Asmeninio albumo nuotraukos
Prieš Kalėdas Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko unikalios knygos „Miglų slėnio fėjų burtai“ pritatymas. Knygos autorė ir lėlininkė Edita Lei atvyko į Tauragę pakviesta buvusios Tauragės Yamahos muzikos mokyklos vadovės Eglės Gečienės. Eglė su talentingaja dukra Agne ir jos smuiku lankėsi Miglų slėnyje ir liko pakerėtos Editos kuriamo grožio. Prieš knygos pristatymą, kurio metu smuiku griežė Agnė, Edita Lei svečiavosi „Tauragės žinių“ redakcijoje ir dalijosi fenomenalaus fėjų pasaulio kūrimo subtilybėmis.
Per gamtą – į meną
Editos Lei slapyvardžiu pasivadinusi moteris lėles – fėjas ir jų gyvenvietę – Fėjų slėnį pradėjo kurti dar prieš šešerius metus. Iš pradžių ėmusis lėlininkės amato – kūrusi lėles pagal užsakymus, Edita po truputį taip susigyveno su savo kūriniais, kad ėmė atsisakyti juos parduoti.
– Kurti lėles pagal užsakymus tapo nebeįdomu, prasidėjo monotonija, pajutau, kad parduodama visus savo darbus, nebeturiu nieko išliekamo, – teigė lėlininkė.
Persikėlusi gyventi į vienkiemį Marijampolės rajone, Edita atrado stebuklingą gamtos pasaulį, knibždantį magiškų nuojautų. Užburta miškų grožio, ėmė lipdyti vienetines lėles – fėjas, kiekvienai jų suteikdama savastį ir įkvėpdama žmogiškus bruožus. Autorė teigė, kad jos vaizduotę pažadino buvimas gamtoje, vienatvė ir įsiklausymas į save.
– Vienatvę aš labai gerbiu ir myliu, nes tik būdamas vienas žmogus girdi savo mintis. Kai būni žmonių apsuptyje, tu gyveni visuomenės gyvenimą. O jei save girdi, būni kuo ilgiau tyloj, su savimi kalbiesi, išgirsti tai, kas tau yra iš tikrųjų svarbu, savo vidinį balsą. Per šį vidinį dialogą pasikeitė mano sąmonė ir aš atradau meną, – atviravo pašnekovė.
Vėliau atsirado fėjų namai su kruopščiai lentynose išrikiuotomis miniatiūrinėmis knygutėmis, arbatos puodeliais ir servetėlėmis. Fėjos atgijo, ėmė gyventi magiškų nutikimų kupinus gyvenimus. Taip gimęs Fėjų slėnis tapo Editos kasdienybės dalimi, išnyko riba tarp fantazijos ir realybės, o ir pats Editos gyvenimas virto nesibaigiančia pasaka.
– Pastebėjau, kad lėlė – statiškas dalykas, žmogus į ją tik žiūri – kaip į vazą. Ji fiksuoja tam tikrą emociją, žmonės mato tik tą vienintelį momentą. Todėl pradėjau rašyti istorijas. Sukuri personažą ir rašai istoriją nuo pat pradžių – kas ji tokia, kodėl ji tokia, kur gyvena, koks jos vardas. Parduodama lėles duodavau žmonėms ir aprašymus, kad jie žinotų, kaip aš įsivaizduoju jų atsiradimą, – paklausta, kaip pradėjo rašyti miniatiūras, pasakojo autorė.
Gyvenimiškas vertybes, svajones ir potyrius slepiančios istorijos vėliau ėmė gulti į knygą –pirmoji jų – „Miglų slėnio fėjų pasakos“ dienos šviesą išvydo pernai gruodį, šiemet išleistas jos tęsinys – „Miglų slėnio fėjų burtai“. Nors lėlininkė nevadina savęs rašytoja, jos knygas graibstyte graibsto kičo išvarginti tėvai.
