M.Starkus ir V. Radzevičius rengia susitikimus su gerbėjais
Populiariausi XXI amžiaus Lietuvos keliautojai Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius kviečia visus į išskirtinį susitikimą.
Šiemet sukanka lygiai 15 metų, kai prasidėjo šių dviejų vyrų kelionės po pasaulį. Žurnalistai, rašytojai, TV laidų vedėjai savo titulų bagažą papildė dar vienu skambiu pavadinimu – kelionių didmeistriai.
Nuo Meksikos iki Japonijos, nuo Afrikos iki Kinijos driekėsi šių dviejų kelionių romantikų maršrutai. Dešimtys tūkstančių nuvažiuotų kilometrų „atgulė“ į TV laidas, knygas, interneto puslapius.
„Sunku patikėti, bet kurdami kelionines televizijos laidas mes keliaujame jau 15 metų. Turime ką papasakoti, o ypač apie tai, kas liko už kadro. Ir tai nėra liūdnos istorijos“, – sako keliautojas Martynas Starkus. Jam pritaria ir jo bendražygis Vytaras Radzevičius: „Prieš 15 metų pradėjome šias keliones kaip dar vieną gyvenimo avantiūrą. O dabar esame tvirtais saitais surišti su keliautojų gyvenimo būdu ir pasakorių amatu.“
15 metų jubiliejaus proga vyrai rengia kelioninio humoro turą per Lietuvą ir pasaulį. „Mes neturime ko slėpti ir atvirai pasakojame tikrus bei neįtikėtinus nuotykius. Ir tai tikrai juokingos istorijos. Supratome tai, kai pamatėme, kad žmonės juokiasi iki ašarų“, – sakė Vytaras. Tuo tarpu Martynas subtiliai pastebi, kad žmonės juokiasi išskirtinai iš Vytaro. „Jam net nieko sakyti nereikia. Pakanka į jį pažiūrėti. Ypač tai akivaizdu, kai žmonės jį pamato šalia manęs“.
Ilgai sukę galvas keliautojai penkiolikos metų proga pabandė prisiminti 10 įdomių faktų apie savo keliones. „Nors tokių dešimtukų galime prisiminti dar dešimt“, – linksmai tvirtino vyrai.
Starkaus & Radzevičiaus kelionės. 10 įdomių faktų
- Dukart aplink pasaulį.Sudėjus visus nukeliautus kilometrus (be skrydžių), M. Starkus ir V. Radzevičius baigia apsukti antrą ratą aplink Žemę. Pirmasis ratas baigtas 2010 metais Kinijoje. Iki antro rato aplink Žemės rutulį liko apie 5000 km.
- Nuo rogučių iki dramblio. Išbandyta apie 20 keliavimo būdų: lėktuvai, sraigtasparniai, lengvieji automobiliai, traktoriai, sniego valymo mašina, sunkvežimiai, autobusai, motoroleriai, motociklai, tuk-tukai, dviračiai, oro keltuvai, laivai, rogės, traukiniai, drambliai, kupranugariai, žirgai, asilai. Gal reiktų priskaičiuoti ir rodeo bulius Australijoje? Tada tai buvo trumpiausios kelionės, trukusios vos po kelias sekundes.
- Antarktidos dvelksmas. Aplankyta ir prisiliesta prie visų kontinentų, išskyrus Antarktidą. Bet, švelniai tariant, gaivus jos dvelksmas taip pat buvo juntamas – piečiausiame pasaulio mieste, Ušuajoje (Argentina), vos už 900 km nuo Antarktidos buvo išties šalta.
- Aukščiau tik dangus. Aukščiausias pasiektas miestas – Potosis Bolivijoje, 4067 m virš jūros lygio. Pakeliui į šį miestą aukštimačiai rodė ir 4351 m aukštį. Važiuojant į įkalnes tose Andų vietose keliautojų automobilį VW Combi„Snaigė“ lenkdavo pėsčios vietinės moteriškės su katiliukais, išėjusios druskos pas kaimynes.
- Dėmesio, siena! Keliautojai nebeskaičiuoja, kiek kartų jie kirto valstybines sienas. Antai užstrigus tarp Gvatemalos ir Salvadoro tapo gero tono požymiu nueiti iš vienos valstybės į kitą nusipirkti spragintų kukurūzų. Pasieniečiai nebedėjo antspaudų į pasą ir tik atsainiai mostelėdavo ranka – vis tiek vietiniai. Ir taip keliolika kartų.
- Skonio reikalas. Lietuvio gomuriui neįprasčiausi ragauti patiekalai – kepta jūrų kiaulytė, šviežiai nugalabyta kobra arba virti pašvinkę anties kiaušiniai. Vabalai, lervos, gyvos krevetės ar asiliena bei kupriena egzotinės nuostabos nebekelia.
- Nakvynė po žeme. Keisčiausia pasitaikiusi nakvynės vieta – buvusios opalų kasyklos CooberPedy miestelyje, Australijoje. Keliautojai miegojo kambariuose, kurie buvo įrengti apleistose šachtose po žeme. Kas skaitė H. Welso romaną „Laiko mašina“, gali prisiminti požemių gyventojus morlokus.
