Nesergantys, tačiau kosintys bei sloguojantys vaikai nuo šiol privalės būti priimami į darželį – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Šia higienos norma atsisakoma perteklinių reikalavimų – esą jei vaikui bėga nosis ar jis kelis kartus sukosėjo, tai ne liga, ir jį galima vesti į darželį. Toks higienos normos pakeitimas daugeliui kelia nuostabą.
Siekiama neriboti vaiko galimybės dalyvauti ugdyme
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Sveikatos saugos skyriaus vyr. specialistės Giedrės Namajūnaitės, ministerija sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo. Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. „Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, – pranešime žiniasklaidai teigia G. Namajūnaitė. Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo.
„Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiški užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti“, – nurodo SAM. Ministerijos teigimu, higienos normos pakeitimas nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo. „Pirmiausia, patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia. Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų – ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime. Anot SAM, šiuo higienos normos pakeitimu taip pat siekiama mažinti medikams tenkančią administracinę naštą. Iki šiol Higienos normoje buvo numatyta, kad tėvai po vaiko ligos į ugdymo įstaigą privalo pristatyti medikų išrašytą pažymą, kuria pateisinamas vaiko neatvykimas į ugdymo instituciją. „Nuo šiol šio perteklinio reikalavimo bus atsisakoma“, – pažymi ministerija. Jos duomenimis, pasitaikydavo vis daugiau atvejų, kai ikimokyklinio ugdymo įstaigos reikalaudavo šių pažymų net tuomet, kai vaikas būdavo sveikas, bet be pateisinamos priežasties nelankydavo ikimokyklinio ugdymo įstaigos 2–3 dienas. Dėl to esą nepagrįstai didėjo pacientų srautas ir blogėjo šeimos gydytų paslaugų prieinamumas.
Pakeitimų nesureikšmina
Du sūnelius į darželį vedanti Daiva sako, kad toks higienos normos pakeitimas tėvams – gerokas palengvinimas.
– Juk visi žinome, kaip darbdaviai vertina dažnas vaikų ligas ir biuletenius jiems slaugyti. Jei dėl kiekvieno sukosėjimo ar slogos imsi biuletenį, koks darbdavys su tuo taikstysis? – sako ji. – Aš atskiriu, kada vaikas „pasigavo“ virusą, o kada tiesiog šiek tiek peršalo ir sloguoja. Jei vaikas tik pakosi ir jam varva nosis, bet temperatūros nėra, vedu į darželį.
Apskritai ji tokio higienos normos pakeitimo nesureikšmina. Pasak mamos, daug kas priklauso nuo grupės auklėtojos, pavyzdžiui, jaunesnįjį sūnų ji ir anksčiau vesdavo į darželį sloguojantį, o jos draugei, irgi vedančiai sūnų į tą patį darželį, dėl menkiausios slogos tekdavo su vaiku likti namuose – auklėtoja liepdavo jo nebeatvesti, kol nepasveiks.
„Dabar sirgsim masiškai“
Benjamina Karmazinienė, laikinai einanti vaikų darželio „Ąžuoliukas“ direktorės pareigas, tokį higienos normos pakeitimą vertina skeptiškai. Ji sako negalinti atsistebėti keistais ministerijos sprendimais ir yra įsitikinusi, kad dabar vaikai sirgs kur kas labiau, nes sloga paprastai būna infekcinės ligos pradžia, o sloguojantis vaikas, atėjęs į darželį, užkrės kitus vaikus.
– Anksčiau sloguojančių, sirguliuojančių vaikų į darželį stengdavomės nepriimti, kad jie nepratintų ligos, – sakė B. Karmazinienė, – o dabar jei sirgs vienas, sirgs visi...
Darželių auklėtojų padėtis taps išties nepavydėtina: vieni tėvai ves sloguojančius vaikus į darželį, kiti gi pyks, kad jų vaiką susargdins.
„Infekcinės ligos dažnai prasideda sloga“
Gydytoja pulmonologė Iveta Skurvydienė irgi abejoja, ar toks higienos normos pakeitimas tikslingas.
– Higienos normos 80 punkte nebeliko žodžių „sloga“ ir „kosulys“, bet atsirado „dusulys“ ir „nežinomos kilmės odos bėrimai“, todėl galvoju, kad darželio pedagogams teks mokytis atpažinti dusulį ir įvertinti odos bėrimų kilmę, kad įvykdytų higienos normos reikalavimą. Žinau, kad nedidelė mažų vaikų dalis gali turėti alerginę slogą, tačiau manau, kad vis dėlto dažniau infekcinės ligos prasideda sloga, o baigiasi kosuliu, bėrimais ar net viduriavimu, – teigia ji.
Pasak gydytojos, raginimas tėvams neleisti vaiko, kuriam ūmiai atsirado sloga, į darželį bent keletą dienų, kol išaiškės, ar jis susirgo užkrečiama liga, būtų tikrai išmintingas. Kosėdami ir čiaudėdami vaikai platina kvėpavimo takuose įsitaisiusius virusus ir bakterijas, kurie gali susargdinti darželį lankančius vaikus ir darželio darbuotojus.
Ji priminė, kad higienos normoje atsirado dar viena naujiena – vaikui pasveikus po ligos, tėvams nebelieka reikalavimo į darželį pristatyti pažymą.
