Romanas Naryškin. Taip pat baigiama sukurti Turizmo informacijos centro interneto svetainė.
Muziejaus direktorius R. Vaitkus džiaugėsi atsinaujinusio kolektyvo darbu bei pasiektais rezultatais – muziejus sulaukė didžiausio lankytojų skaičiaus ir įgijo daugiausiai eksponatų per visą savo gyvavimą – 2016 metais iš viso muziejų aplankė 14 tūkst. 826 lankytojai, jų skaičius išaugo trigubai. Atidaryta nauja ekspozicija rezistencinėms kovoms atminti „Šubertinėje“, taip pat Tauragės garbės piliečio Alfonso Čepausko galerija Skaudvilėje. Muziejus turi sukaupęs 14 799 eksponatus, daug jų pernai įtraukta į skaitmeninę erdvę ir tapo prieinami virtualios muziejaus ekspozicijos lankytojams bei interneto vartotojams Lietuvos muziejų integralioje sistemoje LIMIS. Taip pat pernai pradėta gražaus renginio „Muziejaus naktis“ tradicija, 2016 metais muziejus viršijo renginių planą ir surengė 27 parodas, 13 kitų renginių, 16 ekspedicijų Tauragės rajono gamtai tyrinėti. Bendradarbiaujant su Tauragės rajono savivaldybe, parengtas muziejaus modernizavimo projektas, kuris bus įgyvendintas 2017 m.
Kalbėdamas apie įstaigos problemas direktorius minėjo, jog muziejaus naudojamas 21 metų senumo automobilis seniai nebetenkina darbinių poreikių, todėl savivaldybės prašoma nupirkti mikroautobusą, kuriuo būtų galima pervežti didesnius eksponatus ar naudoti kolektyvo išvykoms. Taip pat norima Virginijos Dadūrienės kaimo turizmo sodyboje, esančioje Griežpelkių I kaime, veikiančią tautodailininko Antano Bagdono (1928–2015) kūrinių ekspoziciją perkelti į Pilies pastatą. Bendras įstaigos 2016-ųjų biudžetas buvo 204 tūkst. 689 eurų. Didžioji dalis – 128 tūkst. 966 eurų panaudota darbo užmokesčio fondui.
Sporto centras laukia politinių sprendimų
Sporto centro situaciją apžvelgdamas direktorius Gediminas Sakalauskas daugiausia dėmesio skyrė finansams. Vadovas akcentavo, jog įstaigos biudžetas kasmet mažėja – 2016 metais jis buvo 243 tūkst. 294 eurų. 103 tūkst. 417 eurų skirta darbo užmokesčiui, 94 tūkst. 200 eurų – sporto klubų programoms finansuoti (2015 m. viso 330 tūkst. 349 Eur, iš jų 110 tūkst. 297 Eur darbo užmokesčiui, 94 tūkst. 186 Eur sporto klubams). Didėjo už sporto paslaugas gaunamų pačios įstaigos lėšų – pernai surinkta 80 tūkst. 339 Eur (2015-aisiais 54 tūkst. 636 eurų). Gediminas Sakalauskas akcentavo, jog Sporto centro padalinys „Bastilija“ išlaikomas iš už paslaugas surinktų lėšų. Rajono Sporto centras koordinuoja 28 sporto klubus. Iš viso rajone organizuotai sportuoja 1650 sportininkų, dirba 33 sporto specialistai.
2016 m. iš savivaldybės biudžeto asignavimų 94 tūkst. 200 eurų skirti sporto klubų programoms finansuoti. Iš jų daugiausia lėšų teko sporto žaidimų atstovams: futbolo klubui ,,Tauras“ – 15 tūkst. Eur, krepšinio klubui – 15 tūkst. Eur, rankinio klubui ,,Šiltaura“ – 6 tūkst. Eur. Kitų sporto šakų klubams skirta nuo 400 iki 3,5 tūkst. eurų.
Pagrindine problema vadovas įvardijo Sporto centro ,,Bastilija“ komplekso sporto salės grindų ir stogo būklę, mat lėšų už surinktas paslaugas tokiam projektui nepakanka. Sporto centras teikė projektus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui, tačiau finansavimas nebuvo skirtas ir problema lieka neišspręsta.
