Į Alpes kopusį Pijų nustebino aukštai sutiktas gyvūnas
Įkelta:
2020-12-31
Nuotrauka
pijus
Aprašymas

Pijus ryžosi pavojingai, bet įspūdingai kelionei. V. Subačienės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
al
,
Nuotrauka
al

Fotografas Pijus Beizaras, kilęs iš Jurbarko, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tuo metu, kai dėl COVID-19 užkrato visos pasaulio valstybės uždarė savo sienas, daugybė keliautojų iš Lietuvos prarado galimybę išvykti svetur. Tačiau Pijus turėjo galimybę nuvykti į Alpes, besidriekiančias nuo Viduržemio jūros per Vokietiją iki Panonijos lygumos.

Vaikinas su „Tauragės žinių“ skaitytojais pasidalijo vaizdais, kurių šiais metais daugelis lietuvių išvysti neturėjo galimybės.

– Kaip sugalvojote nuvykti į Alpes? 

– Šių metų pradžioje nė neplanavau vykti į Alpes, tačiau, kai pasaulį sukaustė pandemija, teko atšaukti suplanuotas atostogas Lietuvoje. Gyvenu Vokietijoje, dėl to nusprendžiau pakeliauti po ją. Ir staiga supratau, kad labai noriu į Alpes. 

Kelionę suplanavau rudenį. Žinoma, laikiausi visų įmanomų saugumo ir higienos rekomendacijų. Daugiausia laiko praleisdavau gryname ore, toli nuo žmonių. 

Atvykęs į Alpių papėdę išvydau įspūdingą vaizdą. Tačiau šių emocijų nė nepalyginsi su tomis, kurios užplūdo kopiant aukštyn. 

Nuotrauka
alpes

– Laipiojote aukštuose kalnuose. Ar nebuvo baisu? 

– Taip, pirmą kartą gyvenime buvau taip aukštai. Nebuvau padaręs visų „namų darbų“, tad tikrai buvo akimirkų, kai galvojau, jog teks nutraukti kopimą į viršų, o kartais ir buvo baisu ne taip pakreipti koją, nes pasukęs akis į šoną dažnai galėjai matyti tik statų skardį.
Leisdamasis žemyn taip pat padariau klaidų – ne taip suskaičiavau laiką, todėl kelyje pradėjo temti. Akimirką jau buvau pradėjęs panikuoti: plačių takų nėra, tik siauri praminti takeliai per akmenis, šakas ir stačias nuokalnes, todėl tamsoje  itin sunku orientuotis net tada, kai turi kuo pasišviesti. Bet viskas baigėsi gerai. Kelią atgal šiek tiek paklaidžiojęs radau.

– Kaip pavyko susitvarkyti su temperatūrų skirtumais?

– Kalno papėdėje temperatūra buvo ganėtinai maloni, apie 14–16 laipsnių šilumos. Tačiau kopiant į viršų tapo vis vėsiau. Tuomet atsirado sniegas. Viršūnėje pamačiau tiek sniego, kiek jau seniai nesu matęs – juk Europoje žiemos atšilusios, tokius vaizdus pavyksta pamatyti vis rečiau. Be to, viršuje oras yra retesnis, todėl kvėpuoti pradėjau gerokai dažniau, o širdis plakė greičiau. Tai normalus reiškinys, kai žmogus kopia į kalnus.
Tam jau buvau pasiruošęs – žinojau, kad temperatūra kylant aukštyn gali smarkiai nukristi. Taigi pasirūpinau tinkama apranga, apsirengus ją papėdėje nebuvo per šilta, o viršūnėje – per šalta.

– Kiek kilometrų į aukštį pavyko užkopti?
Aukščiausiai užkopiau į apytiksliai 2050 metrų aukštį. Pažadėjau sau, kad kitąmet pamėginsiu pasiekti 2500 metrų viršūnę.

Nuotrauka
p

– Kiek per dieną nueidavote pėsčiomis?
– Nueidavau apie dvidešimt kilometrų kasdien. Nors buvo ir tingesnių dienų. Daugiausiai nuėjau trisdešimt kilometrų.
Kur apsistodavote?

