Pernai ligos pašalpa skirta daugiau kaip 720 tūkst. atvejų. Pašalpos gavėjams apmokėta per 9,3 mln. ligos dienų. Nors ši pašalpa – viena dažniausių, apie ją gavėjai žino ne viską. „Sodros“ specialistai pateikia atsakymus į aktualius su ligos pašalpa, jos skyrimu ir mokėjimu susijusius klausimus.
Dirbu, ar tai reiškia, kad galiu gauti ligos pašalpą?
Tai, ar asmuo gaus ligos pašalpą, priklauso nuo to, ar jis yra draudžiamas ligos ir motinystės draudimu ir ar turi pakankamą šio draudimo stažą. Norėdami gauti ligos pašalpą, pirmąją ligos dieną turite turėti ne trumpesnį kaip 3 mėn. per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per pastaruosius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Jaunesniems kaip 26 metų asmenims, reikalingo stažo neįgijusiems dėl mokslų, taip pat pareigūnams taikomos kitokios sąlygos. Jas sužinosite http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau.
Vykdau individualią veiklą arba dirbu su verslo liudijimu. Ar man priklauso ligos pašalpa?
Ne, nepriklauso. Dirbantieji su verslo liudijimu žmonės nemoka ligos ir motinystės draudimo įmokų, todėl nėra draudžiami šiuo draudimu. Individualią veiklą vykdantys žmonės moka tik motinystės draudimo įmokas ir draudžiami tik motinystės draudimu, todėl ligos pašalpos gauti negali.
Ar tiesa, kad ligos pašalpą gausiu tik pirmus tris ligos mėnesius?
Netiesa. Ši pašalpa mokama tiek laiko, kiek žmogus dėl ligos jį gydančio gydytojo ar gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu yra nedarbingas (kitaip tariant, turi biuletenį). Ligos pašalpa mokama iki darbingumo atgavimo ar darbingumo lygio nustatymo dienos (jį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn. (nedarbingumas dėl nėštumo komplikacijų prie nustatytų dienų skaičiaus nepridedamas, kitokios sąlygos taikomos ir tuberkuliozės atveju), jis kviečiamas į gydytojų konsultacinę komisiją, kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų darbingumo lygiui nustatyti.
Koks yra ligos pašalpos dydis, nuo ko jis priklauso?
Ligos išmoka nėra rūšiuojama pagal ligas ir visų susirgimų atvejais yra apskaičiuojama pagal tą pačią tvarką. Jos dydis priklauso nuo asmens gaunamo darbo užmokesčio. Už pirmas dvi ligos dienas pašalpą (80–100 proc.) moka darbdavys, nuo trečiosios – 80 proc. dydžio išmoką moka „Sodra“. 100 proc. dydžio ligos pašalpa iš „Sodros“ nuo pirmos nedarbingumo dienos mokama tik asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.
Ligos pašalpa negali būti mažesnė ar didesnė nei nustatytos ribos. Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos pašalpos dydis – 5,3 Eur, maksimalus – 54,25 (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio), 67,81 Eur (kai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio). Dydžiai nurodyti iki mokesčių.
Ar norint gauti ligos pašalpą užtenka tik apsilankyti pas gydytoją?
Pagal dabar galiojančią tvarką, norintis gauti ligos pašalpą žmogus turi „Sodrai“ pateikti prašymą. Tai patogiai ir greitai galima padaryti prisijungus prie Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos. Daugiau informacijos apie tai rasite http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/susirgau-arba-slaugau-seimos-nari/ka-daryti-jei-susirgau
Prašymą taip pat galima pateikti teritoriniame „Sodros“ skyriuje.
Planuojama, kad dar šiemet pradės veikti nauja sistema, kuri leis prašymą skirti ligos pašalpą užpildyti tik vieną kartą. Juo vadovaujantis išmokos būtų mokamos kaskart žmogui sirgus ir turėjus nedarbingumo pažymėjimą.
Kada turiu kreiptis dėl pašalpos? Per kiek laiko ją gausiu?
Prašymą skirti ligos pašalpą žmogus gali pateikti per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos dienos. Nors laiko prašymui pateikti skiriama daug, „Sodros“ specialistai ragina nedelsti, kad nepamirštumėte to padaryti.
Ligos pašalpa pervedama ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikalingais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ teritoriniame skyriuje. „Sodros“ skyrių automatiškai pasiekia ir internetu pateikti prašymai skirti ligos pašalpą.
Ar tiesa, kad pateikęs popierinį prašymą pašalpą gausiu greičiau?
Tikrai ne. Nepriklausomai nuo to, kaip pateikiamas prašymas (internetu ar gyvai), ligos pašalpa išmokama ne vėliau kaip per 15 dienų. Taigi ne tik greičiau negausite pašalpos prašymą atnešę į teritorinį „Sodros“ skyrių, bet ir prašymui pateikti sugaišite daugiau laiko. Internetu užpildyti prašymą tetrunka kelias minutes.
Ar galiu netekti ligos pašalpos?
Jei Jums išduotas biuletenis, privalu laikytis nustatytų taisyklių. Jei jos yra pažeidžiamos, nuo pažeidimo padarymo dienos ligos pašalpa neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Pažeidimu laikoma, pavyzdžiui, jei biuletenį turintis asmuo gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį, nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir t. t. Su elgesio taisyklėmis nedarbingumo laikotarpiu sergantįjį turi supažindinti gydytojas.
Be to, ligos pašalpa nemokama, jeigu asmuo tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką; pats sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu; tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Šiuos pažeidimus gali nustatyti gydytojai, „Sodros“ specialistai ar darbdavio sudaryta komisija.
