Kėdainių tragedija, kai tėvas pražudė du savo vaikus, sudrebino socialines tarnybas, įsikišo net šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tauragės rajono mero Sigito Mičiulio nurodymu sudaryta darbo grupė, kuri imsis kompleksinių priemonių užkardyti panašioms problemoms mūsų rajone. Tačiau, ar visada Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir socialiniams darbuotojams įmanoma tokius dalykus iš anksto numatyti? Ne paslaptis, kad neretai aplinkiniai tyli, kol neįvyksta kas nors baisaus. O tėvai, iš kurių paimami vaikai, savo ruožtu piktinasi specialistų darbu, dėl to varsto ir redakcijų duris. O jei kas nors nutinka, tuos pačius specialistus jau kaltina visuomenė.
Socialinės rizikos šeimose – pusė tūkstančio vaikų
Situacija nedžiuginanti. Mūsų rajone užregistruota 213 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 431 vaikas. Signalinių šeimų – 117 mieste ir 76 kaime. Pernai iš socialinės rizikos šeimų paimta 15 vaikų, pusė jų pateko į vaikų globos namus, kiti vėliau sugrąžinti tėvams arba vienam iš tėvų. Teismo sprendimu dviem atvejais laikinai apribota tėvų valdžia. Dėl tėvų mirties patekusių į vaikų globos namus nėra, tokiais atvejais dažniausiai globoti našlaičius pasiima giminės. Tačiau dėl girtavimo ir nepriežiūros šiemet iš 3 šeimų jau paimti 6 vaikai.
Praėjusią savaitę rajono tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje aptartas klausimas dėl darbo su socialinės rizikos šeimomis, pristatyta esama situacija ir perspektyvos. Posėdį pradėjusi šio komiteto pirmininkė Iveta Skurvydienė sakė, kad temą padiktavo pats gyvenimas. Priminta, kad Tauragės rajono mero Sigito Mičiulio nurodymu yra sudaryta darbo grupė, kuri imsis kompleksinių priemonių užkardyti tokioms problemoms. Tačiau Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams ir socialiniams darbuotojams tenka užduotis ne tik kontroliuoti esamą padėtį, bet ir numanyti ateitį.
Posėdžio metu kalbėta apie tai, kad norint garantuoti pagalbą vaikams, labai svarbu užtikrinti atitinkamą socialinių darbuotojų skaičių. Tose seniūnijose, kur nebuvo pilnų socialinio darbuotojo etatų, juos, jei rajono savivaldybės taryba pritars, žadama padidinti, kad žmonės dirbtų pilną darbo dieną. Socialinių paslaugų centre planuojama įsteigti vyriausiojo socialinio darbuotojo-koordinatoriaus etatą. Buvo sprendžiamas ir didesnių atlyginimų bei priedų socialiniams darbuotojams klausimas, diskutuota apie apmokėjimą už gydymąsi nuo alkoholizmo.
Nepripažįsta, kad turi problemų
„Tauragės žinias“ prie šios jautrios temos tam tikra prasme pakvietė Dapkiškių kaimo gyventoja – moteris į mūsų redakciją užsuko išlieti širdgėlos dėl iš jos paimtos trylikametės dukros. Paauglė iš mamos buvo paimta šių metų sausio 2-ą dieną. Susikivirčijusi su savo neblaivia motina, ji išėjo iš namų. Moteris pati paskambino policijos pareigūnams. Atvykę policininkai išgėrusiai motinai mergaitės negrąžino. Kad paauglės nereikėtų išvežti į vaikų globos namus, kur pastaroji jau yra pabuvojusi, ją priglaudė Dapkiškių kaimo bendruomenės narė, savo septynmetę dukrą auginanti Jurgita Prišmantaitė.
Į redakciją kreipusis moteris reiškė pretenzijas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojoms, nes jos neleidžia dukrai sugrįžti į namus. Moteris neneigė, kad konflikto metu, po kurio iš namų išėjo paauglė dukra, ji buvo neblaivi – esą, kas per šventes neišgeria. Tačiau pašnekovė nepripažino, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir moteriai trūksta socialinių įgūdžių.
