Šaulių sąjunga – visuomeninė organizacija, sustiprėjusi ne tik Lietuvoje, bet ir Tauragės apskrityje. Pagrindinė sąjungos veikla – stiprinti šalies saugumą įvairiausiomis priemonėmis, pasiruošti atremti agresijas, padėti krašto apsaugos struktūroms rengti mobilizacinį rezervą, ugdyti visuomenės patriotiškumą. Artėjant lapkričio 23-iajai, Lietuvos Kariuomenės dienai, apie tai, kaip sekasi įgyvendinti šiuos tikslus Tauragės krašte, papasakojo šauliai – Sigitas Ozgirdas ir Ričardas Dapkus.
Šauliai iš kartos į kartą
Tauragės Juozo Kasperavičiaus 2-osios kuopos vadas Sigitas Ozgirdas yra vienas pirmųjų savanorių, kurie formavo pajėgas Tauragėje. Daug metų jis savanoriavo, dirbo pasienyje, išleistas į atsargą įstojo į Šaulių gretas.
– Mano gyvenimo tikslas – Lietuvos nepriklausomybė, kad žmonės turėtų žodžio, pasirinkimo laisvę, kad galėtų išvykti ten, kur jiems norisi, pamatytų pasaulį. Mano šeimoje keturios kartos priklauso šauliams. Šaulys negali ko nors reikalauti iš Tėvynės, bet turi pats ką nors jai duoti, – pasakojo S. Ozgirdas.
Jo tėvas buvo rezistencinės kovos dalyvis, savanoris ir šaulys, prieš keletą metų žuvusiems partizanams pastatęs tris kryžius jų žuvimo vietose. Dukra ir anūkės taip pat šaulės, sūnus tarnauja kariuomenėje.
Tobulina įgūdžius
Pasak kuopos vado, jų gretose yra daugiau nei penkiasdešimt vyresnių nei 18-os metų amžiaus aktyvių šaulių. Ši kuopa nėra politinė organizacija, neagituoja už jokias partijas, gerbia visus. 1990-aisiais, kuriantis Šaulių sąjungai, jos nariai buvo tremtiniai ir politiniai kaliniai. Pamažu šiems išėjus Anapilin, gretos ženkliai sumažėjo. Prieš porą metų, po įvykių Ukrainoje, gyventojai suaktyvėjo – motyvuoti ir ryžtingi žmonės papildė jų gretas. Dabar šios kuopos susirinkimai vyksta kartą per mėnesį.
Šaulių pasirengimas vyksta pagal specialią programą. Nariai kiekvieną trečiadienį susirenka šaudykloje, esančioje Martyno Mažvydo progimnazijoje, ten tobulina šaudymo įgūdžius, mokosi teikti pirmąją pagalbą. Jie vykdo bendras pratybas su kariškiais, pasieniečiais ir policija, dalyvauja sukarintose sporto žaidynėse. Šaulių sąjunga bendradarbiauja su kitų valstybių panašiomis organizacijomis – dalyvavo šaudymo varžybose Švedijoje, Estijoje. Buvo pasikvietę ukrainiečius, dalyvavusius fronte.
Ugdo pilietiškumą
S. Ozgirdas teigia, kad savo pavyzdžiu šauliai skleidžia patriotines idėjas, moko gyventojus atskirti propagandą, aiškina, ką reikėtų daryti grėsmės ar stichinės nelaimės atveju, kaip prireikus kariuomenei padėti įveikti bendrą priešą. Jie tvarko partizanų kapus, dalyvauja šventėse ir kultūriniuose renginiuose, konkursuose vilkėdami paradinę uniformą, turi visą amuniciją. Kuopos nariai vykdo projektą – įamžina senų žmonių pasakojimus apie pokario laikus. Žygaičiuose rinko medžiagą, išklausė senųjų gyventojų prisiminimus. Šį penktadienį „Šubertinėje“ filmuos ir įrašinės partizanės I. Švedienės parodymus apie tai, kaip ji ten buvo tardoma ir kankinama. Prie Bagdono tvenkinio šauliai savo lėšomis atkūrė Gedimino stulpus. Dabar dirbdina kryžių ir tariasi su istorikais, kurioje vietoje jį reikėtų pastatyti.
