Asmeninio albumo nuotraukos
Sunku būtų nepastebėti šios šviesiaplaukės, energingos, kūrybiškos ir pozityvumu užkrečiančios asmenybės Tauragės fone. Jau trečiąjį sezoną ji skatina tauragiškius netingėti, susikrauti lagaminus ir daugiau keliauti. Atidaryti kelionių agentūrą buvo Ingos sena svajonė, kuri tapusi realybe džiugina, nes hobis jai tapo darbu. Apie ką daugiau, jeigu ne keliones, idėjas, įspūdžius ir nuolatinį judėjimą kalbėsimės su verslininke, kelionių agentūros „1000 mylių“ vadove Inga Dikšaitiene.
– Papasakokite, kokią vietą Jūsų gyvenime užima kelionės?
– Man asmeniškai, kelionės yra antroje vietoje po šeimos. Per šiuos metus keliavau ypatingai daug. Pagauni pagreitį, tuomet tai tampa neatsiejama tavo gyvenimo dalimi. Dabar, jeigu aš visą mėnesį pabūnu namuose ir niekur neišvykstu, aplanko labai keistas jausmas, jauti, kad trūksta judėjimo ir negali nustygti vietoje. Daugiau keliauti pradėjau pastaruoju metu, nes tai tapo mano darbu ir man labai smagu pasakyti, kad kelionės yra mano aistra ir darbas viename.
– Kokios Jūsų lankytos vietos paliko didžiausią įspūdį?
– Niekada nepamiršiu, kaip kartą teko praleisti naktį kalnuose Austrijoje iglu – eskimų žiemos namelyje. Įsivaizduokite: 3 km aukštis, temperatūra -10 laipsnių ir tavo namelis, kaip ir visa kita jame, pagamintas iš sniego ir ledo. Kiekvienas turėjome atskirą miegamąjį be durų bei lovą, ant kurios buvo avikailis ir labai šiltas miegmaišis, į kurį reikia lįsti be drabužių. Aš priėmiau šį iššūkį, nes šalia buvo sporto bazė, pamaniau, jeigu neištversiu, bus galima naktį eiti į pastatą. Baisiausia buvo tai, kad esant tokiame aukštyje trūksta deguonies, todėl būtina su savimi turėti vandens. Tačiau, žinoma, niekas nepasakė, kad vandenį taip pat reikia laikyti miegmaišyje, nes prireikus, kai pabundi užgniaužtu kvėpavimu, jis gali būti užšalęs. Mūsų, tokių ekstremalų, buvo apie dvidešimt, iš kurių aš buvau vienintelė moteris ir ryte paaiškėjo, kad vienintelė ištvėriau visą naktį. Taip pat neseniai grįžau iš Jungtinių Arabų Emyratų, kur man didžiulį įspūdį paliko kultūrų skirtumas ir kontrastai. Atsidūręs ten pasijunti, lyg laiko mašina nusikėlęs vienu amžiumi atgal, atsižvelgiant į tradicijų išlaikymą, discipliną, drausmę. Aš asmeniškai jaučiausi kaip pasakoje „Tūkstantis ir viena naktis“. Tačiau kartu, žvelgiant į aplinką, į architektūrą, transporto priemones, tai savotiškai amžius į priekį. Šalyje gyvena 9 milijonai žmonių, iš kurių 1 milijonas yra vietinių ir maždaug kas 47-as vietinis gyventojas yra milijonierius, o viskas padaryta taip, kad vietiniai gyventų labai gerai, todėl jie yra arba turtingi, arba labai turtingi.
– Kas Jums yra geros atostogos?
– Man patinka, kai gali būti pats sau šeimininkas, kai nereikia laikytis grafiko. Aš mėgstu judėjimą, bet ir komfortą. Svarbu yra atsipalaidavimas, geras oras, geras maistas, labai svarbu gera kompanija. Geros atostogos yra, kai gali laisvai judėti, neužsibūti per ilgai vienoje vietoje, tačiau sustoti kur tik panorėjus. Geros atostogos taip pat yra nauja vieta arba kelionė, kuri tampa gražia tradicija.
