Jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) būtų ūkiškai tvarkomos, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 325 mln. eurų arba 3 kartus didesnė nei dabar. Europoje tokios pat įmonės savo valstybėms duoda vidutiniškai 3 kartus daugiau grąžos nei Lietuvos VVĮ. Tokią apverktiną situaciją atskleidė VVĮ veiklos tyrimą atlikusi specialistų komanda, padedanti Europos Parlamento nariui Antanui Guogai ruošti Liberalų vyriausybės ūkio ministro programą.
Visų piliečių turtas
Valstybės valdomos įmonės – visų Lietuvos piliečių turtas. Visi gyventojai netenka papildomų paslaugų iš valstybės, jeigu neūkiškai valdomos tokios įmonės kaip „LESTO“, „Litgrid“, „Lietuvos geležinkeliai“, „Lietuvos paštas“, „Lietuvos energijos gamyba”, „Lietuvos dujos”, „Klaipėdos nafta”, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija”, „Lietuvos oro uostai” ir kitos.
Pinigus išleidžia politiniams etatams
Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kokio dydžio lėšos negaunamos aplaidžiu valdymu, užtenka pasakyti, kad tokia suma leistų beveik 15 proc. padidinti pensijas. A. Guoga tvirtina, kad tam tiesiog reikia geros vadybos. Šios įmonės turi būti valdomos be politinio ar šešėlinio intereso kišimosi, paslaugas iš įmonių perkant rinkos sąlygomis.
Pavyzdžiui, žmonės visada piktinasi kelių ir gatvių priežiūros stoka. Neretai to problema yra labai elementari – neūkiškai veikiantis, išpūstas valdymo aparatas, kuris „suvalgo“ didelę dalį tam skiriamų lėšų.
„Kelių ir gatvių remontui skirti pinigai, pradėję kelionę ministerijoje, turi pratekėti kelių direkcijos kabinetų filtrus. Po jų likusios lėšos pasiekia 11 valstybinių įmonių. Įveikę šių įmonių išlaikymo kaštus, pinigai, skirti kelių priežiūrai, nukeliauja į kelių tarnybas ir tik likutis realiai „atgula ant kelio“, – teikia pavyzdį liberalas.
Nukirpti saitus su partijomis
Paskaičiuota, kad 200 milijonų eurų nusėda politiniams etatams. Europarlamentaro teigimu, vien dėl to pagrindinių žingsnių reikėtų imtis nedelsiant.
„Skubiausias – depolitizuoti valstybės valdomas įmones. Iškelti išskirtinai aukštus skaidrumo standartus įmonių vadovams. Negalime leisti, kad visiems mums priklausančios įmonės taptų vienos politinės jėgos pasipelnymo šaltiniu ar partijos bičiulių užuovėja,“ – dėsto A. Guoga.
A. Guoga siūlo, kad specialistai įmonėse būtų atrenkami atsižvelgiant tik į jų profesines kompetencijas, o ne partines priklausomybes.
„Gerai dirbantys specialistai galėtų gyventi oriai ir gauti versle prilygstantį atlyginimą. Bet ir rezultatai turi būti matomi“, – teigia liberalas.
Nesame tokie turtingi, kad dirbtume blogai
Pats sukūręs sėkmingų verslų, A. Guoga sako, jog ne mažiau svarbu, kad valstybė būtų aktyvus akcininkas, formuojantis ambicingus įmonių veiklos tikslus.
„Valstybinės įmonės valdo visų vardu įsigytą turtą. Jei jas laikysime šiltnamio sąlygomis ir nereikalausime iš jų efektyvių veiklos rezultatų – jos ir bus apkerpėję, naudojamos neefektingai, nebus papildomų sąlygų verslui. Nesame tokie turtingi, kad veiktume neūkiškai. Aplaidus valdymas ir yra viena iš mūsų valstybės skurdumo priežasčių. Kad ir ką besakytų socialdemokratai, ginantys amžinus biurokratus, gelbėti valstybės turtą reikia neatidėliojant. Skubiai. Kaip, beje, ir visą šalies ekonomiką“, – apibendrina A. Guoga.
Užs. Nr. 13