Teisėtvarka

Tauragės apskritis liūdnai garsėjo kontrabanda. Štai netoli pasienio su Rusija esantys Pagėgiai net buvo praminti nelegalių cigarečių sostine. Tačiau tokio „garbingo“ titulo jau galima nusikratyti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrimas apie nelegalias cigaretes parodė, kad Tauragėje draudžiamų rūkalų suvartojama net kur kas mažiau nei visoje šalyje. 

LSM pranešime teigiama, kad renkant tuščius cigarečių pakelius nustatyta, kad net 31,5 proc. rastų pakelių buvo neapskaityti ir skirti ne Lietuvos rinkai, o daugiausiai jų rasta Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, mažiausiai – Tauragės, Telšių ir Klaipėdos apskrityse. 

Pareigūnai skaičiuoja, kad ir nusikaltimų, susijusių su kontrabanda, Tauragės apskrityje mažėja. Tiesa, padėtis kitose pasienio apskrityse išlieka įtempta. 

Rūkorių neskaičiuoja?

Tačiau ar dėl to galima pasigirti ir gerėjančia sveikatos situacija? Net jei Tauragės apskrityje gyventojai ir kur kas mažiau nei Lietuvoje rūko kontrabandinių cigarečių, tai nereiškia, kad dėl to jų sveikata yra geresnė. „Tauragės žinios“ nusprendė išsiaiškinti, kaip tauragiškiams sekasi tvarkytis su rūkymo sukeltomis sveikatos bėdomis.  

Vis dėlto apie tai, kiek dėl rūkymo galimai lemtų ligų pastaruoju metu į sveikatos priežiūros įstaigas Tauragėje kreipėsi pacientų, ligoninių atstovai komentuoti vengė. 

„Nerenkame panašios informacijos, kuri Jus domina, todėl neturime tikslių statistinių duomenų. Dalis pacientų papuola pas šeimos gydytojus, kas irgi neleidžia mums daryti teisingų išvadų“, – trumpai informavo  Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinai Danas Masiulionis. 

Nepaaiškėjo ir kiek tauragiškių šiomis dienomis kreipiasi į šeimos gydytojus  – Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Donatas Petrošius nukreipė į Visuomenės sveikatos biurą. „Biuras gal ir veda ligų statistiką“, – svarstė jis. 

Tauragės r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė naujausios informacijos dėl pacientų statistikos patarė ieškoti Tauragės asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 

Šiais metais buvo patvirtinta Tauragės savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2019 m. ataskaita. Nors konkrečiai apie rūkymą joje neužsimenama, teigiama, kad didžiausias ligotumas (sergančiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyv.) Tauragės r. savivaldybėje nuo 2017 iki 2019 m.  registruotas būtent kvėpavimo sistemos ligomis. O 2019 m.  didžiausias sergamumas registruotas kraujotakos sistemos ligomis. 

„Pagrindinės mirties priežastys 2018–2019 m. laikotarpiu tiek Lietuvoje, tiek Tauragės r. savivaldybėje yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir dėl išorinių mirties priežasčių“, – teigiama ataskaitoje. 

Sveikatos specialistai vieningai sutinka, kad rūkymas išties gali paskatinti ar net sukelti vėžinius susirgimus, kraujotakos sistemos ligas. Taigi, sveikatos situacija, kaip ir visoje Lietuvoje, išlieka nedžiuginanti. 

Kontrabanda persikėlė į kitus pasienio ruožus

O dabar grįžkime prie LSMU tyrėjų atliktos analizės. Mokslininkai nustatė, kad nors Tauragės apskrityje kontrabandinių cigarečių surūkoma mažiau, kiti pasienio ruožai pietuose susiduria su ne  tokia gera situacija. Tyrėjai suskaičiavo, kad neapskaitytų cigarečių pakelių dalis buvo didžiausia vietovėse, esančiose savivaldybėse prie sienų su Baltarusija  ir Lenkija. Čia atitinkamai buvo rasta 85,7 proc. visų kontrabandinių rūkalų. 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba skelbia, kad 2019 m. pasienyje su Rusija buvo sulaikyta kiek daugiau nei 19 tūkst. pakelių tabako kontrabandos, o pasienyje su Baltarusija neleista įvežti net 845,7 tūkst. pakelių neapskaitytų rūkalų. 