- Natūralūs nuostoliai. Kaip kariuomenės skaičiuoja natūralius nuostolius, taip ir M.Starkus ir V. Radzevičius per visas keliones neteko rankinio laikrodžio, vardinio peilio ir dviejų vaizdo kamerų.
- Įkalinimas. Keliautojai dusyk buvo įstrigę vietose, kuriose buvo galima mirti iš nuobodulio, bet ten reikėjo praleisti bent po 4 dienas. Taip išėjo. Tai sostinės Nuakšotas (Mauritanija) ir Taškentas (Uzbekistanas). Ir dabar keliautojai tokias priverstines prastovas vadina „taškentais“ (gilus atodūsis privalomas).
- Avarijos. Beveik du kartus apvažiavę Žemės rutulį keliautojai pateko į vieną eismo įvykį. Ekspedicijoje „Šilko kelias“ sankryžoje V. Radzevičiaus ir M. Starkaus automobilis lengvai stuktelėjo kitą ekspedicijos automobilį. Tai įvyko… Balstogėje. Anot keliautojų, susidūrimo pasekmės aerodinaminėms automobilio savybėms įtakos neturėjo.
Užs. Nr. 115
Publikai duris atveria Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) pastatas, galintis pasigirti viena geriausių akustikų šalyje, romantiškų pavadinimų „Jūros" ir „Marių" salėmis, moderniausiomis technologijomis ir patogumu kiekvienam čia apsilankysiančiam. Teatro kuriamas kokybės ženklas – amžinasis meno alsavimas, vienijantis istorinių įvykių suformuotą Klaipėdos miesto veidą ir pajūrio kraštovaizdį. Muzikinio teatro veikla – lyg bangavimas, nepaliaujamas amžinybės, kūrybos ir skambesio pojūtis!
Dar 2023-iųjų gruodį prasidėjęs Dainų šventės žygis per Lietuvą aplankė dešimt savivaldybių – Kretingą, Vievį, Pasvalį, Lazdijus, Jonavą, Marijampolę, Anykščius, Nemenčinę, Mažeikius ir Plungę.
Balandžio 16 d. Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre vyko dešimtosios Lietuvos mokinių liaudies dailės konkursinės parodos „Sidabro vainikėlis“ regioninio turo parodos uždarymas ir laureatų paskelbimas.
Ketvirtadienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta 9-oji Evos Tombak knyga „Popietės laikas: mitai ir tiesa apie senėjimą“.
Jau kitą savaitę prasidės Nacionalinės bibliotekų savaitė. Renginių netrūks ir Tauragėje.
Antradienio vakarą Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje rinkosi tauragiškiai, kurie nekantravo susitikti su Lietuvoje gerai žinomu rašytoju, aplinkosaugininku, fotografu, gamtininku, radijo laidų vedėju, daugybės premijų laureatu, jau beveik 100 knygų autoriumi – Selemonu Paltanavičiumi.
Balandžio 4 d., ketvirtadienį, 17 val. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ Fotografijos galerijoje, atidaroma vilniečio fotografo Levo Žiriakovo analoginės fotografijos paroda „Kūrėjai“. Ekspozicijoje – Lietuvos ir užsienio menininkų portretai, užfiksuoti 1994–2023 metais. Paroda veiks iki 05.24 d. Organizatorius – Tauragės krašto muziejus „Santaka“.
Ketvirtadienį į Tauragės Viešąją biblioteką skubėjo repo mylėtojai. Čia lankėsi Pijus Opera – jaunosios kartos repo atlikėjas, vienas žymiausių repo improvizacijos puoselėtojų Lietuvoje. Atlikėjas, kuris drąsiai maišo poeziją su naujovišku skambesiu, daug dėmesio skiria žodžiui, bet nemažiau ir geram vakarėliui. Pradėjęs nuo repo kovų, per trumpą laiką užaugo iki įsirašymo į Lietuvos rekordų knygą. 2023 metais jis pateko į Lietuvos istoriją
Kovo 28 dieną, po metų pertraukos, į „Šaltinio“ progimnaziją sugužėjo būrys šokėjų, puoselėjančių tradicinius šokius. Varžytis pradedančiųjų – t.y. nedidelę patirtį - šokėjų grupėje panoro net 52 poros iš Tauragės rajono mokyklų. Jaunieji atlikėjai pašoko net keturis tradicinius šokius: „Vėdars“, „Tancius“, „Lelinderis“ ir „Drėbinikė“.
Antradienio vakarą tauragiškius ir miesto svečius kvietėme į kraštietės Aurelijos Ozolinios autorinių dailės darbų parodos „Ant sparnų“ pristatymą.
B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko degustacija „Elzaso skonis ir kvapas“. Oceane Pierrotte šį kartą papasakojo apie Elzaso regiono vynus, jų ypatybes, skonius ir kvapus.
Ketvirtadienį Viešojoje bibliotekoje vyko Vytauto Gedgaudo knygos „Pirmyn arba mirk“ pristatymas.
