Kovoje prieš prekybą žmonėmis ir prievartavimus – suvaidintos nusikaltėlių ašaros
Įkelta:
2021-01-13
Nuotrauka
prekyba zmonemis
Aprašymas

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro feisbuko viršelio nuotrauka

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė savo gyvenimą skyrė kovai prieš nusikaltimus, kurių aukos dažniausiai jaučiasi bejėgės ir pačios sunkiai prabyla. Anot ekspertės, patiriančios spaudimą tiek iš išnaudotojų, tiek iš policijos pareigūnų prekybos žmonėmis aukos net nesitiki sulaukti pagalbos. Tačiau K. Mišinienės vadovaujama nevyriausybinė organizacija jau 20 metų dirba, siekdama užkardyti prekybos žmonėmis ir seksualinės prievartos atvejus Lietuvoje. Į KOPŽI akiratį visai neseniai pateko ir Tauragės apskrityje esantis Jurbarkas.

Jame vakarėlio metu nepilnametę merginą sumušė tuomet 17-metis Mantas Icikevičius. Vaikinas teismo buvo nuteistas. Tačiau jam kalėjimo vartai neatsivėrė.

Kadangi centras aktyviai padeda ir seksualinės prievartos aukoms, „Tauragės žinios“ nusprendė K. Mišinienės pasiteirauti, kaip ji vertina garsiąją Jurbarko bylą.

Be to, išsamaus interviu metu ekspertė atskleidė ir tai, kokį prekeivių žmonėmis portretą susidarė per ilgus darbo metus, kaip pasireiškia prekyba žmonėmis.

Nuotrauka
centras

– Visuomenėje girdime nuomonių, kad merginą sutalžęs, ją išniekinęs Jurbarko gyventojas liko nenubaustas, nes jam nebuvo skirtas realus laisvės atėmimas (vaikinas teismo įpareigotas merginai atlyginti neturtinę 25 tūkst. eurų žalą, jos tėvui  – 5 tūkst. eurų neturtinę žalą, mokytis arba dirbti, nekeisti gyvenamosios vietos, nevartoti alkoholio, – aut. past.). Kaip jūs vertinate šią situaciją?

– Siūlėme padėti aukai, tačiau artimieji atsisakė, nes pagalbą jau suteikė kiti, tad galiu spręsti tik iš to, ką teko skaityti spaudoje. Jeigu atsitrauktume nuo emocijų ir vertintume pagal Baudžiamąjį kodeksą, teisingumas įvyko – jis buvo nuteistas. Tačiau ne taip, kaip mes įsivaizduojame, kad turėtų būti nuteistas.

Jis tegavo lygtinę bausmę. <…> Sutikčiau su ta mintimi, kad teisingumas neįvyko iki galo, nes nusikaltimas buvo ypač žiaurus, o po jo įvykdymo buvo daromas poveikis, kaip suprantu. Dabar akcentuojamos šį nusikaltimą įvykdžiusio jaunuolio ašaros. Mėginama nupiešti, kad jam graudu ir gaila ir kad žalą jis atlygino. Bet kai žinai, kad žala atlyginta jo tėvų pinigais, jis nė cento neuždirbo, tai ir tas žalos atlyginimas netenka prasmės.

Tokiais jautriais atvejais, kai mėginama išnarplioti ypač žiaurius nusikaltimus, teisingumas turėtų būti įgyvendintas daug griežčiau.

Nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

 

– Labai didelis psichologinis krūvis tenka susiduriant ir matant tiek nusikaltėlius, tiek aukas teismuose. Man net pačiam kartais šiurpsta oda skaitant dalį teismų bylų. Kodėl nusprendėte paskirti savo gyvenimą kovai prieš prekybą žmonėmis, seksualinę prievartą?

