Atvėsus orams – ekspertų patarimai, kaip stiprinti imunitetą
Įkelta:
2019-10-08
Nuotrauka
,
Nuotrauka
Aprašymas

Shutterstock nuotraukos 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Tomas Radišauskas 

,
Nuotrauka
informacija@taurageszinios.lt
A
A

Nepastebimai atsliūkinęs ruduo su savimi atsinešė ir nenuspėjamus orus. Deja, staigius temperatūrų pokyčius neretai lydi ir peršalimai. Mitybos specialistai teigia, kad imuniteto stiprinimas šaltuoju metų laiku gali padėti apsisaugoti nuo tykančių ligų bei primena, kad svarbu tiek aktyvus gyvenimo būdas, tiek teisinga mityba. Tad ką derėtų įtraukti į savo valgiaraštį, norint išlikti kaip įmanoma sveikesniems ir žvalesniems?

Svarbiausiai – maisto įvairovė

Pasak geros savijautos centro „Sanus“ visuomenės sveikatos specialisto Tomo Radišausko, atvėsus orams savo organizmui būtina skirti šiek tiek daugiau dėmesio, o sportą derinti su sveika mityba.

„Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad mūsų sveikatai didžiausią įtaką daro gyvensena, o mityba – kaip pagrindinis geros sveikatos veiksnys – gali nulemti net apie 60 proc. bendros savijautos. Taigi, norėdami išlaikyti savo imuninę sistemą stiprią, o organizmą – atsparų ligoms, privalome ypatingą dėmesį skirti mitybai. Pagal rekomendacijas, viena pagrindinių taisyklių yra didelė maisto įvairovė: organizmas turi būti aprūpinamas ne tik pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, bet ir stiprinamas mikroelementais, t. y. vitaminais bei mineralais“, – sako T. Radišauskas.

Jo teigimu, netgi moksliškai įrodyta, jog žmonės, valgantys nepilnavertį maistą, yra labiau ir dažniau pažeidžiami infekcijų bei ligų. 

Nuotrauka

Vitaminų apstu paprastuose produktuose

Pasakodamas, ko šiukštu neišbraukti iš savo meniu šaltuoju metų laiku, T. Radišauskas išskiria svarbiausius mikroelementus, kuriais turėtume aprūpinti savo organizmą.

„Gerai savijautai palaikyti privalu gauti vitaminų A, B2, B6, folio rūgšties, B12, C, D, E bei mineralų: cinko, seleno, magnio, geležies. Šie sveikatai palankūs elementai slypi nebūtinai piliulių pavidalu – jų gausu maiste. Štai, vitamino A apstu morkose,  B6 – gausu bulvėse su lupena bei grūduose, folio rūgšties – avižų dribsniuose, vitamino C –  saldžiosiose paprikose, spanguolėse, vitamino E –  riešutuose, saulėgrąžų sėklose“, – vardija visuomenės sveikatos specialistas.

Šiai minčiai antrina ir prekybos tinklo IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė, teigdama, jog keičiantis metų laikui, pravartu atidžiai peržvelgti savo racioną, o naudingų ir organizmui būtinų medžiagų galima nesunkiai atrasti parduotuvių lentynose.

„Atvėsus orams, kaip siūlo sveikos mitybos specialistai, reikėtų valgyti kuo daugiau vitamino C turinčių produktų. Jo šaltinis – tai ne tik citrinos, kiviai ar greipfrutai, bet ir, pavyzdžiui, brokoliai, žiediniai, briuseliniai, lapiniai kale kopūstai, taip pat špinatai.

Sezoninės mitybos pokyčius natūraliai padiktuoja asortimentas, kuris mūsų parduotuvėse keičiasi kartu su metų laikais, taip užtikrinant jo šviežumą ir įvairovę. Stebime, jog vėstant orams, kai baigiasi kaulavaisių, arbūzų ir kitų labiau vasariškų vaisių sezonas, pirkėjai kur kas aktyviau ima pirkti vynuoges, citrusinius vaisius, pagreitį įgauna raugintų daržovių vartojimas”, – pasakoja V. Juodkazienė.

Rekomenduoja atsigręžti į sezoniškumą

Visuomenės sveikatos specialisto T. Radišausko teigimu, Lietuvoje, kur egzistuoja visi keturi metų laikai, turėtume labiau kreipti dėmesį į sezoną ir pagal jį puoselėti ne tik įvairias laisvalaikio veiklas, bet ir maitintis tuo, ką siūlo gamta. 

