Nuo civilizacijos beveik mėnesįatkirsti Kamščių kaimosenoliai žino, ką reiškia taupytimaistą. Duoną kaimo žmonės laiko šaldytuve, kad ji ilgiau negestų. Tačiau kartu su garbaus amžiaus tėvais gyvenanti neįgalioji Irena Noreikienė būgštauja ne dėl maisto produktų, kurių nusipirkti kamštiškiai šiandien neturi galimybės. Moteris nerimauja, kad bet kurią minutę šio valdininkų užmiršto kampelio gyventojams gali prireikti medikų pagalbos. Vaistų trūksta jau dabar, anot pašnekovės, širdis jai nuolat tirta vien pagalvojus, kad atvykti per storu sniego sluoksniu užklotą 1,5 kilometro atkarpą greitosios pagalbos automobiliui būtų neįmanoma. Savo ruožtu valdininkai, atsakingi už kaimo kelių valymą, atsakomybės kratosi ir sako milijonų šiam reikalui neturintys.
Griežpelkiai užpustyti
Nevalytus Lauksargių seniūnijos kaimo kelius keikia daugelis gyventojų. Bendruomenės „Griežpelkiai“ pirmininkė Virginija Stankevičienė tikina, kad visos problemos paaštrėjo pradėjus gesti savivaldybės traktoriui, kuris ir rūpinasi tinkamu pravažumu. Moterį papiktino situacija, kai Tauragės meras Pranas Petrošius viešai pareiškė, kad efektyviau kelius valantys samdomi ūkininkai pakeis kelininkus.
– Kodėl Lauksargiuose taip nedaroma? Kodėl nesudaromos sutartys su ūkininkais? Seniūnija tvirtina, kad nėra kam, bet tai netiesa. Girdėjome, kad šiems darbams skirta 9000 litų, tačiau šiandien situacija tokia, jog daugiau nei 200 metrų nuo kelio gyvenantys žmonės neturi galimybių nunešti pieno į priėmimo punktą. Ką kalbėti apie dar toliau gyvenančius senolius? – „Tauragės žinių“ retoriškai klausė V. Stankevičienė.
Pamiršo ligotus senolius
Sniegu padengtais Lauksargių seniūnijos keliais ne kartą neišvažiavo mokyklinis autobusiukas, smulkieji pieno tiekėjai vargiai nusigaudavo iki supirkimo punktų. Beveik už 1,5 kilometro nuo pagrindinio kelio Kamščių kaime gyvenanti Bridikių šeima paskutinį kartą iš namų koją buvo iškėlę pernai gruodžio 23-iąją. Ligotas devyniasdešimtmetis Adolfas su 80-mete žmona Elena jėgų bristi per pusnis neturi.
– Kreipėmės į seniūniją, vėliau merą, bet išgirdome tik pažadus, – „Tauragės žinioms“ telefonu kalbėjo Elena Bridikienė.
Kartu su senoliais vienkiemyje gyvena ir neįgali jų dukra Irena Noreikienė. Moteris tikina, kad jos šlubuojančiai sveikatai bet kada gali prireikti medikų pagalbos.
– Seniūnas tyčiojasi iš mūsų, sako – gyvenkit prie plento, nereiks vargti. Pernai dar paprašėme ūkininko, kad kelią nuvalytų, bet dabar tiek prisnigo, kad net jie sunkiai išvažiuoja, – pykčio neslėpė Kamščių kaimo gyventoja.
Moteris sako tiksliai atsimenanti, kad kelias į jų kaimą šią sniegingą žiemą valytas du kartus. Sniegas visiškai atkirto kelią pas medikus. Senoliai guodėsi, kad šaldytuve laiko taupomos duonos likučius. Esą baigiasi ir vaistai, be kurių gyventi jiems neįmanoma.
– Neatvyks nei greitoji pagalba, nei žmonės, nei pats ponas Dievas, – „Tauragės žinioms“ guodėsi Bridikiai.
