Reginos Vaičaitienės nuotraukos
800 m. Žemaitijos paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejus tauragiškiams įsimins ilgam. Istorinėje vietoje, ant Ivangėnų piliakalnio vakar tūkstantinė minia stebėjo šviesų ir muzikos spektaklį „Legenda apie Pilėnus“, kuriuo pradėtas devintasis Liudo Mikalausko Tauragės muzikos festivalis.
Pasižiūrėti išskirtinio reginio skubėjo ne tik tauragiškiai – renginio organizatoriai dar jo pradžioje išsiaiškino, jog atvyko svečių ne tik iš aplinkinių rajonų – Raseinių, Šilalės, Jurbarko, bet ir iš Vilniaus, Kauno.
Leidžiantis saulei prasidėjęs spektaklis tęsėsi iki vėlumos, kol sutemus apšviestas Ivangėnų piliakalnis išryškino unikalų reginį, priminusį istorines žemaičių kovas, karžygių narsą bei tautiniais rūbais pasipuošusių lietuvaičių grožį. Puikios vaidybos, solistų balsų ir užburiančių šokių pakerėti žiūrovai atsistoję skandavo „bravo“ ir „ačiū“.
Naujausi istoriniai šaltiniai skelbia, jog būtent Ivangėnų (Karšuvos) piliavietėje išties buvo įsikūrę Pilėnai. „Legenda apie Pilėnus“ pasakoja apie išdavystę, kurią patiria Pilėnų kunigaikštis Margiris. Įdukros Mirtos išduotas, Margiris su savo kariais narsiai kaunasi prieš kryžiuočius, tačiau priešo pajėgos pasirodo esančios stipresnės. Nematydami vilties atsilaikyti ir suvokdami savo pralaimėjimą, Pilėnų gynėjai galiausiai pasirenka mirtį.
Pagrindinius vaidmenis „Legendoje apie Pilėnus“ atliko tautinių dainų ir šokių ansamblis „Lietuva“ bei ansamblio draugai, žymūs operos solistai: Margiris – Liudas Mikalauskas, Ūdrys – Rokas Šveisteris, Eglė – Dovilė Kazonaitė, Mirta – Ieva Filipkauskaitė, Rūtenis – Edgaras Davidovičius, Ulrichas – Egidijus Dauskurdis.
Po koncerto prasidėjo NAKTIGONĖ: raiteliai ganė žirgus, degė ugniakurai, skambėjo dainos, sutartinės, buvo skaitomos eilės.
Reginos Vaičaitienės nuotraukos
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiria ypatingą dėmesį vaikų, jaunimo psichinei sveikatai stiprinti. Nemažai organizacijų ir kitų įstaigų siūlo prasmingą vaikų užimtumą – vasaros stovyklas, tačiau pastebima, kad jų, orientuotų į psichinės sveikatos stiprinimą, labai mažai. Todėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešoji biblioteka inicijavo meninę-patyriminę vaikų vasaros stovyklą „Pozityvumo tiltas“, kurią finansavo Tauragės rajono savivaldybė.
Kad tiek žmonių būtų, Lauksargių geležinkelio stotis gal ir mena, bet ten gyvenantys žmonės turbūt tikrai nebuvo matę tokios gausos žmonių. Ir ne keleiviai čia susirinko kaip senais laikais važiuoti geležinkeliu į Tilžę ar Įsrūtį, ar į Tauragę, Batakius, Viduklę, Šiaulius. Ir ne trečiasis pasaulinis karas (neduok , Dieve) prasidėjo, nes pirmuosius du pasaulinius gerai mena raudono ir dar oho kaip tvirto mūro sienos. Ne. Susirinkimas buvo itn taikus , pacifistiškas gal kiek. Be abejo, stotis mena ir čia skambėjusią muziką. Turbūt daugiausia karinius maršus. O šįkart čia skambėjo ne maršai, bet labai gera džiazo muzika.
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijai, įrengtai pietiniame bokšte, sukanka 20 metų. Ta proga fotografų klubas „Fotojūra“ rengia ypatingą parodą – pirmąją klubo istorijoje pinhole technika atliktų fotografijų parodą „Fotojūra Pinhole“.