Nepaprastos istorijos
Paėmę į rankas Editos knygas tiek suaugę, tiek vaikai aikteli iš nuostabos – jos kupinos ne tik įdomių istorijų, bet ir nepaprasto grožio iliustracijų. Knygas puošia ne piešiniai ar kompiuterinė grafika, o autentiškos Editos rankomis sukurto Fėjų slėnio nuotraukos. Šis projektas – keleto dimensijų knygos – visiškai unikalus. Jo analogo, bent jau Lietuvoje, nėra. Estetiškos būtybės, kurioms sukurti reikia mėnesių kruopštaus darbo, tampa gyvomis knygų veikėjomis ir magiško pasaulio vizualizacija. Viskas fotografuojama gamtoje, natūralioje aplinkoje, miške, pievose. Lėlės gaminamos tiek iš natūralių, tiek iš dirbtinių medžiagų, jas maišant. Įdomu tai, kad nuotraukoje sunku atskirti, kas yra tikra, kas ne.
Editos Lei teigimu, pirmoji knyga atskleidžia vaikams paslaptį apie fėjų egzistavimą, pasakoja apie į kaimą atvykusios šeimos pažintį su magijos kupinu Miglų slėniu. Taip, Editos sukurtame pasaulyje gyvena ir žmonės – mama Melanija, tėtis Hubertas ir jų atžalos – Lėja ir Nojus. Antroji knyga – tai, kas netilpo į pirmąją – istorijos tęsinys. Autorė pasakojo, kad knygų kūrimas truko kelerius metus – apie metus laiko ji kūrė lėles, dar tiek pat – nepaprastas istorijas apie jų gyvenimą.
Pasakose subtiliai atskleidžiamos gyvenimiško vertybės – žmogaus ryšys su gamta, su savimi, būtinybė svajoti, blogiui paliekama alternatyva tapti gėriu. Sprendžiamos realios situacijos, išgryninamos emocijos, atpasakojami išgyvenimai.
Editos fėjos – tarsi gyvos, kiekvienai jų sielą įkvepia lėlininkės fantazijoje gimstančios jų gyvenimo istorijos ir realiame pasaulyje gyvenančių žmonių asmenybės. Autorė pasakojo, kad fėja Miglų slėnyje gimsta tada, kai žmonių pasaulyje pirmą kartą nusišypso kūdikis.
Fėjos turi vardus, įkūnija stilizuotus Editos sutiktų žmonių bruožus. Kiekviena lėlė turi savo prototipą realiame pasaulyje, teigė menininkė.Tik fėjos viską jaučia keliskart stipriau, įgauna magiškų galių. Miglų slėnyje gyvena Medaus fėja, įkvėpta bitininko, Svajonių fėja, sukurta pagal svajoti mėgstančios merginos paveikslą, Veidrodžių fėja, labai besirūpinanti savo išvaizda.
– Labai mėgstu stebėti žmones. Man žmogus padaro kažkokį įspūdį – jo veikla, elgesys, jo vidus. Ir pagal ryškiausią jo asmenybės bruožą aš sukuriu personažą. Ne visi žmonės gali tapti fėjomis – jei man kažko pritrūksta, galbūt jausmo, jis tampa nykštuku arba gyvūnu, – šypsojosi Edita.
Įkūrė galeriją
Neseniai iš Editos namų Fėjų slėnio gyventojos – fėjos persikėlė į galeriją Garliavoje, Kauno rajone, kur jas aplankyti gali visi norintys. Į galeriją autorė perkraustė visą fėjų miestelį – Miglų slėnį.
– Tokia situacija susiklostė savaime – atsirado daug norinčių apžiūrėti miniatiūras, lauke jų laikyti, pasibaigus vasarai, nebeleido oro sąlygos. Nusprendžiau įsikurti patalpose, nes kam gi laikyti savo darbus dėžėse, kad jie rinktų dulkes, – paaiškino Edita.
Be to, daugelis Editos sukurtų personažų turi ir savo kvapą – autorė bendradarbiauja su natūralių kvepalų kūrėja. Per knygų pristatymus vaikai gali ne tik pačiupinėti, pavartyti knygas, išgirsti jų kūrimo istoriją, bet ir sužinoti, kaip kvepia jų pamėgti personažai.
Asmeninio albumo nuotraukos
