Tauragės krašto muziejaus archeologas Darius Kiniulis įgyvendino išmanų projektą – Viename iš Tauragės pilies bokštų, archeologijos ekspozicijoje įrengta moderni, interaktyvi smėlio dėžė, pripildyta kinetiniu smėliu. Tokia dėžė bus pirmoji Lietuvoje ir viena iš nedaugelio Europoje.
Kai aparatas išjungtas, atrodytų, nieko įspūdingo – paaukštinta smėlio dėžė su specialiu, lengvai formuojamu, niekada drėgmės neprarandančiu kinetiniu smėliu. Tačiau įjungus po ja esantį kompiuterį su virš jos pakabintu judesį tiksliai atpažįstančiu sensoriumi bei projektoriumi, archeologijos bokšte esanti dėžė atgyja. Smėlyje padarius duobę ar kanalą, jis prisipildo virtualaus vandens, supylus kalną – ant smėlio suformuojama virtuali kalva. Tai įvykdoma minėtų prietaisų dėka. Veikimo principas – pasaulyje dar nauja priaugintos realybės technologija (augmented reality), kai prie materialių daiktų „priauginama“ kompiuterinė grafika, kuri sudaro kitokios tikrovės įspūdį. Technologija 2012 m. sukurta JAV, Kalifornijos valstijoje, Silicio slėnio programuotojų grupelės, nuolat tobulinant programinę įrangą.
Tokia dėžė – pirmoji Lietuvoje ir viena iš maždaug dešimties egzistuojančių Europoje. Jos ypač populiarios JAV ir Kanadoje. Net ir minėtas neišdžiūvantis kinetinis smėlis – tik 2013 m. Švedijoje išrasta naujovė, jau plačiai naudojama saugiai žaisti vaikams. Tikimasi, kad dėžė taps dar vienu patraukliu objektu vaikams muziejuje. Kaip sudėtinę dalį naudojant virtualią smėlio dėžę, jau pavasarį moksleiviams bus pasiūlyta edukacija „Archeologija įdomiai“, žaismingai supažindinanti su archeologijos mokslu ir krašto priešistore. Nebus apsiribojama vien interaktyvia smėlio dėže, kadangi vaikai ant žolės mokysis teisingai išmatuoti perkasą, braižyti archeologinį brėžinį, naudoti archeologų naudojamus įrankius.
Projektą Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondui parašęs muziejaus ekskursijų vadovas Darius Kiniulis gavo 1500 eurų dalinį finansavimą. Kaip numatyta sąlygose, 300 eurų prisidėjo ir Tauragės rajono savivaldybė. Muziejaus darbuotojas yra ir profesionalus archeologas, todėl yra suinteresuotas skatinti vaikus domėtis šiuo mokslu. Projektą nebuvo lengva įgyvendinti. Reikėjo daug domėtis technologija, tiksliais išmatavimais, įsigyti reikiamą įrangą. Bet daugiausia pastangų kainavo programavimas ir kalibravimas, kadangi kompiuteris, sensorius, projektorius ir smėlio paviršius turėjo idealiai vienas su kitu „susidraugauti“.
Ta pati technologija gali puikiai pasitarnauti ir mokant geologijos, geografijos mokslo paslapčių. Edukacinė programa skirta 3–7 klasių moksleiviams ir bus skirta vaizdžiai bei žaismingai supažindinti su archeologijos mokslu. Žaidimo būdu išmokoma kasimo, perkasų matavimo, piliakalnių statymo metodų, ugdoma įžvelgti vertę senienose, kultūros pavelde, baltų kultūros palikime.