Tarybos narių paklaustas, ar jam dirbti netrukdo tai, kad vis dar nėra parengta rajono sporto strategija, G. Sakalauskas teigė, jog jos kūrimas tebėra pirminėje fazėje – renkami atsiliepimai ir vyksta diskusijos. O Sporto centro ir Vaikų ir jaunių sporto mokyklų sujungimas esąs politinis sprendimas, kurio laukiama iš rajono Tarybos. Priminsime, jog 2016-ųjų pabaigoje pasigirdo siūlymų sujungti šias įstaigas, siekiant efektyviau paskirstyti finansus ir didinti dėmesį profesionalių sportininkų ugdymui.
Kultūros centro veiklą išbalansuoja politikai?
Tauragės kultūros centro ataskaitą pristatė direktoriaus pavaduotoja Irena Petraitienė, kadangi įstaigos direktorius Virginijus Bartušis tebeturi nedarbingumo pažymėjimą – vyras susirgo po kilusio konflikto įstaigos kolektyve, kurį nagrinėja speciali savivaldybės komisija.
Ataskaitos duomenimis, 2016-aisiais šios įstaigos biudžetas buvo 685 tūkst. 640 eurų, iš kurių 602 tūkst. 385 eurų panaudota darbo užmokesčio fondui. Iš viso Kultūros centre dirba 93 darbuotojai. 14 tūkst. 500 eurų išleista renginiams organizuoti.
Komitetų posėdžio metu dar kartą buvo išsakytas įstaigos vadovų pageidavimas įsigyti profesionalų koncertinį fortepijoną, tačiau, Modesto Petraičio teigimu, yra svarbesnių prioritetų.
Pristatant ataskaitą, Tarybos narė Rima Latožienė ne tik pasigedo išsamumo, nes dokumente įvardytos tik kelių mėgėjų meno kolektyvų išvykos, kai viso jų yra 13, bet ir suabejojo Kultūros centro bendradarbiavimo su komerciniu „Domino“ teatru nauda, mat yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
– Kokiais kriterijais vertinant yra nuspręsta, jog „Domino“ komercinis teatras yra vertesnis pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, nei kiti profesionalūs teatrai, kaip Valstybinis dramos teatras, Nacionalinis dramos teatras, – klausė politikė.
I. Petraitienės teigimu, šis teatras yra pakankamai aukšto meninio lygio, mat ten vaidina profesionalūs aktoriai, iš tų pačių R. Latožienės minimų valstybinių teatrų, o pagal bendradarbiavimo sutartį, „Domino“ teatras yra įsipareigojęs visų pastatomų spektaklių premjeras rodyti Tauragėje.
Taip pat išsakyta problema, jog labai trūksta renginių vaikams – pernai mažųjų auditorijai buvo surengti vos 4 spektakliai bei tai, kad nedarbingumo laikotarpiu kai kurie darbuotojai organizuoja renginius. Kurį darbuotoją konkrečiai turėjo omenyje, R. Latožienė viešai neatskleidė.
V. Kovšovo nuomone, yra bandoma kvestionuoti šios įstaigos veiklą, ieškant smulkių trūkumų, prieštaravimų. „Ar savo požiūriu į Kultūros centrą, mes neprisidedam prie šios įstaigos veiklos išbalansavimo?“ – klausė politikas, pažymėdamas, kad reikėtų siekti, jog Kultūros centras taptų geriausiu Lietuvoje, koks jis buvo prieš keletą metų.
Bibliotekos ataskaita liko nepatvirtinta
Daugiausia diskusijų sukėlė B. Baltrušaitytės bibliotekos ataskaitos pristatymas. Įstaigą atstovavo direktoriaus pavaduotoja Danutė Taurginaitė. Nors įstaigų ataskaitas pagal galiojančią tvarką, rengia jų vadovai, D. Tauginaitė pripažino, jog ataskaitą parengė ne direktorius, o ji pati, kadangi biblioteka jau apie 4 mėnesius dirba be vadovo. Rugpjūčio-spalio mėnesiais ten atlikus auditą, tuometinis jos direktorius Sigitas Kancevyčius ilgai sirgo, kol galiausiai, praėjusį mėnesį, buvo atleistas, motyvuojant audito išvadose nustatytais pažeidimais. Šis mero sprendimas jau kurį laiką kelia susipriešinimą tarp politikų, mat pasirodo, prieš atleidimą S. Kancevyčius kreipėsi į Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininką Juozą Kniukštą su raštišku prašymu susitikti su komiteto nariais ir aptarti bibliotekos situaciją. Į šį prašymą nebuvo atsižvelgta, nes, J. Kniukštos teigimu, jis buvo nepasirašytas ir neužregistruotas. S. Kancevyčiaus norą diskutuoti su rajono politikais aršiai palaiko opozicijos narys A. Beišys, jau kelintame Tarybos ir komitetų posėdyje primindamas apie, jo nuomone, neteisingą komiteto pirmininko sprendimą neinformuoti Tarybos narių apie gautą prašymą. Tiesa, svarstant ataskaitą J. Kniukšta nusišalino, motyvuodamas tai asmeniniais ryšiais su Kancevyčių šeima.
