Šaulių „Snaigės“ žygis: ir žiema pasimėgauti, ir Vasario 16-ąją paminėti 
Įkelta:
2021-02-13
Nuotrauka
šaulių
Aprašymas

Vitalijos Šlepavičienės feisbuko nuotrauka

,
Nuotrauka
šaulių
Aprašymas

Vitalija Šlepavičienė. Vitalijos Šlepavičienės feisbuko nuotrauka

,
Nuotrauka
šaulių
Aprašymas

Vitalijos Šlepavičienės feisbuko nuotrauka

,
Nuotrauka
šaulių
,
Nuotrauka
šaulių
,
Nuotrauka
šaulių
,
Nuotrauka
šaulių
,
Nuotrauka
šaulių

Gražių idėjų ir prasmingų darbų tėvynei nestokojantys Šaulių sąjungos nariai šiemet žiemos šventę mini prisitaikydami prie karantino sąlygų – visus kviečia į „Snaigės“ žygį. Jis skirtas ne tik skatinti fizinį aktyvumą, bet ir paminėti Lietuvai reikšmingą datą – Vasario 16-ąją, 103-iąsias valstybės atkūrimo metines. 

LDK Kęstučio šaulių 7-oji rinktinės vado pavaduotoja Vitalija Šlepavičienė „Tauragės žinioms“ papasakojo, kad Šaulių sąjunga, kaip nevyriausybinė organizacija, yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį su asociacija „Sportas visiems“, kuri kasmet organizuoja žiemos šventes. Ir jos kasmet būna vis kitokios.

– Šiemet tokia pandeminė situacija, o užsibrėžtus tikslus turime įvykdyti. Pasisekimo sulaukė mūsų žygis, skirtas Sausio 13-ajai, tai nusprendėme, kol yra sniego, suorganizuoti žiemos šventę kitaip. Ir pakvietėme visus į „Snaigės“ žygį. Tuo labiau, kad šiemet sniego yra. Daug kartų vis organizuodavome žiemos šventes, kaip patys juokaujame, ant žolės. Šiemet pasisekė, – apie šventę pasakojo V. Šlepavičienė. 

Tauragės šauliai kasmet organizuojamą žiemos šventę šiemet kviečia švęsti kitaip – sudalyvauti prie karantino sąlygų pritaikytame „Snaigės“ žygyje. Tam reikia suburti 5 narių komandą, vienas iš jų paskiriamas komandos vadovu. 

Kiekvienas komandos narys pasirinkta trasa turi nueiti ne mažiau 5 km. Komandos vadovas kiekvienam nariui paskiria po užduotį.

Nuotrauka
šaulių
Šaulių organizuoto „Snaigės“ žygio akimirkos. Šaulių sąjungos ir žygio dalyvių nuotraukos

Pirmasis komandos narys turi nufotografuoti trispalvės spalvų – geltonos, žalios, raudonos – kelyje sutiktus, rastus daiktus.

Antrojo komandos nario užduotis – nulipdyti šaulišką simbolį iš sniego. Simbolį galima sudėlioti iš aplinkoje esančių daiktų. Svarbu, kad būtų kuo kūrybiškiau.

Surinkti šiukšles savo žygio trasoje yra trečiojo komandos nario užduotis.

Ketvirtasis komandos narys žygio maršrutą turi susidaryti taip, kad  aplankytų bent vieną Lietuvai svarbų paminklą.

Penktasis komandos narys yra atsakingas už tai, kad žygio pabaigoje būtų įkurtas laužas. 

– Žygio esmė yra skatinti fizinį aktyvumą, kurio dabar trūksta, ir tarp pačių šaulių. Norisi, kad ir laiką smagiai praleistų. Tarkim, šeima galėtų ir pikniką gamtoje, laužą susikūrusi, susirengti, – sakė V. Šlepavičienė.

O tie, kurie iš skirtingų ūkių negali kartu žygiuoti, užduotis gali atlikti atskirai. Būtent taip ir sugalvotos užduotys, kad į komandą būtų galima pasikviesti draugą, pažįstamų iš bet kurio šalies kampelio.  

Šauliai turi žygeivių pasus, kuriuose žymimi nueiti kilometrai. Už kiekvieną nužygiuotą 100 km šauliai gauna ženklelį, kuris prisegamas prie uniformos. 

– Šauliams ženklelius rinkti yra motyvacija nueiti ne 5, o daugiau kilometrų, – įsitikinusi šaulių atstovė. 

Šį žygį šauliai skiria ir Vasario 16-ajai paminėti – viena iš užduočių yra aplankyti bent vieną Lietuvai svarbų paminklą ir, kaip visas žygio akimirkas, užfiksuoti nuotraukose ir jas nusiųsti atsakingam asmeniui.  

Išradingiausiai užduotis atlikę žygeiviai bus apdovanoti atminimo dovanomis.