– Karjerą pradėjau kaip socialinė darbuotoja, o Italijoje mokiausi klinikinės psichologijos. Kūrėsi Lietuvos valstybė, mačiau, kad reikia socialinių darbuotojų, kurie problemas gali spręsti plačiau nei kabinetuose užsidarę psichologai. Vytauto Didžiojo universitete įgijau magistro laipsnį. Po daugelio darbo metų tokioje apleistoje srityje kaip psichiatrija pamačiau, kad problemos nejuda į priekį, ilgus dešimtmečius tai buvo net ne gydomoji, bet baudžiamoji medicina. Šioje srityje socialinis darbas sekino: vyravo gydymas stipriais medikamentais, o sunkiomis psichinėmis ligomis sergantys žmonės iš to užburto rato neišeidavo. Pagyja, atsigauna, o tada vėl serga. Tai alina ir specialistus.

Ir tuo metu atskriejo pasiūlymas prisijungti prie Lietuvos „Carito“ kuriamo pagalbos projekto prekybos žmonėmis aukoms. Apie šią problematiką iš pradžių žinojau tiek, kiek ir visi kiti – iš knygų, kino filmų, studijuodama Italijoje, mačiau iš arčiau šiuos reiškinius, bet gilesnių žinių nebuvo.

Atsidūriau lauke, kuris iš pradžių baugino. Laukė didysis iššūkis – sukurti pagalbos strategiją. Tai sekinantis darbas. Juk neturi į ką atsiremti ir pasitarti. Tačiau labai greitai pirmaisiais darbo metais suvokiau, kad vienas žmogus nieko nepadarys, reikia kurti komandą, taip tas darbas ir prasidėjo.

Šiandien kovos prieš prekybą žmonėmis lauke esu 20 metų. Ir tai geriausia, kas galėjo nutikti, – juk gavau psichologijos ir socialinio darbo išsilavinimą, išmokau užsienio kalbų. Dabar ši veikla, kurią tęsiame su komanda, man parodo, kaip šias žinias galiu panaudoti.

Be to, nėra didesnio malonumo nei matyti teismuose suimamus kostiumuotus gaujų vadeivas, prekeivius žmonėmis, kurie pardavinėjo žmones, gesino į juos cigaretes, varinėjo per viešnamius. Ir staiga tu vieną dieną juos matai apstulbusius, suimtus ir lydimus į įkalinimo įstaigą.

O tie nukentėję žmonės, kurie buvo nurašyti, žeminami, iš anksto kažkas sprendė, kad jie yra visuomenės šiukšlės, atsigauna, keliasi ir kuria savo gyvenimą. Tai man – didžiausias atlygis.

– Kokia jūsų patirtis, kai mes kalbame apie bendravimą su prekybos žmonėmis vykdytojais? Teismuose jie ginasi arba sako, jog gailisi. Tačiau jūsų „Facebook“ puslapio pagrindinį viršelį puošia nuotrauka, kurioje visi kaltinamieji užsidengę veidus. Tai jie gailisi ar tiesiog bijo viešumo?

– Man ši nuotrauka labai patinka. Ji labai gerai atskleidžia prekeivius žmonėmis ir prekybos žmonėmis esmę, kad gailėjimasis tėra teismo salėje, kai tave pamoko advokatai, kad galbūt kaltinamasis padarys geresnį įspūdį, kai prie sienos jį remia tam tikri teisėsaugos pareigūnų surinkti įkalčiai. O to paneigti neina. Teismo salėje, kai gailiesi, tu gali sumažinti bausmės dydį – tai pagrindinė esmė. O aukų toks gailestis nesušildo, mes tai matome ir šiemet – nusikaltėliai labai žiauriai elgiasi su tais, kurie išdrįsta duoti parodymus: daromas poveikis nuo pat tos dienos, kai parašomas pareiškimas, iki tos dienos, kai teisėjas kaukšteli plaktuku.

Nuotrauka
prekyba zmonemis

Žmonės nukenčia tiek psichologiškai, tiek fiziškai – prekeiviai žmonėmis daro viską, kad nebūtų nubausti. Matėme aukų, kurios buvo persekiojamos, tad tas iš lapo skaitomas žodis „atsiprašau“ nėra nuoširdus. Juk kartu kalbame ir apie nusikaltimą, kuris nėra padarytas dėl impulso, atsitiktinai, o jis buvo kruopščiai suplanuotas, sąmoningas, trukęs ne vienerius metus.