Seniūnas laukia milijono
Nematydami išeities, Lauksargių – vienos mažiausių rajono seniūnijų ūkininkai darbo ėmėsi patys. Neprašydami atlygio jie savo technika valo užpustytus būtino pravažumo seniūnijos kelius. 200 galvijų ūkį turintis ūkininkas Rimantas Lazdauskas nepamena, kada anksčiau buvo tiek daug sniego.
– Vietomis supustyto sniego sluoksnis siekia metrą. Net ne visi traktoriai gali tokius pusnynus nuvalyti. O savivaldybės technika dažnai genda, tenka suktis patiems, – kalbėjo stambų pienininkystės ūkį valdantis vyras.
Ūkininkas R. Lazdauskas „Tauragės žinias“ informavo, kad prieš keletą dienų seniūnija jam pasisiūlė kompensuoti išlaidas už sniego valymą. Tačiau kokios būsimos sutarties detalės ir įkainiai, vyras tikino nežinąs. Kol kas tai esąs tik žodinis susitarimas.
Sniegui užklojus Griežpelkių I, Griežpelkių II, Kamščių kaimų kelius, Lauksargių seniūno Jono Gedmino „Tauragės žinios“ pasiteiravo, kiek kartų savivaldybės traktorius valė vietos kelius.
– Neturiu susirašęs, kiek kartų valė. Mes kiemų nevalom, o milijono aš neturiu. Jei Dedūra jums skundėsi, Dedūros ir teiraukitės, – piktai nukirto seniūnas, kažkodėl paminėdamas Griežpelkiuose dirbančio verslininko pavardę.
Seniūno teigimu, Lauksargių seniūnijos keliai – ne žiniasklaidos, o bendruomenės reikalas.
Pinigų yra
Tauragės rajono meras Pranas Petrošius nustebęs „Tauragės žinioms“ teigė nesuprantąs, kodėl Lauksargių seniūnas nesirūpina atokiose vietovėse sniego įkalintais žmonėmis.
– Kai sukvietėme seniūnus, iškėlėme klausimą, kad būtina valyti kelius ir užtikrinti susisiekimą. Nebuvo pasakyta, kaip, galima ir ūkininkus samdyti, jei įmanoma, ir seniūnijos jėgomis. Iš rezervo skyrėme papildomų pinigų, žinome, kokia sudėtinga šiemet ši problema. Žinau šių žmonių problemą, tačiau buvau įsitikinęs, jog ji jau išspręsta. Jie man skambino, tačiau galvojau, kad seniūnija nuvalė kelius jiems. Reikės dar pasidomėti šiuo klausimu, – užmirštų Bridikių sodybą prisiminė meras P. Petrošius.
Rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Irmos Jurkšienės duomenimis, Lauksargiams sniegui valyti šiemet skirta 4000 litų. Tačiau valdininkė pabrėžė, kad lėšų galima rasti dar daugiau, nes sudėtingomis sąlygomis šiam reikalui lėšų skolinimuisi apribojimų nėra.
Vargai ištirps su sniegu
„Tauragės žinių“ žurnalistui trečiadienį pabandžius nuvykti į Bridikių sodybą, gyvenvietės teritorijoje zujo „Enercon“kompanijos, statančios vėjo jėgaines, darbuotojai. Pagrindinis kelias buvo nesunkiai išvažiuojamas, tačiau posūkius į mažesnius keliukus dengia vis tirpstančio, akivaizdžiai nestumdyto sniego sluoksnis. Pasiekti atokiai gyvenančių Bridikių korespondentui taip ir nepavyko.
– Iš „Enercono“ bent tiek naudos, kad kelius mums nuvalo. Jų sunkvežimiams reikia pravažiuoti. Juk aplink čia vien malūnai bus. Pernai nė šitų kelių niekas nevalydavo, apie posūkius į vienkiemius net kalbos nėra, – pasakojo pro šalį ėjęs kamštiškis.
Kai kurie Lauksargių seniūnijos gyventojai „Tauragės žinioms“ sakė abejojantys, ar tikrai seniūnijai skirti pinigai bus panaudoti pagal paskirtį, ir svarsto, kad jų vargai greičiausiai ištirps tik su sniegu.