„Atėjus rudeniui, neturėtume pamiršti ir daržovių, vaisių, uogų, kurie taip pat praturtins maistą mikroelementais. Rudens sezoną šios gėrybės kiek kitokios nei vasarą, tai: obuoliai, svarainiai, kriaušės, šermukšnio uogos, šaltalankiai, spanguolės, česnakai, svogūnai, paprikos, morkos, ropės, bulvės, cukinijos“, – sako T. Radišauskas.

Tuo metu IKI maisto ekspertė priduria, kad atvėsus orams, organizmo nereikėtų apsunkinti valgant riebų maistą.

„Kaip sotų ir maistingą patiekalą galite rinktis pačias įvairiausias košes. O jei dar jas pagardinsite uogomis, ispaninio šalavijo sėklomis, linų sėmenimis, šviežiais vaisiais ar kitais mėgstamais pagardais, gausite ne tik labai sveiką, bet ir gardų patiekalą, palankų imunitetui. Be to, net ir šaltuoju metų laiku siūlau neišbraukti sveikųjų glotnučių – priešingai, tinkamai sudėlioti jų ingredientai gali tapti tikra vitaminų bomba ir padėti natūraliai sustiprinti imunitetą“, – pataria V. Juodkazienė ir dalijasi receptais.

Nuotrauka

Rudeninis glotnutis su moliūgais

Reikės:

¼ stiklinės paprastų avižų;

¼ stiklinės moliūgo tyrės (gali būti konservuota, trinta, virta);

¾ stiklinės graikiško jogurto;

1 obuolio;

½ banano;

½ stilinės mėgstamo pieno (migdolų, sojos ar pan.);

šiek tiek moliūgo pyrago prieskonių (nebūtina).

Gaminimas:

Pirmiausiai elektriniu trintuvu susmulkinkite avižas, vėliau ten pat dėkite obuolio griežinėlius, bananą, moliūgo tyrę, pieną ir jogurtą. Viską darsyk gerai sutrinkite. Norint, galima pagardinti moliūgo pyrago prieskoniais.

Imbierinis obuolių glotnutis

Reikės:

2 obuolių;

1 banano;

1 stiklinės pieno (tinka sojų, riešutų ar kt. augalinis gėrimas);

½  stiklinės graikiško jogurto;

1 arbat. šaukšt. cinamono;

tarkuoto imbiero (pagal skonį);

1-2 datulių.

Gaminimas:

Obuolius ir bananą nulupkite, sudėkite į elektrinį trintuvą. Ten pat supilkite pieną, jogurtą, įtarkuokite norimą kiekį imbiero, įdėkite kelias datules ir viską gerai sutrinkite. Glotnutį paskaninkite cinamonu.

Nuotrauka

Apelsinų ir spanguolių glotnutis

Reikės:

4 vidutinio dydžio apelsinų;

1 puodelio spanguolių (galima naudoti šaldytas);

½ stikl. mėgstamo fermentuoto arbatos gėrimo kombučia;

1 arbat. šaukšt. vanilės ekstrakto.

Gaminimas:

Apelsinus nulupkite, supjaustykite gabalėliais ir dėkite į elektrinį smulkintuvą. Ten pat sudėkite ir likusius ingredientus. Viską gerai susmulkinkite, paskaninkite vanilės ekstraktu.

Skanaus!

Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
prieš 21 valanda
Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) pristatyta Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų kasmetinės sveikatos patikros rodiklių apžvalga. Duomenys rodo, kad tam tikri rodikliai, tokie kaip kūno svoris ir dantų būklė, yra stabilūs arba nežymiai gerėjantys, tačiau kai kurios tendencijos reikalauja atidaus ir tėvų, ir sveikatos priežiūros specialistų dėmesio. Dėl to svarbu reguliariai stebėti mokinių sveikatą ir kasmet atlikti patikrą. SAM rekomenduoja tai daryti anksčiau ir nelaukti mokslo metų pradžios: taip išvengsite didelių eilių ir turėsite daugiau laiko apsilankyti pas reikiamus specialistus ir koreguoti įpročius, nepraleidžiant pamokų.   
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-03-27
Kolagenas, išvertus iš graikų kalbos, reiškia „klijų gamyba“. Šis žodžių junginys gana aiškiai apibrėžia šios medžiagos paskirtį. Iš tiesų kolagenas – tai nepakeičiamas audinių atsinaujinimo baltymas. Kokia jo svarba žmogaus organizmui, ypač jungiamajam audiniui? Į šiuos ir kitus klausimus plačiau atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmakognozijos katedros prof. dr. Nijolė Savickienė.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-03-26
Namai – tai vieta, kurioje jaučiamės geriausiai. Dažniausiai vyresni žmonės nori gyventi ir senti savo aplinkoje, jie, kiek gali, stengiasi savimi pasirūpinti patys. Tačiau bėgant metams ir silpstant artimojo sveikatai tenka pagalvoti, kaip organizuoti pagalbą ar priežiūrą. Slaugos profesionalai vis dažniau kalba apie teigiamą namų aplinkos poveikį emocinei pacientų sveikatai ir skatina šeimos narius slaugyti juos namuose.
Nuotrauka
burnos higiena
Įkelta:
2024-03-25
Apie burnos higienos svarbą žinome visi. Tinkama burnos ertmės priežiūra užkerta kelią įvairioms dantų problemoms ir maksimaliai sumažina įvairių burnos ertmės ligų riziką. Nors taisykles, kaip tinkamai valytis dantis, rodos, išmokstame dar ankstyvoje vaikystėje, visgi, realybė yra tokia, jog tinkamai dantimis pasirūpinti moka toli gražu ne visi. Taigi, kaip nepriekaištingai pasirūpinti burnos higiena?
Nuotrauka
implantai
Įkelta:
2024-03-19
Dantų implantai yra puikus pasirinkimas netekus dantų. Kitaip nei dantų protezai, jie gali tarnauti ilgus metus. Tačiau kartais pacientams kyla klausimas, ar jie stabilūs išliks visą gyvenimą? Šv. Kristoforo odontologijos klinikos specialistai pasidalins įžvalgomis apie dantų implantų tarnavimą bėgant metams. Kviečiame skaityti toliau!
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2024-02-15
Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.
Nuotrauka
gydytojai
Įkelta:
2024-02-07
Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti.
Nuotrauka
nebenoriu
Įkelta:
2024-02-06
„Eurostat“ duomenimis, kasmet depresija Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei pusei šimto tūkstančių gyventojų. VšĮ „Skirtingos spalvos“ 3 metus iš eilės kviečia prisidėti prie depresijai gydyti skirto fondo #nebeNORIUGYVENTI ir taip padėti tiems, kurie dėl finansinių priežasčių negali eiti sveikimo keliu. Fondo organizatoriai bendradarbiaudami su Depresijos įveikimo centru siūlo specialią dešimties savaičių savigalbos programą su klinikine psichologe Aušra Mockuviene.
Nuotrauka
seni
Įkelta:
2024-01-10
Šlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Šlapimo nelaiko apie 10 proc. žmonių – vadinasi, Lietuvoje su šia problema susiduria apie 350 000 žmonių, ir ne tik vyresnio amžiaus. Oficialios statistikos duomenimis, manoma, kad išties jų yra daugiau.
Nuotrauka
skausmas
Įkelta:
2023-11-23
Sezoniškumas pastebimas ne tik mados pasaulyje – kiekvienam metų laikui būdingos ir skirtingos patiriamos kūno traumos. Rudenį jų dažniausiai neišvengiame dirbdami soduose ar daržuose, žiemą koją pakiša slidūs keliai, pavasarį, dar apsnūdę po žiemos, išriedėję į gatves, tinkamai neįvertiname savo fizinės formos. O štai vasara pažeria visą puokštę traumų – jų skaičius išauga kone dvigubai.
Nuotrauka
sveikata
Freepik.com nuotrauka
Įkelta:
2023-11-17
Neretai sulaukusius pensinio amžiaus žmones kamuoja vis didesnis vienišumo jausmas. Remiantis Vilniaus universiteto tyrimo duomenimis, keturi iš penkių senjorų neturi nė vieno sau svarbaus asmens, išskyrus giminaičius. Specialistų teigimu, sportas, savanoriavimas ar dalyvavimas kitose veiklose padėtų save realizuoti, atrasti naują bendruomenę ir sužadinti didesnį pasitenkinimą gyvenimu.  Nors turint negalią senjorams atsiranda dar daugiau trukdžių būti aktyviems, Kauno miesto socialinių paslaugų centro (KSPC) Socialinių paslaugų bendruomenės skyriaus vedėja socialiniams reikalams Evelina Gvergždienė teigė, kad vis daugiau neįgaliųjų senjorų pradeda domėtis teikiama fizinės ir psichosocialinės būklės gerinimo pagalba. 
Nuotrauka