Galima kalbėti ir apie tai, kad teismo salėje retai matome šių nusikaltimų iniciatorius, dažniausiai prieš teismą stoja vykdytojai. Pastarieji atlieka labai konkrečias užduotis.

Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra nagrinėjamos prekybos žmonėmis bylos, nes juk yra Europoje šalių, pavyzdžiui, Bulgarija, kurioje praktiškai apkaltinamųjų nuosprendžių prekeiviams žmonėmis nėra.

– Labai dažnai žiniasklaidoje aptariamos aukos, bet prekeiviai žmonėmis atsiduria nuošalyje. Pakalbėkime apie juos plačiau. Kokie asmenys dažniausiai vykdo tokį nusikaltimą kaip prekyba žmonėmis? Gal yra bendrų elgesio, charakterio bruožų?

– Prekybos žmonėmis formos – labai įvairios, skalė be galo plati: prostitucija, įtraukimas į nusikaltimus, darbinis išnaudojimas, fiktyvios santuokos. Tos grandies dalys gali neturėti tarpusavyje nieko bendro, tad ir nusikaltėliai – labai skirtingi.

Pavyzdžiui, kai kalbame apie darbinį išnaudojimą, tai tikrai nekalbėsime apie recidyvistų subkultūrą. Tai tema apie įmones, tarptautines agentūras, kurios legalios, bet jos išnaudoja žmones, jais prekiauja.

– O Lietuvoje tokių įmonių yra?

– Įdarbinimo agentūrų – taip, tai mes matome. Tačiau Europos Sąjungos bylų dėl darbinio išnaudojimo labai mažai, labai retai ikiteisminiai tyrimai baigiasi sėkmingai.

Lietuvoje šiuo metu labiausiai vyrauja tokios prekybos žmonėmis formos: įtraukimas į nusikaltimus ir įtraukimas į prostituciją.

– Grįžkime prie prekeivių žmonėmis paveikslo.

– Nesvarbu, ar tai narkodileriai, ar plėšimų, vagysčių organizatoriai, kalbame apie recidyvistų subkultūrą. Nusikaltimai neretai planuojami įkalinimo įstaigose. Tie, kurie planuoja, turi daug patirties nusikalstamame pasaulyje, yra sukaupę lėšų, tad verbuoja vykdytojus.

Priminsiu, kad teismuose matome vykdytojus, tai yra jaunimą, kuris papuola į patyrusių nusikaltėlių žabangus, gaujas ir laikui bėgant patys tampa tokiais pačiais nusikaltėliais.

Šiandien, kai kalbame (interviu įvyko sausio 5 d. , – aut. past.), viename šalies teismų vyksta teismo posėdis, kuriame aukai 18 metų, jis buvo įtrauktas, išnaudotas vykdant nusikaltimus, o kaltinamajam – 20 metų. Abu socialiai pažeidžiami. Argi tai nėra Lietuvos tragedija? Tai didžiulė drama. Esame linkę įsivaizduoti, kad nusikaltimus atliekantys asmenys kone nuleisti iš Marso.

– Žmonės mano, kad jie jau gimė blogi ir todėl daro nusikaltimus?

– Taip. Ir tai labai baisu matyti. Aš, žinoma, esu aukų pusėje, ir mūsų organizacija ieško geriausių advokatų ir priemonių, kaip nuteisti nusikaltimus atliekančius asmenis, nes kito kelio, kaip stabdyti prekybą žmonėmis, nematome.

Tačiau  visuomenė tikrai daug prisidėjo prie šios problemos augimo – jaunimas apleistas, žmonės neužimti, nepadaryta jokio veiksmo, kad jauni žmonės būtų ištraukti iš nusikaltėlių, ruošiančių sau pamainą, žabangų.

Kita kalba yra apie prostitucijos organizatorius. Matome tarp jų ne tik vyrų, bet ir moterų. Pastarosios pačios kažkada buvo išnaudotos. Nėra paprasta įvertinti žmogų. Teisme yra barjeras: štai auka, štai kaltinamasis. Taip, kai turi Baudžiamąjį kodeksą savo rankose, būna juoda ir balta, bet psichologiškai nagrinėjant  asmenis daug niuansų galima juose rasti.