– Aš esu palūžusi. Vieną dukrą teturiu, sūnus žuvęs. Mes gerai sutariam. Ji pavalgiusi, namuose šilta. Noriu kuo greičiau susigrąžinti savo vaiką. Su dukra palaikau ryšį telefonu, – tikino į redakciją atėjusi Dapkiškių kaimo gyventoja.
Moteris sakė alkoholiu nepiktnaudžiaujanti, pikti kaimo liežuviai ją esą apšneka. Ji taip pat skundėsi, kad seniūnijos socialinės darbuotojos neleidžia jai pačiai disponuoti pašalpos pinigais. Dėl to, anot pašnekovės, ji jaučiasi nepilnavertė.
Seniūnija informacijos apie šeimą neteikia, tačiau patikino, kad mūsų minimos moters namuose lankosi kelis kartus per savaitę.
Nori, kad motina gydytųsi
Pirmadienį „Tauragės žinių“ pakalbinta Pilaitės bendruomenės centro darbuotoja J.Prišmantaitė sakė, kad paauglė myli savo mamą ir norėtų sugrįžti į savo namus, tačiau prašo, kad motina nebegertų – gydytųsi nuo alkoholizmo.
– Aš pažįstu šią mergaitę nuo seniai. Geras vaikas. Lanko mano vedamus būrelius. Ji pasitiki manimi, pasipasakoja, jei kas negerai, ir tuokart kreipėsi į mane pagalbos. Giminių, kurie jai galėtų padėti, nėra, – žurnalistei kalbėjo paauglės pagailėjusi moteris.
Neformaliojo ugdymo – teatro, dailės, šokių – būrelius bei diskusijų užsiėmimus vedanti J.Prišmantaitė sakė, kad, be abejonės, kaime yra ir daugiau šeimų, kurios net neįtrauktos į socialinės rizikos sąrašą, tačiau ir joms reikia pagalbos.
– Socialiniai darbuotojai per daug nutolę, kad galėtų matyti realią situaciją. Socialinis darbuotojas turi būti iš to paties kaimo ir šeimose apsilankyti ne kartą per mėnesį, – įsitikinusi J. Prišmantaitė.
Tauragės seniūnijoje yra 56 kaimai, 9 kolektyvinių sodų bendrijos. Tauragės seniūnijoje, kuri įsikūrusi Tauragėje, Prezidento gatvėje, dirba dvi socialinės darbuotojos.
Atskleisti duomenų negali
„Tauragės žinių“ pakalbinta Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolita Vaišvilaitė patvirtino, kad minima paauglė kol kas nenori grįžti pas savo motiną. Ji laikinai priglausta pas aktyvią bendruomenės narę. Jei ne geraširdės moters pagalba, būtų reikėję išvežti 13-metę į vaikų namus.
– Mergaitės motina po konflikto su dukra pati išsikvietė policijos pareigūnus, tačiau atvykę pareigūnai rado ją neblaivią. Vaikas likti tuose namuose negalėjo. Ši moteris ne pirmą kartą neprižiūri savo dukros, palikdavo ją namuose vieną. Tai kartojasi ne vienerius metus. Daugiau informacijos negalime atskleisti, kadangi mus riboja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Nebent pati moteris atvyktų pas mus ir parašytų sutikimą – tokiu atveju galėtume parodyti, kiek ir už ką šiai moteriai buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, kiek kartų buvo užfiksuoti girtavimo, dukros nepriežiūros atvejai, atskleistume kitus tarnyboje surinktos medžiagos duomenis, – žurnalistei sakė J. Vaišvilaitė.