– Pastaruoju metu tiek daug keliaujate, matote tiek daug gražių vietų, ar nekilo pagundų pakeisti gyvenamąją vietą?
– Niekada nenorėčiau gyventi ne Lietuvoje. Čia man saugu, čia geras vanduo, čia geriausia mano šeimai. Nenorėčiau palikti ir Tauragės, nes čia matau daug pliusų. Man patinka, kad eidamas gatve pažįsti žmones, jauti bendruomenės jausmą, niekur nereikia skubėti, viskas arti ir greitai pasiekiama, laikas yra produktyvesnis. Mes galime su draugais susėsti ir pietauti valandą, kiekvienas mūsų vakaras yra kokybiškas. Čia nemažai nišų bei veiklos. Tačiau turiu prisipažinti, kad šiemet buvau Tenerifės saloje ir tikrai pasijaučiau kaip namuose, todėl buvo kilusi mintis, kaip būtų smagu čia atvažiuoti pagyventi kelis mėnesius per metus, juk čia taip šilta, taip gražu, taip egzotiška.
– Ar sutinkate su posakiu, kad kelionės yra tai, ką žmogus pirkdamas tampa turtingesnis?
– Visiškai sutinku, nes kelionių metu plečiasi akiratis ir ateina suvokimas, kad niekas iš tikrųjų į tave nežiūri, niekam nesvarbu, kaip tu atrodai, niekas nekritikuoja. Viskas pasidaro įmanoma. Padaręs vieną, tu išdrįsti padaryti ir kitus dalykus, atsiranda daug pirmų kartų, kurių iki tol nebuvo. Tu tampi laisvu žmogumi, supranti, kad gali daugiau sau leisti, kad tavo galimybės didesnės nei galvojai, mažiau tabu ir ribų tave varžo.
– Papasakokite, kaip kilo kelionių agentūros „1000 mylių“ verslo idėja?
– Pradėjome kartu su vyru galvoti, kad savo trims vaikams turime stengtis sukurti kuo geresnę ir stabilesnę ateitį. Tuomet akys užkliuvo už namo, kuriame šiandien yra mūsų patalpos, nors įsigyti jį nebuvo paprasta. Iš kur gauti pinigų buvo didžiulis galvos skausmas, nes santaupų tiek neturėjome. Patį verslą pradėjome nuo nulio – tai yra įrodymas, kad viskas įmanoma. Streso buvo labai daug, nes tai buvo avantiūra ir dar labai rizikinga, nuolat sukosi mintys, o kas jeigu nepavyks? Iš pradžių galvojome patalpas tiesiog sutvarkyti ir išnuomoti, tačiau naršydama internete radau tokius žodžius: „Net ir tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio“. Pagalvojau, koks geras kelionių agentūros pavadinimas „1000 mylių“ ir tuomet gimė idėja kurti šį verslą. Buvo labai sunku, atrodė ir klientų nėra, puolė neviltis, daug kartų svarstėme, galbūt uždaryti agentūrą ir išnuomoti patalpas. Tačiau tuomet mane labai palaikė vyras, sakydamas – kaip tu gali uždaryti savo svajonę. Ir iš tikrųjų, kartais reikia tiesiog turėti kantrybės ir išlaukti. Visi žmonės nori greito rezultato, tačiau taip nebūna.
– Vienas iš Jūsų uždavinių buvo skatinti žmones keliauti bei keisti požiūrį. Kaip labiausiai norėtųsi, kad pasikeistų tauragiškių požiūris?