– Jūsų organizacija padeda ne tik žmonėms, kurie nukentėjo nuo prekybos žmonėmis, bet ir asmenims, kurie patyrė seksualinę prievartą smurtą, tiesa?

– Išties, vykdydami savo veiklą ėjome į šalies gilumą ir viso proceso eigoje pamatėme, kad yra nusikaltimų, kurių specifika nėra toli nuo prekybos žmonėmis. Lietuvoje, drįsčiau teigti, yra labai didelis seksualinės prievartos mastas. Kai pas tave nukreipiamos aukos, pasakyti, kad ne, mes niekuo nepadėsime, važiuokite už 200 kilometrų? Nusprendėme, kad taip negalime pasielgti, turime padėti. Pasitarę ėmėme ginti ir nuo šių nusikaltimų nukentėjusius žmones.

Bus daugiau

 

Nuotrauka
degtukas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Ištirti du Pagėgių savivaldybėje ir Tauragės rajone įvykdytų padegimų atvejai. Padegėjų motyvai stebina: vienas keršijo savo sugyventinei, kitas – savo seseriai. Tiesa, padegta daržinė priklausė ne tik jo seseriai, bet ir jam pačiam.
Nuotrauka
Smurtas
Įkelta:
prieš 1 dieną
Anksčiau už viešosios tvarkos pažeidimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą teistas M. P., kuris reikalų su teisėsauga turėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Švedijoje, nesusivaldė ir ėmėsi smurto prieš savo žmoną. Dėl to jam teko aiškintis Tauragės apylinkės teisme.
Nuotrauka
Garodokas
Įkelta:
2021-02-24
Policijos pareigūnų už triukšmą ne pirmą kartą nubausta J. D. pasijuto apkaltinta be kaltės. Moteriai būtų tekę mokėti 80 eurų baudą, tačiau Tauragės apylinkės teisme ji pasiekė pergalę. 
Nuotrauka
pinigai
Įkelta:
2021-02-23
Nors pareigūnai įspėja numeriu 112 skambinti tik ypatingais atvejais, kai gresia pavojus ir reikia medikų, policijos ar ugniagesių pagalbos, vis tiek atsiranda žmonių, kuriems atrodo, jog galima ir papokštauti, sukeliant specialiąsias tarnybas ant kojų. 
Nuotrauka
žiedas
Įkelta:
2021-02-22
Iš pagrindinio  „Žiedų valdovo“ veikėjo žiedą pavogti sumaniusį knygos personažą Smygolą pražudė jo paties godumas. Panašiai nutiko ir vienam tauragiškiui. Tiesa, šį vyrą ištiko kiek kitoks likimas: priešingai nei Smygolas, vagis ne liepsnose pražuvo, o tik praėjusių metų gruodžio pradžioje stojo prieš Tauragės apylinkės teismą dėl žiedo vagystės. 
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-19
Tauragės apylinkės teismas išnagrinėjo 30-mečio Tauragės rajono gyventojo administracinio nusižengimo bylą. Kaip teigiama teismo pranešime, už šunų veisimą verslo tikslais neturint tokiai veiklai leidimo ir šunų laikymo sąlygų pažeidimus jas skirta 1000 eurų dydžio bauda bei konfiskuota 10 laikytų šunų. 
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2021-02-19
Pagėgių rajone gyvenantis anksčiau neteistas S. G., vairuodamas automobilį, dėl prasto matomumo nepastebėjo per pėsčiųjų perėją ėjusios moters ir ją partrenkė. Nors gailėjosi, teistumo išvengti nepavyko.
Nuotrauka
žvakė
Įkelta:
2021-02-19
Policija praneša apie dvi mirtis.
Nuotrauka
Įkelta:
2021-02-18
Trečiadienį, apie 11.30 val., namuose M. Mažvydo g., rastas vyro, gim. 1958 m., kūnas.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2021-02-18
Už įsibrovimą į vyresnio amžiaus poros namus ir jų sumušimą prieš Tauragės apylinkės teismą stojo ne kartą teistas šilutiškis K. Š. Vaikinas nusikaltimą įvykdė kartu su draugų kompanija, tačiau kiti nuotykių dalyviai už įsibrovimą buvo nuteisti jau anksčiau.