Visi nebus patenkinti
– Taip jau yra ir bus, kad visos pusės nebus patenkintos, ypač, kai įsikiša tarnybos specialistai: tėvams atrodo, kad vaikai iš jų atimami be pagrindo, o aplinkiniams, jei nepaimame vaikų – kad mes nieko nedarome. Ne paslaptis, kad kaimynai dažnais atvejais „nieko nemato, negirdi“, o tik tada, jei kas blogo nutinka, paaiškėja, kad visi viską žinojo, – sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Tačiau pastaruoju metu, anot pašnekovės, žmonės darosi pilietiškesni – pranešimų apie incidentus šeimose, neprižiūrimus, skriaudžiamus vaikus skyrius gauna daugiau. Dalis jų nepasiteisina, ypač tais atvejais, jei skundai pasipila dėl skyrybų. Tačiau visi yra tikrinami.
– Neįsivaizduojate, kiek atima laiko skundų tyrimas – sakė ar nesakė, darė ar nedarė... Neretai į šį procesą būna įjungti kaimynai, mokyklos. Reikia visus apklausti, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Pranešti įpareigoja įstatymas
J. Vaišvilaitė įsitikinusi, kad aktyvesnės turėtų būti mokyklos – juk mato, kada vaikas atėjo neišsimiegojęs, kada nevalgęs, murzinas ir panašiai.
– Kaimo bendruomenės žino ir mato daugiau nei miesto gyventojai, tačiau labiau toleruoja negatyvius dalykus – kas čia tokio įkrėsti vaikui, nes mane irgi mušė, arba „čierkutė“ po talkos dažnam jų atrodo norma. Tos ribos kaime pasislinkusios, – atviravo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Pašnekovė primena, kad pagal Vaiko teisių apsaugos įstatymo 43 str. 4 d. fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir dėl to jam gali reikėti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Vaikai turi augti šeimose
Kaip jau minėjome, pernai iš šeimų paimta 15 vaikų, pusė iš jų pateko į vaikų globos namus, dalis jų sugrąžinti tėvams arba vienam iš tėvų.
– Dauguma tėvų ieško galimybės susigrąžinti paimtus vaikus. Kabineto durys neužsidaro, eina ir eina pas mus. Tikina, kad myli savo vaikus... Tačiau būna visko, pavyzdžiui, praėjusią savaitę iš vienos šeimos paėmėme du vaikus, bet dar šiandien, praėjus šešioms dienoms, tėvai atžalų nepasigedo, galbūt neišsiblaivė. Ši šeima ligi šiol nebuvo mūsų stebima. Kiek žinome, grįžo iš užsienio, matomai turi pinigų ir švenčia, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak J. Vaišvilaitės, iš moters, kuri apsilankė „Tauragės žinių“ redakcijoje, dukra nėra atimta, tik paėmus iš neblaivios motinos mergaitei suteiktas laikinas prieglobstis. Anot jos, Lietuvoje laikomasi politikos, kad vaikas turi augti biologinėje šeimoje. Vaikai paimami tik kraštutiniais atvejais. Visos tarnybos turi dirbti taip, kad vaikai nebūtų paimti iš šeimos.
Žmonės painioja tarnybas
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja sako, kad žmonės neretai painioja Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistus ir socialinius darbuotojus bei jų pareigas.
– Mes esame labiau administratoriai, ne socialiniai darbuotojai. Kai šeima įrašoma į socialinės rizikos šeimų sąrašą, informaciją apie tai mes perduodame Socialinių paslaugų centrui arba dėl kaime gyvenančių socialinės rizikos šeimų – seniūnijoms. Socialiniai darbuotojai nustato paslaugų šeimai poreikį, teikia paslaugas, lankosi šeimose, o kai nesusitvarko socialiniai darbuotojai, kviečiasi mus ir mes turime imtis poveikio priemonių, pavyzdžiui, surašyti administracinių teisės pažeidimo protokolą dėl vaiko teisių pažeidimo, arba kraštutinio atvejo – paimti vaikus iš šeimos, – paaiškino J. Vaišvilaitė.