– Dažniausiai viešbučiuose. Kadangi kainos nukritusios, juk viešbučių sektorius išgyvena krizę ir lankytojų laukia kaip išganymo, išties buvo galima rasti gerų pasiūlymų nakvynei.

– Ką patartumėte į Alpes žygiuoti išsiruošusiam keliautojui?
– Patarčiau gerai pasidomėti visais kelionės ypatumais. Nuo to, kokią avalynę geriau rinktis, iki to, kiek laiko skirti pačiam kopimui, kokį kelią geriau pasirinkti. Būtinai reikia pasirūpinti vandens atsargomis. Būtent dėl to aš padariau klaidą. Visa laimė, kad Alpėse nemažai šaltinių, tad pavyko pasipildyti atsargas pakeliui. 

Kad netektų susidurti su dideliais sunkumais, kopimui į Alpes tikrai reikia išties gerai pasiruošti.

Nuotrauka
bazn

– Jūsų pomėgis – fotografija. Kaip ją atradote?
– Į fotografiją įsitraukiau labai seniai. Prieš daugiau nei dešimt metų, kai gavau pirmąjį savo veidrodinį fotoaparatą dovanų, ėmiau fotografuoti. Tada labiausiai buvo įdomūs visi techniniai aspektai, tačiau su laiku pradėjau vis labiau jausti, kad ir meninė pusė man nėra svetima.

– Kokius vaizdus fiksavote Alpėse? Kas ten traukė jūsų akį?

– Kelionės metu dažnai sunku buvo paleisti fotoaparatą iš rankų. Fotografavau viską, kas man atrodė nematyta ir įdomu. Alpėse ne visada užtekdavo laiko ir drąsos išsitraukti fotoaparatą iš kuprinės. Kartais būdavo baisu, jog galiu netekti pusiausvyros, tad dalis labai įdomių kadrų užfiksuota tiesiog telefonu. O viena įsimintiniausių akimirkų – dideliame aukštyje sutiktas alpinis ožys. Buvo labai netikėta ir kartu be galo įdomu.

 