Nuotrauka
Sukčiai
Įkelta:
2021-02-17
Tobulėjant technologijoms, keičiasi priemonės, kuriomis naudojasi pasipelnyti siekiantys sukčiai. Šalies pareigūnai pastebi, kad vis daugėja atvejų, kai informacines technologijas įvaldžiusios grupuotės perima įmonių elektroninius susirašinėjimus su partneriais ir, pakeitusios rekvizitus, sulaukia dosnių dovanų – patys įmonių vadovai perveda sukčiams tūkstantines sumas.
Nuotrauka
vairuotojas
Įkelta:
2021-02-15
Šių metų pradžioje kartu su broliu namo važiavęs tauragiškis A. U. įkliuvo policijos pareigūnams neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo. Vaikinas tikino, kad namo vyko iš vakarėlio ir vairavo todėl, kad girtas prie vairo neįkliūtų jo brolis. Tačiau „geradaris“ dabar nemalonumų turės pats.
Nuotrauka
Sienos apsaugos tarnyba
Įkelta:
2021-02-12
Tauragės apskritis liūdnai garsėjo kontrabanda. Štai netoli pasienio su Rusija esantys Pagėgiai net buvo praminti nelegalių cigarečių sostine. Tačiau tokio „garbingo“ titulo jau galima nusikratyti. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) tyrimas apie nelegalias cigaretes parodė, kad Tauragėje draudžiamų rūkalų suvartojama net kur kas mažiau nei visoje šalyje. 
Nuotrauka
Įkelta:
2021-02-12
Vakar Mažonuose pareigūnai sustabdė OPEL ASTRA, kurią vairavo 44 m. neblaivi moteris.
Nuotrauka
teismas
Įkelta:
2021-02-11
Su skaudžia draugo netektimi praėjusiais metais susitaikyti turėjusi moteris priversta varstyti Tauragės apylinkės teismo duris. Čia nagrinėta byla dėl mirusiojo palikimo – moters mažametė dukra pagal testamentą paveldėjo draugo butą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad velionis turi skolų bankui. Finansų įstaiga pinigus pareikalavo grąžinti, o paveldėtojos mama atkirto – to ji daryti neprivalo, nes banko prašymas pateiktas per vėlai, esą dar priimdama palikimą savo mažametės dukros vardu ji patikrino, ar šis nėra apsunkintas įsipareigojimais ir tąkart jų nebuvo.
Nuotrauka
policija
Įkelta:
2021-02-10
Policija praneša apie Pagėgių savivaldybėje, Piktupėnų kaime, fiksuotą mirtį.
Nuotrauka
arklys
Įkelta:
2021-02-10
Prieš pat naujuosius metus Tauragės apylinkės teisme buvo nagrinėjama vagystės byla, kurioje vienas teistas , o kitas – iki šiol teisėsaugos dėmesio išvengęs vagišius, prisiminė, kaip pavasarį mėgino pavogti arklį.
Nuotrauka
Adakavas
Įkelta:
2021-02-05
Ketvirtadienį, 12.40 val., savo namuose Adakavo kaime rastas miręs apie 75 m. amžiaus vyras. Į vyro butą pareigūnai pateko ugniagesių pagalba.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-05
Tauragės apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 30-ąją priėmė nuosprendį byloje, kurioje privalomosios karo tarnybos karys buvo kaltinamas nežymiai sutrikdęs savo būrio vado sveikatą. Smurtą šauktinis panaudojo lapkričio 30-ąją – pačią pirmąją tarnybos dieną. „Jaučiau ypatingai didelį stresą“, – savo poelgį mėgino pateisinti vaikinas.
Nuotrauka
Įkelta:
2021-02-05
Vakar, apie 14.40 val., Dariaus ir Girėno bei Skalvių g. sankryžoje patikrinimui sustabdytas automobilis „Ford Focus“, kurio vairuotojas, kaip paaiškėjo vėliau, buvo neblaivus.