Daiva SITNIKIENĖ
Liepų tako gyventojai ne vienerius metus priversti kęsti medžio pjuvenų lietų. Žiemos sezono kurui kaupiamos pjuvenos skraido iš Tarailių katilinės teritorijos. Pasak netoli šios katilinės gyvenančių žmonių, pjuvenų pilna kiemuose, daržuose, laiptinėse, butuose ant palangių, baldų. Dėl į akis patekusių pjuvenų dulkių ir kvėpavimo takų sutrikimų ne vienam tarailiškiui jau teko kreiptis į medikus. Gyventojai stebisi, kodėl maždaug prieš aštuonerius metus rekonstruojant katilinę nebuvo įrengtos uždaros talpyklos pjuvenoms laikyti, ir nesėkmingai bando rasti problemos sprendimo būdą. O štai rajono valdininkai iki šiol nedarė nieko, kad gyventojų ši bėda nebekamuotų.
Katilinę eksploatuoja „Remeks“ bendrija
Katilinę Tarailių mikrorajone, Liepų take, kūrenamą medienos pjuvenomis, patikėjimo teise eksploatuoja namų savininkų bendrija „Remeks“. „Remeks“ katilinė, pasak šios bendrijos pirmininko Petro Montvilos, kūrenama tik medžio pjuvenomis, kurias dėl sumažėjusios pjuvenų pasiūlos reikia kaupti nuo vasaros. Per metus sunaudojama 8 tūkstančiai kubinių metrų tokio kuro.
Remiantis kitų šalių praktika, angarai pjuvenoms laikyti nebuvo įrengti. Pjuvenų krūvos tik iš vienos pusės aptvertos drenažo vamzdelių tvora ir yra laisvai pustomos vėjo. Pučiant ir nestipriam vėjui pjuvenos nešiojamos po Liepų tako namų kiemus.
Prieš aštuonerius metus Tauragės miesto „Remeks“ katilinė modernizuota gavus Švedijos energetikos agentūros paramą. Dalį lėšų katilinei modernizuoti turėjo pridėti gyventojai. Katilinės rekonstrukcijai paimta paskola dar neišmokėta.
Reikalauja audito
Per keletą metų Liepų tako 3-iojo ir 5-ojo namų gyventojai dėl šios problemos kreipėsi visur, kur tik buvo galima: į miesto seniūną, savivaldybės administracijos direktorių, Visuomenės sveikatos centrą, aplinkosaugininkus. Deja, išspręsti problemos niekas nepadėjo.
Šių metų sausį Tarailių gyventojai dėl šios problemos raštu kreipėsi į Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorių Algirdą Mosėjų. Savo prašyme tarailiškiai išdėstė ir kitas problemas, net prašė patarpininkauti samdant nepriklausomą auditą.
Paskola katilinės rekonstrukcijai dar nebaigta išmokėti, tačiau bendrijos pirmininkas P. Montvila gyventojams pasakęs, kad katilus jau reikia remontuoti. Bendrijos gyventojai taip pat skundžiasi, kad sumokėję komunalinius ir kitus mokesčius atsiskaitymo lapelių, kokius gauna „Tauragės butų ūkio“ administruojamų namų gyventojai, negauna, todėl neaišku, kiek ir už ką moka.
Atsakymo iš savivaldybės administracijos direktoriaus gyventojai teigė nesulaukę. Į Tauragės visuomenės sveikatos centrą dėl skraidančių pjuvenų dulkių prieš savaitę kreipusis Jurgita taip pat atsimušė tarsi į sieną, esą šie specialistai nekompetentingi spręsti šią problemą.
Liepos 6-ąją vienas Liepų tako 5-ojo namo gyventojas, redakcijos prašęs neskelbti jo pavardės, išsiuntė laišką Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai. Šios tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos rizikos veiksnių valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Marius Urbonas netruko gyventojams atsakyti ir pasiūlė jiems oficialiai raštu kreiptis į Tauragės visuomenės sveikatos centrą, kuris privalo vykdytiLietuvos higienos normos reikalavimų kontrolę, įskaitant ir laboratorinių matavimų organizavimą. M. Urbonas informavo, kad išsiskiriančių cheminių medžiagų keliama oro tarša pjuvenų dulkėmis iš Tauragės miesto Tarailių katilinės teritorijos gretimose gyvenamosiose patalpose (kambariuose) neturi viršyti Lietuvos higienos normos nustatytų ribinių dydžių. Pasak specialisto, vadovaudamiesi Tauragės miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2003 metų spalį, įmonės savininkai privalo nekaupti ir nelaikyti aplinką teršiančių medžiagų arba sandėliuoti pjuvenas taip, kad nekiltų oro tarša. Apskrities visuomenės sveikatos centrų ar aplinkos apsaugos pareigūnai nustatę teisės aktų pažeidimus, tarp jų ir dėl oro taršos, gali reikalauti pažeidimo pašalinimo arba taikyti administracines priemones.
Negali atidaryti langų
„Tauragės žinios“ apsilankė Liepų tako 5-uoju numeriu pažymėto daugiabučio, stovinčio netoli katilinės teritorijos, kieme. Susirinkusios moterys kartu su šio namo seniūne Viktorija rodė pjuvenomis nusėtus kiemo pakraščius. Nors diena nebuvo labai vėjuota, per keliolika minučių akys pridulkėjo ir korespondentei, o ant fotoaparato objektyvo kaip mat nusėdo dulkės. Užeiti į savo butą pakvietęs Mindaugas korespondentei rodė ant palangių, langų, kompiuterio, stalo nusėdusias pjuvenų dulkes.
– Negaliu patikėti, kad rekonstruojant katilinę talpykla pjuvenoms nebuvo numatyta. Kai lauke karšta, namuose langų negalim atsidaryti, nes priskrenda pjuvenų, į kiemą vaikų negalim išleisti, neįmanoma skalbinių pasidžiauti. O kas mums atlygins, jei dėl dulkių suges kompiuteris? Be to, nemažai pjuvenų išskrenda pavėjui ir taip švaistomi mūsų pinigai. Pirmininkas pasiūlė gaudyti tuos savo „litukus“. Treti metai dėl šios problemos skundžiamės, tačiau jokios naudos, – viena po kitos korespondentei guodėsi moterys.
– Tarp dantų girgžda, į akis prikrenta. Turime pusės metų kūdikį, tai ne visada į kiemą jį galim išvežti. Mažylį kelis kartus teko registruoti pas akių ligų gydytoją dėl į akis patekusių dulkių. Kaimynei langų sietelis nuo tų dulkių užsikišo. O pažiūrėkit, kas dedasi ant mašinos priekinio lango stiklo, už valytuvų. Padėkit mums prisiprašyti valdininkų pagalbos, – prašė vyras.
Susirūpino kinais
Gyventojams pikta, kad jų nepalaiko bendrijos „Remeks“ pirmininkas P. Montvila, gyvenantis kiek toliau nuo katilinės. „Tauragės žinių“ korespondentei P. Montvila sakė, kad 2008-ųjų kovą kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, tuomet dar Kęstutį Balašaitį, ir parodė jam rašytą raštą. Tame prašyme bendrija įvardijo dvi problemas: pirmoji – lietingą vasarą pjuvenos įmirksta, todėl prastai dega ir daug jų sunaudojama, o šilumos kiekio nepakanka karštam vandeniui pašildyti, antroji – pustymas pjuvenomis. Į šį prašymą atsakymo bendrija nesulaukė, tačiau daugiau nieko ir nedarė. Pasak P. Montvilos, didesnė problema – duobėtos Tarailių gyvenvietės gatvės.
– Jei jau gatvėms sutvarkyti nėra pinigų, tai iš kur jų bus pjuvenų talpykloms pastatyti? Angarui įrengti reiktų gal 200–300 tūkstančių litų, tokiu atveju gyventojams dar labiau pabrangtų šiluma ir būtų daugiau nepatenkintų, – sakė „Remeks“ bendrijos pirmininkas.
Korespondentei besikalbant su P. Montvila ir bendrijos buhalteriu Albinu Dedūra mokesčių susimokėti atėjusi Liepų tako 5-ojo namo gyventoja Juzefa taip pat jų prašė ką nors daryti, kad ši problema būtų išspręsta. „Remeks“ bendrijos pirmininkas moteriai atrėžė, kad didelio vėjo nuolat nebūna, todėl nereikia pūsti burbulo. Esą Kinijoje ir smėlio audros kyla. Ten tai esanti rimta problema. O jei kas, pasak P. Montvilos, skundžiasi dėl to, kad į akis patekusios dulkės sukelia uždegimą, gali išsikelti gyventi kitur.
Problema iš mirties taško pajudės?
Pirmadienį „Tauragės žinių“ pakalbintas savivaldybės administracijos direktorius A. Mosėjus sakė žinąs apie šią problemą, savivaldybė net svarsčiusi klausimą dėl katilinės perėmimo, tačiau kol yra skolų, to esą padaryti neįmanoma. Po mūsų skambučio administracijos direktorius pasirūpino, kad vakar būtų sukviesti „Remeks“ bendrijos atstovai pasitarti, kaip išspręsti šį klausimą.
– Reikia priimti kažkokį sprendimą, negalima taip teršti, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo A. Mosėjus.