Visoje Lietuvoje siekiama išsaugoti, įprasminti Sąjūdžio ir sąjūdiečių atmintį. Tauragės krašto muziejus „Santaka“ jau keletą metų šiai temai skiria ypatingą dėmesį. 2021 metais Tremties ir rezistencijos muziejuje buvo įkurtas Sąjūdžio kambarys, pernai, minint LPS 35-etį, sukūrė dokumentinį filmą „Sąjūdis tauragiškių prisiminimuose“. Siekdami tiek filmą, tiek informaciją apie Tauragės sąjūdį pristatyti patraukliau, įdomiau, lankytojams buvo pristatytas ir interaktyvus stendas. Tačiau, tauragiškių sąjūdiečių džiaugsmą, nuolat temdė vienintelis klausimas – „O kur mūsų archyvas, kur mūsų posėdžių protokolai?“ Ir jie atsirado!
Kaip abiturientai nuo šimtadienio su džiaugsmu ir nerimu pradeda skaičiuoti dienas iki egzaminų, taip ir kultūros atstovai, saviveiklininkai po apžiūrų pradeda laiko atskaitą iki dainų šventės. Šiemet ji – neeilinė. Lietuvos Dainų šventė minės 100 jubiliejų. Net ir kelis dešimtmečius dalyvaujantys Dainų šventėse, jaudinasi, tikėdamiesi, kad būtent jų kolektyvas paklius į jubiliejinę šventę.
Vasario 28 dieną Viešojoje bibliotekoje lankėsi vaikų rašytoja, žurnalistė Evelina Daciūtė. Į susitikimą su knygų autore atskubėjo per septyniasdešimt mokinių iš Tauragės M. Mažvydo ir Tauragės „Šaltinio“ progimnazijų.
2024 m. kovo 5 d., 17 val. Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. Janonio g. 9 pristatomos dvi knygos: Tauragės kraštotyros draugijos leidinys „Tauragės krašto dvarų beieškant“ ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos leidinys „Kuršių nerijos nacionalinis parkas“. Šios knygos skirtos mėgstantiems keliauti ir norintiems pažinti gimtąjį kraštą.
Praėjusį savaitgalį Briuselyje vykusiame tarptautiniame šviesos meno instaliacijų festivalyje „The Bright Festival“ atgijo tauragiškių Raimondo Kavaliausko ir Nerijaus Ališausko skulptūra „Pasakų milžinas“. Europos Sąjungai (ES) šįmet pirmininkaujanti Belgija prie festivalio kvietė prisijungti vietos kūrėjus bei Lietuvos ir kitų ES šalių kultūros partnerius. Pusę milijono lankytojų sulaukusiame festivalyje instaliacija pristatyta minint Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos 20-metį.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas amžinybės ir kūrybinės jėgos bangavimas! Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras - nepaliaujamas meno alsavimas, prisodrintas aukštos meninės vertės pojūčių!
Vasario 21-ąją – Tarptautine gimtosios kalbos diena. Kaip teigiama Šventajame rašte, senais laikais žmonės kalbėję viena kalba. Jų kalbas sumaišęs Dievas, kai tie užsimanę pastatyti Babelio bokštą, kuriuo galėtų Dievą pasiekti.
1949 m. vasario 16-ąją aštuoni partizanų vadai pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Minėdami 75-uosius Deklaracijos metus, siekiame į laisvės kovotojų asmenybes pažvelgti dabarties akimis projekte „Kiek tavyje partizano?".
Visi prisimename 2021 metų Kalėdas, kuomet Jūros upės parke praeivių žvilgsnius traukė didžiulė milžino skulptūra, kuri mažiems ir dideliems pasakojo Elnio Devyniaragio istoriją, primenančią senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą kalėdinio laikotarpio versiją.
Ketvirtadienio vakarą Viešojoje bibliotekoje pristatyta kraštiečio Kęstučio Macijausko knyga „Šordinas“. Knygos autorius – Klaipėdos dramos teatro aktorius ir režisierius, daugeliui pažįstamas kaip Algimantas iš TV serialo „Naisių vasara“. Už antraplanį vaidmenį 2015 m. pelnė Auksinį scenos kryžių.
Vienas naujausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklių – mažasis spektaklis istorijų opera „Klaipėda“ išvyksta publikos labai lauktų gastrolių: kovo 7 d. 18 val. jūs laukiami Tauragės kultūros centre, o kovo 10 d.17 val. - Šilutės kultūros ir pramogų centre.
Antradienio vakarą B. Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje vyko grupės „Bix“ būgnininko Gintauto Gascevičiaus knygos „Ginc ir išminties pedalas“ pristatymas.
Minime 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Jau trisdešimt treji metai prabėgo nuo tų nepamirštamų dienų. Labai svarbu išsaugoti atminimą ir perduoti jaunesniesiems mūsų šalies piliečiams tų įvykių liudininkų pasakojimus. Tauragiškis Mindaugas Macas sutiko pasidalinti prisiminimais apie tuos laikus.