Svarstant ataskaitą, liberalui Tomui Arvasevičiui kilo klausimas, kodėl ataskaitoje nėra paminėta apie 2016-aisiais metais vykdytą auditą ir jo išvadas, dėl ko politikas pasiūlė svarstymą atidėti.
– Manau, kad auditų išvadų nebuvimas ataskaitoje neatspindi tikrosios situacijos įstaigoje, – savo siūlymą argumentavo politikas. Jam antrino bendrapartietė Iveta Skurvydienė, teigdama, kad tai, jog nėra nurodyta, kas yra ataskaitos autorius, nėra gera praktika, be to, turėtų būti struktūruotos išvados ir problemų sprendimai.
Į klausimą, kodėl į dokumentą nėra įtrauktos audito išvados, D. Tauginaitė atsakė žodžiu „nežinau“, esą, nepagalvojusi, kad to reikia. Direktoriaus pavaduotoja teigė, jog dauguma pažeidimų yra ištaisyti, išskyrus vieną, kurį numatyta ištaisyti šių metų kovo mėnesį.
R. Latožienė taip pat išsakė priekaištą, jog parengtose ataskaitose trūksta konkretumo, naudojamos aptakios frazės, kaip „trūksta finansavimo“, nedetalizuojant problemų, taip pat suabejojo personalo valdymo kokybe, taip pat pritardama ataskaitos atidėjimui.
– Žinot, kolegos, stebinat. Vargome svarstydami šį klausimą komitetuose, ir jokių klausimų nei pranešėjai, nei rengėjai tuomet iš esmės nebuvo. Šiandien mes susiduriam su tuo, kad nebeaišku, kas ruošė. Tai ką, ta ataskaita savaime atsirado? Pavaduotoja atsako į klausimus, jūs sakot, kad nėra, kas ruošė. Taigi direktorius tai nėra kažkas tai šventa, jei jo nėra, tai įstaigoje eina pareigas pavaduotojai, kiti paskirti asmenys. Sakykit tiesiai šviesiai – šios ataskaitos valdančioji dauguma nenori tvirtinti todėl, kad yra atleistas bibliotekos direktorius. Aš, kaip tarybos narys, nesu nei supažindintas, nei informuotas, dėl kokių motyvų, kas, kaip. Esu tik gavęs kreipimąsi, kad dabar jau buvęs direktorius pageidavo susitikimo su komitetais, su savivaldybės vadovais, ieškojo būdų diskutuoti, kas taisytina. Deja, elgiamasi taip, kaip reikia, kaip diktuoja kažkas už nugaros. Garantuoju, kad ši ataskaita šitos daugumos nebus patvirtinta, – konstatavo V. Kovšovas.
Jam pritarė opozicijos nariai A. Beišys, P. Petrošius, R. Grigalienė ir S. Statkus, teigdami, jog nagrinėjama ne direktoriaus, o įstaigos kolektyvo veiklos ataskaita ir nėra pagrindo jos netvirtinti. Opozicija apeliavo į tai, jog nepatvirtinus ataskaitos, esą būtų parodoma, kad įstaigos kolektyvas dirbo blogai, ar išvis nedirbo ir siūlė tvirtinti ataskaitą be audito išvadų, kas liberalui Dariui Stankui pasirodė mažų mažiausiai keista.
Vyriausybės atstovė Irena Ričkuvienė atkreipė dėmesį, kad kiekvienais metais, tvirtinant įstaigų vadovų ataskaitas, kurios iš esmės atspindi įstaigų metinę veiklą, kyla daug nesusipratimų, todėl pasiūlė parengti ataskaitų rengimo tvarkos aprašą, kuriame būtų numatyta, kas turi būti jose pateikiama. Kad ataskaitų forma turėtų būti suvienodinta, pritarė ir kiti politikai.
Visgi, opozicijos ir daugumos nuomonės išsiskyrė – ataskaitos tvirtinimas atidėtas iki kito posėdžio, nurodant ją papildyti audito išvadomis.
