Antonio Rekuno nuotraukos
Spalio viduryje Dubline vykusi konferencija Backto.lt (Atgal į Lietuvą!) sulaukė nemažo Airijoje gyvenančių lietuvių dėmesio. Tai privačios iniciatyvos socialinis projektas, kuriam vadovauja Linas Stankus ir kuris yra remiamas ir palaikomas tik iš Lietuvos įmonių skirtų lėšų. Projekto rengėjai dirba savo iniciatyva, lanko lietuvių bendruomenes, išsibarsčiusias po pasaulį ir ragina specialistus, įgijusius išsilavinimą ar turinčius darbo patirties įvairiose užsienio kompanijose, grįžti į Lietuvą. Dabar tai ypač aktualu, kai Lietuvą kasdien palieka vis daugiau ir daugiau žmonių. Konferenciją Dubline rėmė tokios stambios kompanijos kaip „Wetern Union“, TEO/Omnitel, CITCO, „Alliance for Recruitment“. Backto.lt projekto mecenatas – Tauragės Industrinis Parkas.
Konferenciją pradėjusi Lietuvos Respublikos ambasadorė Airijoje Rasa Adomaitienė siūlė pasinaudoti jos galimybėmis ir artimiau susipažinti su dabartine ekonomine situacija Lietuvoje, darbo rinkos pasiūlymais, verslo galimybėmis, užmegzti naujus kontaktus, kurie tikrai pravers ateityje. „Nepamirškite, kad jūs reikalingi Lietuvai, Lietuva jūsų laukia – dabar yra tas laikas, kuomet grįžę namo, jūs sėkmingai galite ne tik rasti gerą darbą, bet ir pradėti savo verslą – permainos Lietuvos politiniame ir ekonominiame gyvenime šiuo metu labai tam palankios. Reikia griauti stereotipus, kad Lietuvoje yra viskas blogai, maži atlyginimai, žmonės pikti – taip tikrai nėra. Lietuvoje yra apstu gražių ir šviesių momentų“, – kalbėjo ambasadorė R. Adoma
Galima dirbti Lietuvai ir negyventi Lietuvoje
Šio projekto vadovas Linas Stankus sakė, kad, kaip ir visose Backto.lt (Atgal į Lietuvą!) konferencijose, jį nustebino, kiek daug Airijoje dirba ir studijuoja išsilavinusių jaunų Lietuvos žmonių, gerų ir talentingų specialistų, kurie šiandien labai reikalingi Lietuvai. „Džiugu, kad mūsų tautiečiai, būdami toli nuo Lietuvos, domisi jos gyvenimu, darbo rinka, atlyginimais ir tai teikia vilčių, kad galbūt ne dabar, bet praėjus kuriam laikui, jie grįš į Lietuvą. Pavažinėjau po Dubliną ir pamačiau, kad čia yra tokių stambių gigantų, kaip „Google“, „Facebook“, „Dell“ ir, kad juose dirba nemažai lietuvių, tad labai norėtųsi, kad mūsų specialistai, dirbantys šiose ar kitose kompanijose, pasiūlytų savo darbdaviams įsteigti padalinius Lietuvoje ir įdarbintų juose čia dirbančius ir Lietuvoje esančius mūsų specialistus. Tuomet ir patys lietuviai lengviau apsispręstų ir grįžtų namo, gyventų savo žemėje ir kalbėtų savo kalba“, – sakė Linas Stankus. Jis patikino, kad dabar Lietuvoje didžiosios kompanijos, priimdamos žmones į darbą, labai vertina tuos, kurie yra studijavę užsienyje arba yra įgiję ten darbo patirties. „Tokia tendencija labai stipriai įsivyrauja ir tą turi žinoti lietuviai, dirbantys ar studijuojantys užsienyje”, – teigė L. Stankus. Jo nuomone, galima dirbti Lietuvai ir negyvenant Lietuvoje – paprasčiausiai galima padėti kompanijoms įeiti į Lietuvos rinką, galima ieškoti investuotojų, kurie Lietuvoje įsteigtų kompanijas arba padalinius ir įdarbintų mūsų žmones. Dabar tam yra ypač palankus momentas – esant BREXIT situacijai, tikrai bus kompanijų, kurios, tarkim, iš Anglijos norės perkelti savo paslaugų centrus į Europos Sąjungos šalis, būtų puiku, jeigu jos pasirinktų Lietuvą ir įdarbintų lietuvius.