– Pripažinkime, daugelis tauragiškių važiuoja apsipirkti į didesnius miestus, nes yra nusistovėjęs požiūris, kad ten pigiau, kokybiškiau. Taip yra ir su kelionėmis, dauguma žmonių linkę tokias paslaugas įsigyti didmiestyje. Ir man labai norėtųsi, kad vietiniai žmonės labiau palaikytų savus, kad suprastų, jog jeigu aš perku vietinėje krautuvėlėje, o ne dideliame prekybos centre, tuomet darau gerą savo miesto žmonėms ir taip aš prisidedu prie miesto gerovės ir aukštesnio gyventojų pragyvenimo lygio. Kuo daugiau pinigų aš išleidžiu čia, tuo geriau gyvena mano miestas ir jame esantys žmonės. Aš taip manau ir mano draugai taip mano, o jeigu didžioji dalis taip galvotų, tuomet visi ir gyventume geriau, vyktų savotiški mainai. Reikia palaikyti kitą žmogų ir tuomet jis tave palaikys. O Tauragėje tikrai yra talentingų žmonių, nuoširdžių, kurie teikia kokybiškas paslaugas ir produktus. Labai dėkoju visiems savo klientams, kurie su mumis nuo pat pradžių, jau trečią sezoną kartu, kurie taip palaikė. Smagiausia yra, kai žmonės parekomenduoja, nes tai yra didžiausias įvertinimas, kad tavo darbas yra geras ir kokybiškas.
– Iš kokių miestų sulaukiate daugiausiai klientų? Ir kuo skiriasi tauragiškis nuo didmiesčio gyventojo?
– Vis tik didžioji dalis mūsų klientų yra iš Klaipėdos ir Vilniaus. Tauragiškiai ką nors pirkdami yra rūpestingesni, mėgsta ilgai rinktis ir svarstyti, yra labai smulkmeniški, linkę ilgiau vilkinti ir jie niekada niekur neskuba. O didmiesčio gyventojas, kadangi ten gyvenimo tempas kitoks, viską daro greičiau – reaguoja, apsisprendžia. Jie žino, kad pamatęs pasiūlymą, turi pirkti čia ir dabar, nes vėliau kainos gali kilti, todėl yra impulsyvesni.
– Kokią tendenciją pastebite, ar žmonės mieliau linkę tyrinėti savo kraštą, ar vis tik atostogų vykti į užsienį? Kuris variantas artimesnis Jums?
– Man asmeniškai labai patinka keliauti Lietuvoje. Tačiau galbūt skambės paradoksaliai, bet kelių savaičių atostogos Lietuvos pajūryje yra žymiai brangesnės nei atostogos užsienio kurortuose. Žmonės, skaičiuodami būsto nuomą, dažnai lygina paties pigiausio vieno kambario Lietuvos pajūryje ir keturių žvaigždučių viešbučio Turkijoje kainas. Tačiau gero viešbučio Lietuvoje kaina bus tokia pat, o daugeliu atveju ir didesnė. Žinoma, vykstant į užsienį reikės sumokėti už skrydį, tačiau laikas bus praleistas turiningiau, prasiplės akiratis, o geras oras – garantuotas. Aš labai mėgstu Lietuvą, ir mūsų pajūris yra labai ypatingas, tačiau mes tiesiog į jį neįsileidžiame žmonių, per daug draudimų ir suvaržymų, o tai atbaido žmones.
– Kaip galvojate, ko reikia žmogui, norinčiam keliauti? Kas svarbiausia?.
– Labiausiai žmogui reikia noro. Pavyzdžiui, jeigu nori pradėti verslą, surenki visus minusus ir matai, kodėl to daryti nereikėtų, kad save apsaugotum. Taip ir keliaudami, žmonės ieško priežasčių, kodėl to neturėtų nedaryti: neramus pasaulis, virusai, stichinės nelaimės. Vis dėlto didžiausias stabdis yra vidinė baimė, o finansai tiesiog apsprendžia komfortą ir kokybę. Galiu pasakyti pavyzdį: turime klientų, kurie yra vyras ir žmona, abu uždirba šiek tiek daugiau už minimalų atlyginimą, tačiau jie per metus išvyksta į dvi kuklias ir paprastas keliones, labai jais didžiuojuosi.
Dėkojame už pokalbį.
Asmeninio albumo nuotraukos