Nuotrauka
ŽŪKB „Pieno gėlė“ suteikta 140 tūkst. eurų parama, už šias lėšas modernizuota kooperatyvo transporto bazė. Nuotrauka iš pienogele.lt archyvo
ŽŪKB „Pieno gėlė“ suteikta 140 tūkst. eurų parama, už šias lėšas modernizuota kooperatyvo transporto bazė. Nuotrauka iš pienogele.lt archyvo
Įkelta:
2021-02-12
2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-04
Kiekvienų metų vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. 2021 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį bei skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio bei sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą.
Nuotrauka
langu tarpine
Įkelta:
2021-02-03
Kodėl reikia keisti tarpines? Guminių tarpinių eksploatacijos laikas 5-7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokios priežiūros guminei tarpinei, ( nevalėte ir netepėte silikonu) guminės tarpinės tampa neefektyvios ir praleidžia šaltį ,triukšmą, pradeda kauptis drėgmė patalpose. Netinkamai eksploatuojama guminė tarpinė praranda elastingumą, sukietėja yra lengvai paveikiama temperatūrų kaitos: dėl karščio – prisilydo prie langų profilio, tampa kaip kramtoma guma, dėl šalčio – suskilinėja ir sukietėja, todėl lango izoliacinės medžiagos sandarumas sumažėja, padidėja triukšmas, sklindantis iš lauko lengvai patenka drėgmė ir šaltis į patalpas. Jei per uždarytą langą veržiasi drėgmė ir šaltis, vienas iš požymių, kad nusidėvėjusios tarpines nebeatlieka savo funkcijos. O per nesandarius langus prarandama šiluma.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-09
Socialiniuose tinkluose jau įprasta matyti ne vasaros sezono metu upėse ir jūrose besimaudančių pažįstamų nuotraukas. Pastaruoju metu itin aktyviai nuotraukomis su maudynėmis lediniame vandenyje dalijasi buvęs tarybos narys Silverijus Statkus, iki vėlyvo rudens Keramikos tvenkinyje maudydavosi ir visiems puikiai žinoma režisierė Genovaitė Urmonaitė. Jau pradedančių užšalti tvenkinių vandens nebijo ir „Lepūnės pirties“ įkūrėja, profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko. Visi šie „Tauragės žinių“ pašnekovai teigė jaučiantys ne tik teigiamą poveikį grūdinamam organizmui. Anot jų, kur kas svarbesnis yra psichologinis faktorius: įveikti save ir nebijoti diskomforto.
Nuotrauka
justinas
Įkelta:
2021-01-08
Žinomas vaikų rašytojas, bardas, teisės mokslų dėstytojas Justinas Žilinskas ėmėsi iniciatyvos – nemokamai papasakoti moksleiviams apie knygų rašymą, leidybą ir kitus dalykus, tuo pagelbėdamas mokytojams. Per vieną pusdienį sulaukė tiek prašymų, kad registraciją teko stabdyti. Prioritetą sostinėje gyvenantis vyras teikė regionams, mažoms mokykloms. Tarp užsiregistravusių yra ir Tauragės mokyklų.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-01-07
Diena – lyg siauras šviesos plyšys paros tamsoje. Šykšti saulės šviesa dažniausiai – tik pro debesis. Trumputės dienos pilkuma savaip ramina. Dabar tyla gamtoje – svarbiausia. Ir kiekvienas garsas joje skamba kur kas reikšmingiau. Siūlome paskaityti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovo Algio Butlerio pamąstymus apie gruodžio mėnesio gamtą.
Nuotrauka
seima
Įkelta:
2021-01-04
Teikiant pagalbą šeimai, itin svarbus yra specialistų bendradarbiavimas su vaiku. Nuo jo sėkmės nemaža dalimi priklauso kaip greitai pavyks atsitiesti visai šeimai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose veikiančių mobiliųjų komandų specialistai, siekdami padėti į krizę patekusioms šeimoms, ieško kelių į vaikų širdis, kartu sprendžia jų problemas, padeda šeimai ne tik išgyti, bet ir iš naujo atrasti vieniems kitus.  
Nuotrauka
moc
Įkelta:
2021-01-01
Spustelėjus lengvam šaltukui turgavietėse jau pasirodydavo močiučių megztų vilnonių kojinių, pirštinių, šalikų. Tauragiškiai savo mezginiais prekiaujančias močiutes buvo įpratę matyti sėdinčias prie turgelio Vytauto gatvėje. Dabar karantinas pagyvenusias auksarankes verčia likti namuose ir saugoti sveikatą. Tačiau uždarytos bobutės atrado internetą, kuris, jų pačių nuostabai, jau spėjo tapti tikru išganymu padeda vieną kitą eurą prie pensijos prisidurti, ir trokštamu dėmesiu pasilepinti. 
Nuotrauka
horo
Įkelta:
2020-12-31