Nuotrauka
Spaudos

 

Nuotrauka
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2021-04-04
Velykos yra pavasario, prisikėlimo šventė, o kiaušinis – vienas jo simbolių. Nuo seno gyvuoja tradicija prieš Velykas dažyti kiaušinius. Skaudvilės krašto muziejuje šiuo metu eksponuojama unikali – apie 1000 įvairių raštų ir spalvų Onos Balandytės skutinėtų margučių paroda. 
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2021-03-12
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas „Trybunał obywatelom Wielkiego Xięstwa Litewskiego na seymie Warszawskim...“, Vilnius, 1693 m. Antano Stravinsko, kurio teigimu, leidinys pabuvojo ir tremtyje Sibire, dovana. Knyga restauruota 2017 m. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, sutvirtinant popierių ir atkuriant vietomis suirusias popieriaus dalis. Dabar ji eksponuojama Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Istorijos ekspozicijoje. Tai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės III Statuto priedas. Tai trečia seniausia muziejaus turima knyga.
Nuotrauka
Muziejus
Įkelta:
2021-03-12
Dar 2001 m. Tauragės dvare žvalgomuosius archeologinius tyrimus atliko Eugenijus Ivanauskas. Ištirtas 11 kv. m plotas, surasta dvaro rūmų vieta, surinkti 373 radiniai, datuojami XVI a. viduriu–XIX a. pradžia. Nustatyta, kad dvarvietėje išlikęs iki 1,4 m storio XVI–XX a. kultūrinis sluoksnis. Be kitų nuolaužų, rasta ir baltų ornamentuotų kaolino pypkių likučių.
Nuotrauka
Laimonas
Laimonas
Įkelta:
2021-03-05
Tauragiškis Laimonas Šiaudvytis neseniai atrado širdžiai artimą meno šaką – fotografiją. Vaikino darbai žavi daugelį, o žvelgiant į jo nuotraukas net stebina, jog šis jaunasis menininkas – dar tik pradedantis fotografas.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-21
Mūsų istorija turtinga svarbių, pasididžiavimo vertų ir minėtinų datų, ir kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai. Šiemet, kai šalis ir visas pasaulis sukaustytas pandemijos ir dėl jos paskelbto karantino, surengti įspūdingą, įsimenančią Vasario 16-osios šventę buvo išties nelengvas uždavinys, tačiau Tauragės kultūros centras pasirūpino nuostabia šventės programa, kurią buvo galima stebėti internetu, taigi net sėdėdami namuose tauragiškiai galėjo pajusti šventės dvasią ir pasididžiavimą savo šalies istorija.
Nuotrauka
Žukauskas
Įkelta:
2021-02-10
Remigijus Žukauskas – rašytojas, šiuo metu išleidęs dvi knygas: suaugusiesiems skirtą „Psichologinė lygtis“ ir romaną paaugliams „Labdarinė fėja“. Tauragiškis nuolat gilinasi į tai, kas aktualu žmogui įvairiais jo gyvenimo tarpsniais. Psichologija, filosofija, žmonių tarpusavio santykiai yra temos, kurios vyrauja jo kūryboje, bet tuo rašytojas neapsiriboja. Jo knygose skaitytojai gali pasinerti ir į fantazijų, pojūčių pasaulį. Kalbėdamas su „Tauragės žiniomis“, R. Žukauskas papasakojo, ką mano apie šiuolaikinę rašytojų kūrybą bei kaip pats pradėjo rašyti knygas. 
Nuotrauka
3
Įkelta:
2021-01-22
Besibaigiant ekspedicijai „Gyvos krosnys“ Klaipėdos universiteto koklių ir krosnių tyrinėtoja dr. Raimonda Nabažaitė džiaugiasi visuomenės aktyvumu įsitraukiant į nykstančio paveldo pažinimo projektą. Surinkta per 100 skirtingų vaizdų iš įvairių Vakarų Lietuvos vietovių – Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės, Šilalės, Plungės, Telšių, Mažeikių, Skuodo rajonų. Susidomėję gyventojai mielai dalinosi savo namų krosnių nuotraukomis, kai kurie kruopščiai jas matavo ir pildė metraštį istorijomis. Ekspedicijos metu pavyko surinkti naujos medžiagos apie dar stovinčias krosnis, kurios vis dažniau griaunamos kaip mažai funkcionalūs, nebemadingi šildymo įrenginiai, arba nesuderinami su vienodėjančiais europietiško remonto poreikiais. Taip prarandame ilgus šimtmečius trukusios namų šildymo tradicijos baigtinio rezultato pažinimą. Nuotoliniu būdu atvertos Vakarų Lietuvos gyventojų namų durys atnešė viltį, kad dar ne viskas prarasta. Į nykstančio paveldo pažinimo projektą įsitraukė ir Tauragės kultūros centro Paveldo tarnybos vyriausioji specialistė Svetlana Jašinskienė – ji nusiuntė net 15-os krosnių nuotraukas.