Plaukų šalinimas Aleksandrito lazeriu - kuo šis toks ypatingas?
Įkelta:
2020-12-04
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka: šaltinis unsplash.com
Nuotraukos autorius:
Asociatyvi nuotrauka: šaltinis unsplash.com
,
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka: šaltinis unsplash.com

Su nepageidaujamais plaukeliais tam tikrose kūno vietose susiduriame visą gyvenimą. Vieni tam skiria daugiau dėmesio, kiti mažiau. Lygiai taip pat skiriasi ir jų šalinimo būdai. Jų šiais laikais turime nemažai. Vieni jų efektyvesni, kiti leidžia džiaugtis labai greitu rezultatu, o dar kiti užtikrina, kad plaukelių nebus gana ilgą laiką. Būtent pastarąjį apibūdinimą labiausiai atitiktų plaukų šalinimo lazeriu procedūros. Kam tai gali būti visiška naujovė ir negirdėtas dalykas, tačiau nemažai žmonių jau ilgą laiką šalina plaukelius būtent šiuo būdu.

Lazerio veikimo principas

Kaip veikia paprastas lazeris dauguma tikrai žino. Tai  įrenginys skleidžiantis ryškią šviesą ir toks apibūdinimas būtų teisingas kalbant apie daugumą tokio tipo prietaisų prietaisų. Ne išimtis ir Aleksandrito lazeris. Jis skleidžia konkretaus ilgio šviesos bangas, kurios kartu perduoda ir didelį energijos kiekį. O tuomet ją sugeria plauko folikulas ir taip sunaikinamas ne tik pats plaukelis, bet ir ląstelės iš kurių jis formuojasi. Aplink esantys audiniai procedūros metu yra nepažeidžiami. Natūraliai kyla klausimas kaip lazeris veikia išskirtinai tik plaukus nepaliesdamas odos? Taip yra dėl paprastos priežasties - plaukelis dažniausiai būna tamsesnis, negu pat oda, tad jis ir sugeria didžiąją dalį šviesos. Šią tendenciją galima pastebėti ir gyvenime, kuomet būnant ryškioje saulėje tamsūs drabužiai įkaista gerokai labiau, nei šviesūs arba išvis balti. Žinoma, dėl tokio veikimo principo atsiranda ir keli niuansai - oda negali būti labai tamsi, kitaip procedūra nebus maksimaliai efektyvi, pvz. jeigu šią nuspręstumėte atlikti vasaros metu, o prieš tai būtumėte nemažai laiko praleidę saulėje, tikėtina, jog norimų rezultatų nebūtų. Be to, efektyvumas gali sumažėti ir esant labai šviesiems plaukeliams. Tai išskirtiniai atvejai, su kuriais susiduriama retai.

Plaukelių šalinimas lazeriu tampa vis populiaresnis

Pasirinkimas kaip galima kovoti su nepageidaujamais plaukeliais yra gana platus pradedant nuo paprasčiausių metodų ir baigiant moderniais spredimais kaip, kad Aleksandrito lazeris. Aišku, visi būdai vis dar yra daugiau ar mažiau naudojami. Tačiau šiandien vis labiau pastebima tendencija, jog žmonės ima rinktis modernesnius sprendimus ir toks pasirinkimas tikrai nėra atsitiktinis. Tokie sprendimai, kaip Aleksandrito lazeris, turi pakankamai nemažai privalumų lyginant su visais kitais būdais.

Tausoja jūsų odą

Plaukelių šalinimas Aleksandrito lazeriu suteikia bene ilgiausiai džiuginančius ( ir išliekančius) rezultatus, kuriems palaikyti užtenka vos 1 ar 2 procedūrų per metus. Naudojantiems įprastus metodus tai gali skambėti neįtikėtinai, kadangi paprastas plaukelių skutimas atima užima nemažai laiko kasdieniniame gyvenime. Dar labiau nustebins faktas, jog tokia efektyvi procedūra trunka tik apie 20 minučių.Nereikia net daug skaičiuoti, jog suprastumėte, kiek daug laiko šių procedūrų dėka galima sutaupyti. Tai turi ir dar vieną didelį privalumą – dėl tokių retų procedūrų ir visiškai kitokio jų principo, negu tradiciniai depiliacijos metodai, oda visai nėra dirginama. Nemalonų dirginimo pojūtį tikrai nesunku prisiminti prisiminus depiliacijas vašku ar ilgesnių plaukelių skutimą. Ir nors jį sumažinti naudojamos specialios kosmetikos priemonės, tačiau ir jos ne visuomet pagelbėja ypač turint jautrią odą. Aleksandrito  lazeris ir juo atliekamos procedūros leidžia viso to išvengti.

Procedūra nėra skausminga

Tikriausiai žinote kaip vyksta depiliacija vašku, net jeigu ir patys neatliekate sau tokios procedūros. Viena pirmųjų minčių būna, kad tai yra labai skausmingas procesas. Tame yra tiesos. Kartais galima išgirsti nuomonių, kad ir lazeris sukelia nemažą skausmą, tačiau tai yra tik mitas, kuris su realybe neturi nieko bendro. Naudojamos modernios (DCD) technologijos, kurios, akimirką prieš paveikiant odą, lazeriu ją atšaldo (oda padengiama vėsinančia freono dulksna) ir tai leidžia išvengti praktiškai bet kokių nemalonių pojūčių. Tokia procedūra laikoma viena neskausmingiausių.

Ilgalaikėje perspektyvoje leidžia sutaupyti pinigų

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog plaukelių šalinimas Aleksandrito lazeriu yra labai brangi procedūra reikalaujanti nemažų investicijų. Dėl šios priežasties dalis žmonių iškart atmena net mažiausią idėją apie tokį plaukelių šalinimo būdą. Tačiau nereikėtų daryti skubotų išvadų nepasvėrus visų “taip” ir “ne”. Nors, tiesa, vienos procedūros kaina yra pakankamai nemaža ir svyruoja nuo 24 iki 220 e, o žinant, kad jų reikės bent kelių, suma atrodo išvis didelė, tačiau reikėtų apskaičiuoti, kiek įprastai išleidžiama kitoms depiliacijos priemonėms, kurių reikia periodiškai per ilgesnį laiką. Taip pat neturėtų būti pamirštos ir papildomos kosmetinės priemonės kaip kremai, kurie reikalingi nuraminti sudirgusią odą. O šalinant plaukelius lazeriu viso to pavyks išvengti ir vienintelėmis išlaidomis taps tik pati procedūra, kurią ateityje reikės atlikti tik kartą ar du per metus. Viską susumavus galima pastebėti, jog toks būdas leidžia sutaupyti nemenkas sumas.

Ateities technologija, kuri džiugina šiandien

Toks apibūdinimas geriausiai tiktų Aleksandrito lazeriui, kuris yra vienas iš moderniausių plaukelių šalinimo būdų siūlomų šiandien. Kol dalis žmonių vis dar atlieka įprastą depiliaciją vašku, kiti jau seniai džiaugiasi ilgalaikiais rezultatais, gautais atlikus procedūras moderniomis priemonėmis kaip Aleksandrito lazeris. Šiandien nėra jokios kitos tokios efektyvios plaukų depiliavimo priemonės, kuri būtų tokia efektyvi ir kartu tokia neskausminga. Tai taip pat yra geriausias sprendimas žmonėms turintiems ypač jautrią odą. Tad technologijų nereikėtų bijoti - reikėtų tik pasidžiaugti, jog gyvename tokiais moderniais laikais.

Užs. Nr. 65

Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
prieš 19 valandų
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.