Tikslas - pritraukti kuo daugiau kompanijų į Lietuvą ir susigrąžinti specialistus namo
Kompanijos „Alliance for Recruitment“ atstovas Andrius Francas patvirtino projekto vadovo žodžius, kad jų pagrindinis atvykimo į Airiją tikslas – pritraukti investicijas į Lietuvą ir sugrąžinti mūsų specialistus namo. „Mes pernai įdarbinome Lietuvoje virš 600 žmonių ir nei vieno neišvežėm į užsienį. Jeigu mums skambina kokia nors kompanija iš užsienio ir klausia, ar negalim jiems rekomenduoti mūsų specialistų, mes sakome „ne“, atvažiuokite patys į Lietuvą, įkurkite čia įmonę ir mes jums surasime žmonių,“ – kalbėjo A. Francas. Pasako jo, Lietuva atsilieka nuo Airijos ne taip jau daug, kokių 12–13 metų: kada Airijoje nebuvo darbo, buvo sunki ekonominė situacija, maži atlyginimai, devyniasdešimtųjų pradžioje airiai irgi bėgo iš Airijos, bet jau po keliolikos metų šalies ekonomika pradėjo atsigauti ir airiai pradėjo grįžti namo. Tas pats dabar vyksta ir Lietuvoje – 2004 metais, Lietuvai įstojus į ES ir atsidarius sienoms, žmonės pradėjo bėgti iš Lietuvos, bet jau artėja tas laikas, kada žmonės pradės galvoti, o ką toliau daryti? Kas bus mūsų vaikai, kokia kalba kalbės, kur bus jų namai? Galbūt jie, gyvendami Lietuvoje, turės geresnes perspektyvas, juk, pavyzdžiui, visi žino, kad Lietuvos švietimo sistema yra labai stipri, jaunimas įstoja į geriausius universitetus Europoje, o baigę neretai grįžta namo. Tai galbūt vardan vaikų ateities geriau grįžti namo? „Tie pokyčiai, kurie dabar vyksta Lietuvoje, yra labai pozityvūs: kyla atlyginimai, kuriasi naujos darbo vietos, miestai tampa jaukesni ir patogesni, plėtojama jų infrastruktūra. Manau, kad ateityje viskas koncentruosis į miestus ir jeigu Lietuvoje mes turėsim tris stiprius miestus, viskas bus labai gerai. Dabar Vilnius verda, kunkuliuoja, daug investuotojų, kitas žingsnis – Kauno plėtra, po to – Klaipėda, juk ten turime jūrų uostą, išvystyta logistika, transportas, laisva ekonominė zona, Palangos oro uostas ir t. t. Visa tai mes turim išnaudoti, o tam reikia gerų specialistų, ypač turinčių darbo patirties užsienio kompanijose. Bet apie mus pasaulis dar nedaug ką žino, todėl kartu su mumis atvažiavusios kelios kompanijos nori pasidalinti informacija apie tai, kokia šiandien reali ekonominė situacija Lietuvoje, kokia yra darbo rinkos pasiūla? Aišku, žmogui, pragyvenusiam Airijoje 15–17 metų, aktualiausias klausimas yra, kokį atlyginimą jis gaus Lietuvoje? Galiu nuraminti – jis gaus gerą atlyginimą“, – užtikrino A. Francas. Jis įsitikinęs, kad mažos šalys sugeba labai greit prisitaikyti prie rinkos, kaip tai padarė Airija, todėl reikia tikėtis, kad po kokių dešimties metų tokių pačių ar net didesnių laimėjimų pasieks ir Lietuva.
CITCO investicijoms pasirinko Lietuvą dėl IT infrastruktūros, geografinės padėties ir talentingų darbuotojų
Airijos CITCO kompanija, teikianti rizikos fondų administravimo ir fondų investavimo paslaugas, 2007 metais atidarė savo filialą Lietuvoje – „Citco Vilnius“. Tai vienas iš kompanijos strateginių paslaugų centrų, teikiančių apskaitos ir verslo teisės paslaugas plačiam tarptautinių klientų ratui, daugiausia – nekilnojamojo turto fondams ir tarptautinėms korporacijoms. Kompanijoje dirba apie 300 finansų, teisės, verslo analitikos ir kitų sričių specialistų. CITCO vadovas Diarmuid Sexton konferencijoje pabrėžė, kad kompanija savo investicijoms Lietuvą pasirinko tik po to, kai atliko išsamią rinkos analizę ir būtent Lietuvoje rado geriausią IT infrastruktūrą ir verslo sąlygas, idealią geografinę padėtį ir neįtikėtinai talentingus darbuotojus. Jo nuomone, didelis pliusas yra ir tai, kad beveik visi lietuviai kalba bent viena užsienio kalba. „Mes turime padalinius keliose šalyse, tačiau Finansinių paslaugų centrui pasirinkome būtent Lietuvą, nes tik čia radome tiek daug gerų specialistų, kalbančių net keliomis užsienio kalbomis“, – sakė Diarmuid Sexton.
Dabar – tinkamas metas grįžti į Lietuvą
„Nors dabar gyvename ekonominio ir politinio neapibrėžtumo laikotarpyje, bet visgi dabar yra pats tinkamiausias laikas grįžti į Lietuvą ir savo pranešime aš bandysiu atsakyti, kodėl taip yra“, – kalbėjo „Swedbank“ atstovė Laura Galdikienė ir salė atidžiai sekė kiekvieną jos žodį. „Bendrasis visuomenins produktas (BVP) šių metų antrajame ketvirtyje yra 4 procentais didesnis nei prieš krizę ir tai didelis Lietuvos laimėjimas. Be to, 7 procentais pakilo darbo užmokestis. Per ketverius metus net 5 kartus buvo didinamas minimalus atlyginimas. Apskritai, atlyginimų didėjimui didžiausią įtaką daro du veiksniai, tai: reikiamos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas ir minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didėjimas gyventojams, turintiems mažiausias pajamas.
Prognozuojama, kad Bendrasis visuomeninis produktas šiemet didės dar 2,2 procento, o ateinančiais ir 2018 metais atitinkamai išaugs 2,5 procento ir 3,0 procentais“.
2010 metais į vieną laisvą darbo vietą pretendavo 150 darbo neturinčių žmonių, tai dabar į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja maždaug 25 žmonės. Ir tai, pasak L. Galdikienės, rodo, kad dabar surasti darbą Lietuvoje yra žymiai daugiau galimybių, bet to, trūkstant darbuotojų, didėja įsidarbinimo galimybės ir tuo pačiu auga atlyginimai. Realus darbo užmokestis dabar viršija lygį, kuris buvo iki ekonominės krizės. Lietuvos konkurencingumas tarp 138 šalių pakilo viena pozicija – iš 36 į 35 vietą, bet pagrindiniai verslo stabdžiai yra pelno ir su darbu susiję mokesčiai, nelankstus darbo santykių reglamentavimas ir neefektyvi valdžios biurokratija. „Swedbank“ atstovė patvirtino neigiamą emigracijos poveikį šalies ekonomikai – paskutiniais duomenimis, per mėnesį iš Lietuvos emigruoja maždaug 2 500 žmonių, iš jų 73% sudaro jauni žmonės nuo 15 iki 43 metų. Būtent ši kategorija žmonių ir kuria šalies gerbūvį. „Netekus šių žmonių, netenkame jėgos, kuriančios produktą. Lietuvos visuomenė senėja – kas penktas žmogus Lietuvoje yra daugiau nei 65 metų. Todėl valstybei reikia skirti daugiau lėšų pensijoms, o jėgos, kuri uždirbtų tuos pinigus, yra per mažai,“ – sakė L. Galdikienė. Kyla klausimas: ką daryti? Jos nuomone, pirmiausia, reikia sukurti Lietuvoje tokią aplinką, kurioje žmogui būtų gera dirbti ir gyventi, o tuomet bus galima kalbėti apie emigracijos srautų mažinimą. Bet kaip tą padaryti, jeigu šimtai bėga iš Lietuvos, o grįžta tik dešimtys?
Informacinių technologijų lyderės „Teo” ir „Omnitel“ ieško specialistų
“Teo” ir “Omnitel” kompanijos atstovės konferencijos dalyviams detaliai paaiškino, kad pagrindinis „Teo” ir „Omnitel” kompanijų sujungimo tikslas – suteikti daugiau galimybių kompanijos klientams bei sukurti unikalų paslaugų portfelį, kurį sudarys esamos bei naujos jungtinės plačiajuosčio ir mobiliojo ryšio, interneto, televizijos bei IT paslaugos. Kompanija yra informacinių technologijų lyderis Lietuvoje – joje dirba 3 200 darbuotojų, tačiau kompanija tebeieško smalsių, kūrybingų, drąsių ir gabių specialistų. Šiuo metu 99% Lietuvos žmonių turi prieigą prie 4 G interneto, greitai jie galės naudotis 5 G interneto paslaugomis. 60% interneto pasiekia Lietuvą per TEO tinklus. Pastaruoju metu kompanija daug dėmesio skiria ryšio saugai užtikrinti bei personalo mokymuisi, draugiškos atmosferos kolektyve kūrimui. Kompanijos atstovės ragino nedvejoti ir įsilieti kaip galima greičiau į šį gausų ir kūrybingą kolektyvą.
„Western Union“ padalinys Vilniuje – didžiausias kompanijos padalinys pasaulyje
„Western Union“ kompanijos atstovė Irma Milišauskaitė sakė, kad biure dabar dirba apie 1 600 darbuotojų ir tai sudaro apie 13 proc. visame pasaulyje dirbančių „Western Union“ darbuotojų skaičiaus. Turint mintyje, kad kompanija savo veiklą vykdo daugiau nei 200 pasaulio šalių, Lietuvos padaliniui tikrai yra kuo pasigirti. „Western Union“ turi apie 500 ofisų pasaulyje. I. Milišauskaitė informavo, kad iki šių metų pabaigos ketinama priimti dar apie 120 darbuotojų, tad Airijoje gyvenantiems Lietuvos specialistams reikėtų į tai atkreipti dėmesį. Tačiau bendrovė didina ne tik darbuotojų skaičių, bet plečia ir paslaugų tinklą. Tad darbo kompanijoje atsiras visiems. „Western Union“ Lietuvą pasirinko įvertinusi šalies politinį, ekonominį stabilumą, švietimo lygį ir geras ekonomikos augimo prognozes.
„Go Vilnius“ ieško specialistų, galinčių pritraukti investicijas ir kurti Vilniaus įvaizdį
„Go Vilnius“ kompanijos vadovas Darius Udrys gimė JAV, lietuvių karo pabėgėlių šeimoje, Vilniuje gyvena nuo 2011 metų. Sako, kad jam patinka gyventi Lietuvoje ir jam visai negaila buvo palikti Los Andželą, todėl paragino Airijoje gyvenančius lietuvius taip pat gerai pagalvoti ir grįžti į Lietuvą. Jo vadovaujama kompanija taip pat mielai priimtų į darbą jaunus ir gabius specialus, nes tokie žmonės greičiau padėtų įgyvendinti kompanijos tikslus, padėtų užtikrinti miesto tarptautinį konkurencingumą, pritrauktų daugiau verslų, investicijų bei turistų į Vilnių. „Siekiame sukurti infrastruktūrą, atitinkančią tarptautinius standartus, kad žmonės Vilniuje būtų laimingi, o turistai jaustųsi kaip namie. Todėl ir ieškome talentingų specialistų, galinčių prisidėti prie Vilniaus miesto gerovės ir patrauklaus miesto įvaizdžio kūrimo“, – sakė D. Udrys.