Mažoniškiai šeštadienį susibūrė į tradicinę kraštiečių šventę, kurioje sodriausiomis spalvomis, gražiausiais prisiminimais spalvino šviesų prisiminimų peizažą.
Vakarykštis renginys „Vienas (m)eilėraštis“ Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ buvo skirtas artėjančiai Valentino dienai, todėl į jį buvo kviečiami ne tik poetai, bet ir poezijos mylėtojai. Vakaro metu Tauragės pilies menėse skambėjo lyrika. Eiles skaitė Tauragės klubo „Žingsniai“ literatai ir kiti erdvės išsiilgę miesto poetai, akustine gitara grojo Romanas Grigorjev.
Trečiadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su žurnalistu, komunikacijos ir rinkodaros profesionalu Ryčiu Sabu, kurio debiutinis romanas „Gaono kodas“ sulaukė itin didelės sėkmės. Knygos pristatymą moderavo žurnalistas, publicistas Rimvydas Valatka.
Miesto reklamos stenduose jau kuris laikas kalbėjo plakatai, skelbiantys, kad kovo 1 dieną Tauragę aplankys profesionali baleto trupė. Deja, taip neįvyks – baleto artistai į Tauragę neatvyks. O priežastis paprasta: neišpirkti bilietai.
Vakar B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje poetė, prozininkė Aldona Ruseckaitė pristatė biografinį romaną „Padai pilni vinių“ apie poetę Salomėją Nėrį. Jame A. Ruseckaitė kalba apie įvykius, dėl kurių poetė iki šiol puolama, mėgina parodyti, kiek menininkui įtakos gali padaryti laikmečio sąlygos. Renginys sulaukė žiūrovų dėmesio: visos sėdimos vietos renginyje buvo užimtos dar renginiui neprasidėjus.
Šokių klubą „Amadeus dance“ įkūrusi choreografė Vilija Krūgelienė tuomet nė svajoti nesvajojo, kaip per 25 metus šis jos „kūdikis“ išaugs: nuo kelių šokti norinčių išmokti pradinukų iki kone 200 šokėjų. Dabar klubas – tai tarsi didžiulė linksma šeima, kurioje yra ir vos trejų sulaukusių mergaičių, ir brandaus amžiaus moterų, kurioje daug juoko, išdaigų, pergalių džiaugsmo, tačiau ne kiek ne mažiau ir sunkaus darbo, o svarbiausia – visi tiesiog „serga“ šokiu.
Vakar Tauragės kultūros rūmuose surengtas istorinis vakaras – akimirkai laikas atsuktas net šimtmečiu atgal. Prisimenant Lietuvos kariuomenės orkestro pirmąjį koncertą mūsų mieste, surengtą prieš 100 metų, Tauragėje suskambo kariuomenės pučiamieji.
Kur buvus kur nebuvus, džiazo primadona Neda Malūnavičiūtė – vėl Tauragėje. Šiandien su bendražygiais atlikėja kviečia į koncertą „Muzikiniai monologai“. Antrąją Kalėdų dieną, 16 val., skambės laiko patikrintos ir naujausios Olego Ditkovskio, Andriaus Kulikausko, bei Andriaus Borisevičiaus dainos. Tai puiki proga praturtinti šventinę nuotaiką gurmaniška muzika.
Lapkričio 5 d. Tauragės kultūros rūmuose atidaryta ir pristatyta dailininko, grafiko, Tauragės garbės piliečio Alfonso Čepausko paroda. Šiltai bendraudami su pačiu darbų autoriumi, tauragiškiai galėjo iš arčiau susipažinti su daugiaplane ir universalia jo kūryba, kur eksperimentuojama su skirtingomis grafikos technikomis, skirtingais meno žanrais.
Sekmadienio vakarą ant 200 piliakalnių Pabaltijo šalyse liepsnojo baltų vienybės laužai. Pasitinkant rudens lygiadienį ugnies šventė tradiciškai surengta ir ant Pagramančio piliakalnio.