Dažniausiai atnaujinti gyvenamąjį daugiabutį gyventojai pasiryžta siekdami sunaudoti mažiau šiluminės energijos. Nors šie veiksniai padeda mokėti mažiau už sąskaitas ir yra draugiški aplinkai, visgi Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė ragina nepamiršti ir vizualinių sprendimų svarbos. Anot jos, tinkamai sutvarkyta aplinka turi didelės įtakos gyventojų psichologinei būsenai ir gerovės užtikrinimui.
„Mes nesame trečiojo pasaulio šalis, todėl galime ir norime iš aplinkos tikėtis šiek tiek daugiau. Patenkinę tokius poreikius, kaip saugumas ar stogas virš galvos, pradedame galvoti plačiau – ką mums reiškia mūsų aplinka, kokia ji yra, nes psichologiškai mes nuo to aplinkos nepabėgame, todėl jeigu ji mus slegia, yra vizualiai nepriimtina, joje visą laiką gyvename, tai tikrai neprisideda prie mūsų gyvenimo kokybės ir lemia, jog gyvenimas daugiabutyje iki šiol nėra laikomas sėkmingo gyvenimo pavyzdžiu. Daugelis vis dar turi svajonę išsikraustyti į senamiestį, kuris istoriškai laikomas turtingu, arba į priemiestį. Visgi sutvarkius daugiabučių kvartalą ir jo aplinką bei architektūrą, manau, meilė savo aplinkai ir daugiabučių vertinimas tikrai pagerėtų“, – dalinasi pašnekovė.
Jos žodžius patvirtina renovuotame Pabradės daugiabutyje gyvenantis Sigitas, pasakojantis, kad jo gyvenamasis kvartalas jau yra atsinaujinęs, o kitur procesai taip pat pamažu vyksta. Vyras patenkintas ne tik pagerėjusia gyvenimo kokybe, kai padidėjus pastato energiniam efektyvumui žiemos tapo šiltesnės, vasaros – gaivesnės, o sąskaitos mažesnės, bet džiugina ir pakitęs vaizdas: „Kaip diena ir naktis, viskas atrodė labai blogai, o dabar visi namai kaip nauji atrodo.“
Jam pritaria ir kaimynas Eugenijus, kuris renovuotame daugiabutyje gyvena apie metus: „Gyventojai moka mažesnes sąskaitas nei prieš renovaciją, dėl to labai džiaugiuosi, taip pat ir vaizdu – jis tobulas, europietiškas.“
Ypač svarbus architektūrinis vientisumas
Norint išlaikyti kvartalų vizualinį vientisumą svarbu apgalvoti visus architektūrinius sprendinius, o tam reikalingas savivaldybės ir architektų bendradarbiavimas.
Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktorė Jovita Rudėnienė pasakoja, kad gyventojams teikiami priešprojektiniai pasiūlymai, jau suderinti su vyriausiuoju miesto architektu: „Kadangi namai yra renovuojami ne po vieną, o kompleksiškai, kiekvieno namo deriniai yra suderinami, parenkami keli variantai iš spalvinių derinių ir tada jau teikiami gyventojų verdiktui.“
Švenčionių rajono savivaldybėje šiuo metu yra atnaujinta daugiau nei 100 daugiabučių, kuriuos sieja žemiškos, pastelinės, akies nerėžiančios spalvos.
„Regionuose yra paprasčiau suvaldyti spalvines gamas ir paties kvartalo architektūrinį vientisumą. Manau, didmiesčiai turėtų pasirengti specialius planus, kaip atrodys tie kvartalai, kad miestas nebūtų margas“, – teigia J. Rudėnienė.
Jai pritaria ir R. Leitanaitė: „Jeigu mieste norima palikti istorijos, pavyzdžiui, kaip saugomi senamiesčiai, daugiabučiai drastiškai nuo to skirtis neturėtų. Menotyrininkai mano, kad reikėtų išsaugoti pačius charakteringiausius bruožus, pradedant nuo urbanistikos ir baigiant detalėmis. Labai ryškių spalvų ir derinių įvedimas, manau, ardytų architektūros koncepsiją.“
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Lietuva yra pakeliui į holistinę renovaciją – nors kol kas esame pradiniame etape, jaučiamas noras tiek iš valstybės, tiek ypač iš savivaldybių žinoti, kas tai per procesas ir kaip jį įgyvendinti.
Daugiau informacijos apie daugiabučių modernizavimo programą ir sąlygas rasite APVA tinklalapyje: https://modernizuok.apva.lt/
Užs. Nr. 31