Lietuvos stiprybė yra jos tautoje
Savo sėkmės istoriją konferencijoje pristatė kompanijos „Wide Wings“ vadovas Gediminas Tamulynas. Audiovizualinės komunikacijos agentūros „Wide Wings“ vardas dar nėra plačiai žinomas Lietuvos bei užsienio rinkoje, bet 27 kompanijos darbuotojai yra jauni žmonės ir jiems viskas dar prieš akis. Šios kompanijos užuomazgų reikėtų ieškoti Tauragėje, kur keli entuziastai, įsikūrę garaže, fotografo gimtadienius, filmavo vestuves ir nedrąsiai svajojo išplėsti savo veiklą ir bent jau įsteigti ofisą Vilniuje. Dabar kompanija turi ofisą ne tik Vilniuje, bet, pasak G. Tamulyno, gali pasigirti ir mini ofisu Dubajuje. Jeigu kompanija iš pradžių siūlė savo paslaugas tik Lietuvos provincijai, vėliau platesniam ratui, tai dabar jau daug ką įdomaus gali pasiūlyti ir užsienio kompanijoms. Gediminas Tamulynas pasakojo, kad, paklaidžiojęs po pasaulį, nutarė „nutūpti“ Lietuvoje. „Smagu gyventi Lietuvoje, čia geri žmonės, čia mūsų šaknys – juk Lietuvos stiprybė yra jos tautoje. Mes tai turime suprasti ir vertinti, turime didžiuotis, kad kalbame viena seniausių kalbų pasaulyje, kad turime garbingą praeitį. Be to, Lietuvoje yra kur kas didesnės galimybės, nes nepalyginamai mažesnė konkurencija negu, sakykim, Paryžiuje“, – įsitikinęs G. Tamulynas. Jis baigė „Creative Multimedia“ studijas, tad gerai išmano informacines technologijas, naujausias programas ir tai leidžia jam sujungti į visumą fotografiją, tekstą, animaciją, video, garsą ir kurti puikią informacinę, edukacinę ar reklaminę produkciją.
„Jūsų indėlis Lietuvai būtų svaresnis ir labiau įvertintas, jeigu jūs gyventumėte ir dirbtume Lietuvoje“
Sakė paskutinis konferencijos dalyvis, papasakojęs savo sėkmės istoriją. Tai buvo visiems gerai pažįstamas ir visų karštai mylimas muzikantas ir dainininkas Jurgis Didžiulis. „Jūs palikote Lietuvą, bet Lietuva jūsų nepaliko – mes čia, kad sugriautume tą sieną tarp lietuvio Airijoje ir lietuvio Lietuvoje. Reikia griauti stereotipus, kad esame nacionalistai, kad emigrantai yra tautos išdavikai – mes tokie nesame, mes tiesiog dar neišsilaižėme sovietinės okupacijos žaizdų, mums dar lig šiol skauda ir mes dar tik mokomės gyventi naujame pasaulyje. Aš neraginu jūsų grįžti į Lietuvą, aš tik noriu jūsų paprašyti, kad labiau mylėtume ir gerbtume vienas kitą, nes Lietuva yra ne kas kita, kaip jos žmonės, nesvarbu kur jie dirbtų ar gyventų. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Lietuva be jūsų nesusitvarkys, bet visgi manau, kad jūsų indėlis Lietuvai būtų svaresnis ir labiau įvertintas, jeigu jūs gyventumėte ir dirbtume Lietuvoje“ , – sakė J. Didžiulis. Jis gimė Bogotoje, Kolumbijoje. Apsispręsti padėjo pusmetį Lietuvoje ir pusmetį Kolumbijoje gyvenančio senelio raginimai. Kolumbijoje Jurgis turėjo pankroko grupę, su kuria 1999 metais patraukė į Ispaniją. Deja, neradęs ten laimės, susikrovė lagaminą ir grįžo į Lietuvą ir, kaip pats sako, nei vieną dieną dėl to nesigailėjo. „Lietuvoje yra mano šeimos šaknys, aš čia jaučiuosi reikalingas, čia man gera gyventi ir kurti“, – konferencijos dalyvius užtikrino muzikantas ir tikrai nei vienas salėje sėdintis žmogus nesuabejojo jo žodžiais, juolab, kad jį lydėjo jo žmona airė Erica Jennings. Būtent Lietuvoje ji pradėjo savo muzikinę karjerą, tapo populiari ir labai mylima ne vien Lietuvos publikos.
O kokį ženklą – šauktuką ar klaustuką – po Backto.lt – „Atgal į Lietuvą“ padėsime kiekvienas iš mūsų, parodys laikas, bet viena tikrai aišku – lietuviai visada padeda, kai reikia pagalbos ir visada grįžta ten, kur yra laukiami ir mylimi.
Antonio Rekuno nuotraukos