2021-ieji žada daugiau laisvės, naujovių, visuomeniškumo. Diktatorišką valdymo stilių po truputį keis lankstesnis. Nors viršų ims tai vienas, tai kitas stilius, jausis jų samplaika, visgi naujoviškumo daugės. Rasis daugiau pasirinkimo galimybių. Pradės populiarėti modernios naujovės įvairiose srityse, originalūs projektai, daugės ekstravagancijos, eksperimentų madoje ir kitur.  Gausės išradimų bei atradimų, susijusių su ekologiškos energijos išgavimu, elektromobiliais, aviacija, kosmosu, robotizacija, medicina, genetika, farmacija ir t.t. Žmogaus teisės ir laisvės taps primtinesnės netgi tiems, kurie griežtai vadovavosi atgyvenusiu požiūriu. Visgi streikų, maišto vis dar pasitaikys. 
Nuotrauka
lietuvos balsas ignas
Įkelta:
2020-12-31
Šį sekmadienį LNK projekte „Lietuvos balsas“ pasirodys atlikėjas iš Tauragės Ignas Novikovas. Tauragiškiai šiame muzikiniame projekte savo jėgas išbando ne taip jau retai. Metų pradžioje sužibėjo ir dvi merginos iš Tauragės.
Nuotrauka
paaugle
Įkelta:
2020-12-28
Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažniausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižudybės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2020-12-24
Kristina Anulienė, Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė, šiemet tapo viena iš penkių socialinės apsaugos sistemoje dirbančių žmonių, kuriems įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvertinimas – „Gerumo žvaigždė“. Šie metai 243 darbuotojus vienijančiai įstaigai buvo išties sunkūs. Dar prieš mėnesį įstaigoje buvo kilęs koronaviruso protrūkis, sirgo 98 globos namų gyventojai. Kiek anksčiau su didžiuliu visuomenės pasipriešinimu būdavo pasitinkamos įstaigos iniciatyvos neįgaliuosius integruoti į visuomenę. K. Anulienė prisipažįsta: praeityje ir panika, ir ašaros. Didžiausius sunkumus gausaus kolektyvo vadovei įveikti padėjo, kaip ji sako, neįtikėtinas darbuotojų susiklausymas, rūpinimasis vienas kitu bei tikėjimas.
Nuotrauka
idea prima
Įkelta:
2020-12-18
Nuo  gruodžio 16 d., sugriežtėjus karantino sąlygoms, Vyriausybės priimtu nutarimu įsigaliojo tam tikri verslo veiklos apribojimai, kuriais siekiama suvaldyti itin blogėjančią pandemijos situaciją.
Nuotrauka
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Įkelta:
2020-12-18
Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.
Nuotrauka
Vis daugiau įmonių patiriant veiklos apribojimų, verslo finansavimo klausimas tampa itin aktualus.
Vis daugiau įmonių patiriant veiklos apribojimų, verslo finansavimo klausimas tampa itin aktualus.
Įkelta:
2020-12-18
Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.
Nuotrauka
savanore
Įkelta:
2020-12-17
Tauragės rajono Žygaičių gimnazijoje besimokanti 17–metė Gustė Nairanauskaitė tvirtai apsisprendė – baigusi mokslus stos į kariuomenę. Mergina tai vadina pareiga Tėvynei. Tačiau po tarnybos ji ketina studijuoti visuomenės sveikatos mokslus. Šį sprendimą Gustė priėmė po to, kai savanoriavo Tauragės visuomenės sveikatos biure. Lietuvą sukausčiusi COVID-19 pandemija kaip reikiant smogė sveikatos srityje dirbantiems darbuotojams, todėl bet kokia pagalba iš šalies – gyvybiškai svarbi. 
Nuotrauka
idea prima
Covid-19 pandemijos akivaizdoje daugeliui įmonių tenka prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų
Įkelta:
2020-12-14
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Nuotrauka
Stefanija Mažeikienė. Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2020-12-06
Stefanija Mažeikienė, kone pusę amžiaus skubėjusi į pagalbą visiems, kam prireikė skubios medicinos pagalbos, išėjusi į užtarnautą poilsį pagaliau rado laiko kūrybai. Neseniai 70-metį atšventusi moteris jau gali būti tituluojama rašytoja: jos „kraitis“ – ne tik daugybė poezijos posmų, bet ir romanas. Ji prisipažįsta nustebusi, kai sulaukė žurnalistės skambučio. Sako, pagalvojusi „nebedirbu, esu užtarnautame poilsyje, kas galėtų manimi domėtis“, tad ir duoti interviu nelabai norėjosi. Taip ir pasakė – kad nieko įdomaus negalės papasakoti. Bet pasikalbėjusi su žurnaliste ilgėliau sako pagalvojusi, kad šiais „izoliacijos“ laikais nereikia užsidaryti – reikia bendrauti, dalintis savo patirtimis. Nors tos patirtys ne vien smagios, Stefanijos mintys kupinos šviesos ir vilties
Nuotrauka
zum3
Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi. Karolinos Baltmiškės nuotr.
Įkelta:
2020-12-04
Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą.