Socialinės pašalpos negali būti nuskaičiuojamos antstoliams perduotų skolų grąžinimui. Tai numato šalies teisės aktai, tačiau realybėje pasitaiko ir kitokių atvejų. Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipęsis Doėlandas Rimkus sakė, kad antstolis nuskaičiavo trijų mėnesių socialines pašalpas. Kaip išsiaiškinome, todėl, kad vyras nepaskubėjo iš banko sąskaitos savo pašalpos nusiimti per mėnesį laiko, o antstoliui nepateikė dokumentų, įrodančių, kodėl nenusiėmė. Antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė antrina: jei žmogus pats nesilaiko priverstinio išieškojimo taisyklių, ieškoti kaltų menka nauda.
Baudą susimokėjo pati valstybė?
– Nuėjau į banką, o ten, mano sąskaitoje – nuliai. Antstolis nuskaičiavo trijų mėnesių socialines pašalpas. Banko darbuotoja paaiškino, kad pinigai buvo nuskaičiuoti antstolio nurodymu. Antstolis Kęstutis Košys man sakė: aš nekaltas, bankas pervedė pinigus ir jų negrąžinsiu. Bet aš ne dėl netektų pašalpos pinigų atėjau į redakciją, o dėl kuriozinės situacijos. Gavosi taip, kad valstybė mane nubaudė – skyrė administracinę baudą, o vėliau toji pati valstybė už mane ją sumokėjo, – „Tauragės žinioms“ išklojo Doėlandas Rimkus.
Nors Antstolių rūmų internetinėje svetainėje skelbiama, kad jei antstolis nuskaičiavo socialinę pašalpą, tereikia kreiptis į antstolius ir problema bus išspręsta, tauragiškiui D. Rimkui jos nepavyko atgauti.
Kaip „Tauragės žinioms“ pasakojo D. Rimkus, dėl antstolio Kęstučio Košio veiksmų jis kreipėsi į teismą, bet skundas buvo atmestas, esą dėl pažeistos nagrinėjimo tvarkos. Teismo nutartyje skelbiama, kad pateikdamas skundą dėl antstolio K. Košio veiksmų tiesiogiai teismui, jis nesilaikė įstatyme nustatytos teikimo tvarkos.
Per vėlai pranešė apie ligą
Antstolis Kęstutis Košys „Tauragės žinioms“ patvirtino, jog gavo pažymą iš skolininko apie paskirtą socialinę pašalpą, taip pat, kad 2015 m. gruodžio 11-ą, 2016 m. sausio 18-ą, 2016 m. vasario 15-ą dienomis buvo nurašytos piniginės lėšos iš skolininko areštuotos sąskaitos. Antstolis žurnalistei tvirtino, kad lėšas iš skolininko sąskaitos nurašė veikdamas teisėtai, vadovaudamasis teisės aktais. K. Košys patikino, kad skolininkui buvo sudaryta galimybė per mėnesį laiko pasinaudoti jam paskirta išmoka. Minėtas asmuo neišsigrynino socialinės pašalpos pinigų, o antstoliui nebuvo žinoma, kokios paskirties lėšos buvo nurašytos nuo skolininko sąskaitos.
– Vasario 22 dieną skolininkui atvykus į antstolio kontorą, išieškotos lėšos jau buvo paskirstytos įstatymų nustatyta tvarka skolai ir vykdymo išlaidoms apmokėti, atlikti bankiniai pavedimai. Atvykęs skolininkas tik žodžiu nurodė, kad nespėjo išgryninti jam pervestos išmokos dėl ligos, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad nurašytos lėšos buvo būtent jam paskirta išmoka. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių jis, skolininkas, per įstatymų nustatytą laikotarpį – vieną mėnesį – lėšomis nepasinaudojo. Pavyzdžiui – gydytojo pažymos ar pan. D. Rimkui buvo paaiškinta, kad prašymus antstoliui turėtų išdėstyti raštu ir pridėti aplinkybes patvirtinančius įrodymus, – tikino K. Košys.
Pasak antstolio, dėl nurašytų piniginių lėšų grąžinimo raštu į antstolį kreipėsi skolininko atstovas – advokatės Erikos Maksimavičienės padėjėjas Petras Remeika, praėjus jau beveik dviem mėnesiams nuo paskutinio lėšų pervedimo iš skolininko sąskaitos dienos. Kartu su prašymu jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme dėstomas aplinkybes, nepateikė.
K. Košys sakė, kad skolininkai dažnai neįsiklauso į antstolio ir antstolio kontoros darbuotojų rekomendacijas, kaip spręsti vykdymo procese skolininkui iškilusias teisines ir praktines problemas, tokias kaip redakcijos minėtu atveju. Anot jo, dažnai susiduriama su skolininkų agresija ir pykčio proveržiais, skolininkai ne visada bendrauja su antstolių kontorų darbuotojais konstruktyviai. Konstruktyvus ir operatyvus abipusis bendravimas padėtų greičiau ir efektyviau išspręsti visus skolininkams kylančius klausimus. Neatidėliotinais atvejais skolininkai turi galimybę antstolį informuoti ir telefonu.
Socialinės lėšos – ne kaupimui
Pakomentuoti šią situaciją paprašėme ir Lietuvos antstolių rūmų valdytojos Dovilės Satkauskienės. Anot jos, antstolis negali priversti visų skolingų asmenų tvarkingai laikytis priverstinio išieškojimo taisyklių, tačiau jų laikymasis užtikrintų teisėtų interesų apsaugą. Jeigu asmuo pats tuo nepasirūpina, iš kaltųjų paieškos – menka nauda – antstolis negali pakeisti nustatytų taisyklių. Neteisinga teigti, kad antstolis turėtų spręsti problemą, iškilusią dėl skolingo asmens elgesio.
– Į redakciją kreipęsis tauragiškis įvykdė tik dalį savo pareigų, o dėl lėšų, kurių pasigedo savo sąskaitoje, į antstolio kontorą kreipėsi gerokai pavėluotai. Nustačius laisvai disponuojamą sumą buvo užtikrinta, kad iš sąskaitos bus nuskaitomos tik 102 eurų ribą, socialinės pašalpos dydį, viršijančios lėšos, – paaiškino D. Satkauskienė.
Lietuvos antstolių rūmų valdytoja tvirtina, kad socialinės paramos lėšos skiriamos ne kaupimui, bet būtiniausioms reikmėms.
– Sunku pasakyti, kodėl minėtas pašalpos gavėjas nesuskubo pasinaudoti pašalpos lėšomis per mėnesį. Galbūt jam sutrukdė liga ar kitos svarbios priežastys. Jeigu nėra galimybių tą mėnesį pasinaudoti pašalpa, geriausia būtų apie tai antstolį informuoti iš anksto ir pateikti dokumentus dar mėnesiui nesibaigus – tada antstolis galėtų ieškoti būdo, kaip išspręsti klausimą. Jei dokumentai pateikiami vėliau kaip po mėnesio, jei lėšos jau pervestos, išieškotojams galimybės sugrąžinti lėšas mažėja. Bet galbūt dar būtų galima ieškoti kokio nors sprendimo. Tačiau kai ir dokumentų nėra, kalbomis ir priekaištais situacijos pagerinti, deja, neįmanoma,– dar kartą paaiškino Lietuvos antstolių rūmų valdytoja D. Satkauskienė.