Sūnus parveža iš kaimo. Vienas pakelis kainuoja maždaug 2 eurus, kartais – 20 centų brangiau. Parduotuvėje pakelis kainuoja nuo 4 iki 6 eurų, – pasakojo Tomas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). 

 

Pagėgių pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus viršininkas Laimonas Pocius praėjusį penktadienį dalyvavo susitikime su mūsų šalyje apsilankiusiais Rusijos Federalinės saugumo tarnybos atstovais. VSAT pranešime skelbiama, kad valstybių pasieniečiai tarėsi, kaip padidinti valstybės sienos apsaugos efektyvumą.

Lietuvos policijos atstovai praneša, kad Tauragės apskrityje šiais metais jau užregistruoti 2 nusikalstamai, siejami su kontrabanda. 

L. Pocius žiniasklaidai yra sakęs, kad Tauragės apskrityje situacija, lyginant su padėtimi prieš dešimtmetį, yra gerokai pasikeitusi ir „kontrabandininkų kraštu“ Tauragės apskrities pavadinti nebegalima.

Anot L. Pociaus, gyventojų įtraukimą į nelegalią veiklą galėjo lemti nedarbo lygis provincijoje. Itin pažeidžiami buvo nepilnamečiai, kuriuos ugdė ir nelegaliai cigaretes laikę ar jomis prekiavę tėvai, tad L. Pocius įsitikinęs, kad kontrabandos „verslas“ galėjo būti perduodamas iš kartos į kartą. 

Pasieniečiai pastaruoju metu nuolat kalbėjosi su visuomene ir taip ragino dalytis informacija. Buvo pastebėta, kad tolerancija nusikaltimams smuko, kai padaugėjo kontrabandininkų žūčių keliuose, o nusikaltėliai gyventojams pridarydavo ir nuostolių – išlaužydavo kiemų tvoras, išvažinėdavo pievas. Tad gyventojai vis aktyviai ėmė pranešti apie įtartinus automobilius, o pilietiški žmonės ėmė labiau pasitikėti pareigūnams ir išvydę gabenamą kontrabandą nieko nelaukdami jiems pranešdavo. 

Anot L. Pociaus, itin pasitarnavo ir pasienyje su Rusija sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros, dėl kurių kontrabandininkams vykdyti savo nešvarius darbelius tapo žymiai sunkiau.

Prekyba Tauragėje dar nesiliovė

Tačiau „Tauragės žinių“ kalbintas tauragiškis sakė, kad vietų, kur galima nusipirkti nelegalių cigarečių, vis dar yra. 

– Sūnus parveža iš kaimo. Vienas pakelis kainuoja maždaug 2 eurus, kartais – 20 centų brangiau. Parduotuvėje pakelis kainuoja nuo 4 iki 6 eurų, – pasakojo Tomas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas). 

Vyras teigė, kad apie kontrabandinių cigarečių vietą sužinojo iš savo sūnaus, kurio pažįstami taip pat perka pigesnius rūkalus. 

Tiesa, tabako prekeiviai – tiek kontrabandininkai, tiek legaliai veikiančio verslo atstovai – turėtų pastebėti, kad klientų sumažėjo. Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad rūkorių skaičius traukiasi: jeigu 2005 metais kasdien rūkė 24,5 proc. šalies gyventojų,  2019 metais nuolat rūkančių žmonių skaičius sudarė jau 18,9 proc. visos Lietuvos gyventojų. Nepamirškime ir to, kad ir nuolatinių Lietuvos gyventojų skaičius nuolat mažėjo. Skelbiama, kad kur kas dažniau rūko vyrai nei moterys.