vaikų klinika
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-15
Klinika „Medicum centrum“ jau septynerius metus įgyvendina vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos programą. Remiantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu sukurta tvarka ir suburta visa specialistų komanda, kuri teikia pagalbą vaikams iki 7 metų. Siekiant teikti šias paslaugas dar patogiau ir efektyviau atidaryta Vaikų ligų klinika. Ji įkurta Spaustuvės gatvėje, pastate, kuriame anksčiau veikė klinika „In medica“. Kol kas, pasak klinikos vadovo Arūno Jancevičiaus, ji specializuojasi teikti paslaugas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.  
Nuotrauka
kraujotaka
Freepik.com nuotrauka 
Įkelta:
2023-11-10
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad net 80 proc. visų širdies priepuolių ir insultų galima išvengti. Svarbiausia žinoti, dėl ko didėja kraujotakos sistemos sutrikimų rizika, kad galėtumėte suvaldyti tai, kas jūsų valioje.  Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė informuoja, kaip kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius, kada būtina kreiptis į specialistus ir kuo gali pagelbėti šiuolaikinės technologijos.   
Nuotrauka
sveikata
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-10-30
Remiantis 2020 metų duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) bent kartą neteisėtų psichotropinių medžiagų yra vartoję maždaug 29 proc. suaugusiųjų – 83,4 mln. 15–64 m. amžiaus asmenų. Nepaisant to, jog viešojoje erdvėje nuolat kalbama apie narkotikų vartojimo padarinius, dalis žmonių negeba įvertinti kylančios rizikos sveikatai. Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Ambulatorinio skyriaus gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė pasakoja apie narkotikų vartojimo žalą ir pabrėžia, kad šių medžiagų vartojimas kenkia visai gyvenimo kokybei – tiek žmogaus fizinei ir emocinei sveikatai, tiek darbinei veiklai ir socialiniam funkcionavimui.
Nuotrauka
sveikata
Simonos BANYTĖS nuotrauka
Įkelta:
2023-10-20
Kartais gali atrodyti, kad yra kone neįmanoma ištrūkti iš įprastos rutinos. Kai tampa sunku atrasti laiko sau, savo draugams ar pomėgiams, gyvenimo būdo pokyčiai atidedami dar vėlesniam laikui, nes tai reikalauja dar daugiau motyvacijos ir ryžto.  Verslininkė Ugnė Usevičiūtė dalijasi savo asmenine patirtimi – ji numetė 140 kilogramų. Moteris pasakoja, kaip ir kodėl nusprendė sveikiau maitintis, daugiau judėti bei kokia dabar yra jos aktyvaus gyvenimo būdo rutina.
Nuotrauka
SAM
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-18
Nuo šiol onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams bus užtikrintas geresnis stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugų prieinamumas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pokyčius, kurių dėka daugiau onkologinių ligonių turės galimybę gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Nuotrauka
6sveikata1
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-10-13
Vėžys – tai diagnozė, sukrečianti ne tik patį ligonį, bet ir visą jo aplinką. Išgirdus tai, rodos, žemė ima slysti po kojomis, tačiau palaipsniui supranti, kad neturi jokio pasirinkimo – tik priimti šią žinią ir judėti pirmyn į kovą. Eglė Seiliūtė-Žukauskienė dalijasi savo šeimos patirtimi apie tai, kaip jie sužinojo apie dukros onkologinę ligą ir kas jiems padeda išlaikyti pozityvumą iki pat šiol. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos medicinos psichologė Neringa Eimutienė pataria – svarbu nepamiršti, kad sergantysis pirmiausia yra žmogus, o ne ligonis.  
Nuotrauka
seima
Asociatyvi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento nuotrauka
Įkelta:
2023-10-06
Naujausia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apklausa rodo, kad aštuoni iš dešimties (80 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nieko negirdėjo apie naująsias psichoaktyviąsias medžiagas ir jų pavojų. Iš 10 respondentų, kurie atsakė, kad jas vartojo, 4 respondentai jas pirko klube arba gatvėje, 3 – internetu, o vienas respondentas įsigijo iš draugų. Departamentas yra susirūpinęs padidėjųsi pasiūlos situacija ir ragina tėvus būti budriems, domėtis, kur ir ką veikia vaikai, kas yra jų draugai, pasirūpinti vaikų laisvalaikio užimtumu.
Nuotrauka
SAM nuotrauka
SAM nuotrauka
Įkelta:
2023-10-03
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar transplantaciją nuo šiol bus aptarnaujami ir vyresni nei 75-erių, socialiai pažeidžiami pacientai. Negalėdami savarankiškai pasiekti gydymo įstaigos jie turės pavėžėjimo galimybę. Informacija dalijasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Nuotrauka
sveik
Adobe Stock nuotrauka
Įkelta:
2023-09-29
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti.
Nuotrauka
sveikata
Įkelta:
2023-09-25
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.