Didėja šaulių gretos
LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės vyriausiasis mokymo specialistas Ričardas Dapkus pasakojo, kad baigęs tarnybą Krašto apsaugoje, įstojo į Šaulių sąjungą. 22 metus tarnavo Kęstučio batalione, išėjęs į atsargą prisijungė prie šaulių. Tokį gyvenimo kelią jam lėmė patriotiniai jausmai, tokias vertybes išugdė ir savo dukroms.
Specialistas akcentavo augantį rinktinės rajonų (Jurbarko, Šilalės ir Tauragės) jaunimo susidomėjimą šauliška veikla – veikia 22 būreliai. Sukarintose vasaros stovyklose tobulina įgūdžius daugiau nei 600 vaikų. Vyresnieji prisiekia, jaunesnieji – pasižada. Jaunųjų šaulių programos yra patvirtintos Lietuvos šaulių sąjungos.
Sukarintos stovyklos
– Stovyklaudami patriotai ugdo ištvermę ir drausmę, ragauja kareiviškos košės, gyvena palapinėse. Pirmos pakopos stovyklose 11 metų vaikai analizuoja Lietuvos istoriją, simboliką, o aukštesnių pakopų stovyklautojams tenka mokytis taktinių elementų, karo topografijos, ginklų naudojimo, – pasakojo R. Dapkus.
Per metus, išlaikę įskaitas ir egzaminus, vaikai gali užbaigti tik vieną lygį ir pereiti į kitą. Panorėjusiems tapti šauliais amžiaus cenzo nėra. Tik reikalaujama nepriekaištingos reputacijos tiek iš jaunesnių, tiek iš vyresnių piliečių.
Pasak R. Dapkaus, kariškiai rūpinasi šauliais ir juos globoja, įsileidžia stovyklautojus, sudaro galimybę naudotis savo infrastruktūromis, moko karinių dalykų. Vaikai vyksta į karinį dalinį, dalyvauja kariškių šventėse ir įvairiuose renginiuose.
Lazerinė šaudykla
Ričardas Dapkus džiaugėsi įsteigta lazerine šaudykla Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijoje, kurioje moderni programinė įranga. Šauliai čia mokosi taiklumo: jie pajaučia tikrą šūvį, nes yra atatranka, tačiau neeikvojami resursai šoviniui. Lazerio spindulys, oro kompresorius suteikia tikrumo jausmą.
Šioje šaudykloje kviečiami treniruotis ne tik šauliai bei organizacijos jaunimas, bet ir jėgos struktūrų pareigūnai: kariai, policininkai, pasieniečiai, priešgaisrinės apsaugos valdybos darbuotojai. Šaudykla įrengta Šaulių sąjungai bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija ir Kauno technologijos universitetu.
Akyvi veikla
Šaulių 7-oji rinktinė aktyviai bendradarbiauja su Pagėgių rinktine, Tauragės apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, Tauragės kultūros centru, Tauragės krašto muziejumi, Tauragės vaikų ir jaunių sporto mokykla, Ratukininkų sąjunga. Organizuoja valstybinių švenčių minėjimus, kovinio rengimo pratybas, rinktinės jaunųjų šaulių sporto žaidynes, žygius „Partizanų takais, bei pažink savo kraštą“, vykdo jaunųjų šaulių pakopinį rengimą, vasaros stovyklas, partizanų kapų priežiūrą.
Jų suformuotas kovinis skyrius yra priskirtas prie LK KASP Žemaičių apygardos 3-ios rinktinės 307 kuopos.
