Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę, tai yra aštuonios valandos per dieną. Išimtiniais atvejais leidžiami viršvalandžiai negali viršyti 120 valandų per metus, – skelbia Darbo kodeksas. „Tauragės žinių“ redakcija sulaukė pagalbos šauksmo, esą UAB „Tauragės maistas“ Pakavimo cecho darbininkams tenka dirbti ilgus viršvalandžius, iš kurių apmokami vos dešimt valandų per mėnesį. Tačiau „Tauragės maisto“ generalinis direktorius Mečislovas Lenktaitis mano, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai dirba geromis sąlygomis, esą jei nepatinka, žmogus gali susirasti kitą darbą.
Jaučiasi kaip vergijoje
Į redakciją kreipęsis asmuo pabijojo atskleisti savo asmenybę. Esą jei direktorius išsiaiškins, kas skundėsi žurnalistams, jis būsiąs išmestas iš darbo. Žmogus teigė bijąs netekti vienintelio pragyvenimo šaltinio, esą viešumon šią problemą iškėlė siekdamas, kad bendrovės vadovas suprastų, jog darbininkai, dirbdami ilgiau nei dvylika valandų per parą už minimalią algą, jaučiasi vergais. Daugumai cecho darbuotojų netoli iki pensijos, susirasti darbą kitur tokio amžiaus žmogui sunku.
Žmogus pasakojo, kad UAB „Tauragės maistas“ Pakavimo cecho darbuotojai dirba 12, o kartais net 13–14 valandų per parą, nors darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose įrašoma tik 10 viršvalandžių per mėnesį. Darbas prasideda 14, kartais 15 valandą, darbą darbininkai baigia 2–3 valandą nakties. Darbininkai turi dvi poilsio dienas – penktadieniais ir šeštadieniais. Iš darbo grįžta šeštadieniais paryčiui, tad sekmadienio popietė netrunka ateiti. Esą ir jauni žmonės tokio darbo grafiko neištveria.
Darbininko atlyginimas atskaičiavus mokesčius esą nesiekia 800 litų.
„Tauragės maisto“ Pakavimo cecho darbininkai nori aštuonių darbo valandų dienos. O jei ir tektų dirbti viršvalandžius, už juos turi būti atlyginta.
Viršvalandžius dirba ne kasdien?
„Tauragės maisto“ vadovas Mečislovas Lenktaitis „Tauragės žinioms“ sakė, kad nė vienas Pakavimo cecho darbininkų į jį dėl viršvalandžių ar apmokėjimo nesikreipė. Esą reikėjo kreiptis į jį ir problemą spręsti kartu.
M. Lenktaitis neslėpė, kad Pakavimo cecho žmonėms tenka dirbti viršvalandžius, tačiau tikino, kad ne nuolat: esą dvi dienas jie dirba ilgiau nei aštuonias valandas, tris dienas darbo visai nedaug. Būtent dėl šios priežasties bendrovės vadovas laukia įsigaliosiančių Darbo kodekso pakeitimų, kurie maisto pramonės įmonėse leistų taikyti suminį darbo laiką.
Ir dabartinis Darbo kodeksas leidžia suminį darbo laiką, kai vieną dieną dirbama ilgiau, kitą – trumpiau, tačiau tik kodekse numatytose srityse. Mėsos perdirbimo įmonių tame sąraše nėra.
Nuo rugpjūčio – jokios apgaulės
Darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kuriuose surašytas Pakavimo cecho darbininkų išdirbtas laikas, „Tauragės maisto“ vadovas „Tauragės žinioms“ parodyti nepanoro.
– Galiu jums parodyti pareiškimus, kiek turim norinčių dirbti pas mus. Mūsų tikslas – išlaikyti įmonę, o tam turime skaičiuoti kiekvieną centą. Dabar toks laikmetis, kad visiems tenka sunkiai dirbti. Ar pagalvojate, kas būtų, jei uždarytume įmonę ir pusantro šimto žmonių liktų be darbo? Tik didžiulių pastangų dėka „Tauragės maistas“ dirba daugelį metų, kituose miestuose didžiosios mėsos perdirbimo įmonės jau seniai nebeveikia, – žurnalistei aiškino M. Lenktaitis.
Jis tikisi, kad nuo rugpjūčio 1-osios įsigalios Darbo kodekso pakeitimai, legalizuosiantys darbo santykius. Esą kiek žmogus dirbs, tiek bus galima įrašyti ir darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nereikės darbo valandų išdalyti.
– Įsigaliojus pakeitimams nebereiks apgaudinėti. Žiniaraščiai atitiks realybę, – sakė M. Lenktaitis.
Pažeidė Darbo kodeksą
Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriaus viršininkas Albinas Frejus „Tauragės žinioms“ sakė, jei situacija yra tokia, kaip papasakojo į redakciją kreipęsis asmuo, „Tauragės maistas“ nusižengia. Už darbuotojo saugos ir sveikatos pažeidimus numatyta bauda nuo 500 iki 5000 litų. Jei įmonėje neteisingai pildomi žiniaraščiai, kuriuose turi būti rašomas faktiškai išdirbtas laikas, pažeidžiama ir laiko apskaitos vedimo tvarka.
Anot E. Frejaus, „Tauragės maisto“ darbininkai dėl ilgų ir neapmokamų viršvalandžių Darbo inspekcijai nesiskundė. Darbo inspekcijos viršininkas padrąsino bendrovės darbuotojus, kad jo vadovaujama įstaiga reaguoja ir į anoniminius pranešimus.
– Tokių dalykų netoleruojam, tačiau norint nubausti įmonės vadovą reikia įrodymų, o juos surinkti nelengva. Patikrinti galime tik tuo atveju, jei mus į įmonę įsileidžia, nors esam ir per tvorą į vienos įmonės teritoriją lipę. Neatlikę patikrinimo, įmonės vadovui galime įteikti tik reikalavimą laikytis Darbo kodekso straipsnių, – „Tauragės žinioms“ sakė Darbo inspekcijos Tauragės skyriaus vadovas.
Kita vertus E. Frejus supranta, kad ir verslininkams šiandien nelengva. Esą galima būtų darbą paversti pamaininiu ir taip išspręsti problemą, tačiau kai gamyba svyruoja, įmonės vadovai negali ilgam suplanuoti darbo sąnaudų, todėl kai krūvis padidėja, prašo žmonių dirbti ilgiau.
Šiemet dėl viršvalandžių Darbo inspekcijos Tauragės skyrius gavo keturis pranešimus, tik vieną jų pavyko įrodyti. Darbo inspekcijai skundėsi „Palink“, „Rimi“ prekybos centrų ir UAB „Batakių santechnikai“ darbuotojai.
PasakE. Frejaus, dažniausiai į Darbo inspekciją kreipiasi buvę darbuotojai, nes tol, kol dirba, taikstosi su viršininko reikalavimais ir prašymais.
Komentuoti dar neįsigaliojusių Darbo kodekso pataisų A. Frejus nepanoro.
