Ūkį kuria, investuodami užsienyje uždirbtus pinigus
Įkelta:
2020-12-04
Nuotrauka
zum3
Nuotraukos autorius:
Nors pradėti ūkininkauti buvo nelengva, Tadas Petkevičius džiaugiasi, kad jo šeimos ūkis plečiasi. Karolinos Baltmiškės nuotr.

Vita ir Tadas Petkevičiai po dešimties metų gyvenimo emigracijoje ėmė ūkininkauti Kelmės rajone. Ūkį plėtoja investuodami Anglijoje uždirbtas lėšas ir jauniesiems ūkininkams įsikurti skirtą paramą.

Trenerio karjerą pakeitė darbas užsienyje

„Kai buvau mažas, tėvukai šiek tiek ūkininkavo, bet paskui ūkio atsisakė. Mama – mokytoja, tėvas dirba kelių valdyboje, tad ir mano sprendimui kurti ūkį jie nelabai pritarė“, – sako Kelmės rajone, Kražiuose ūkininkaujantis T. Petkevičius.

Tiesa, Tadas ir pats apie ūkininkavimą anksčiau negalvojo. Baigęs vidurinę mokyklą įstojo į Šiaulių universitetą. „Kadangi aktyviai sportavau, baigęs studijas buvau pradėjęs siekti krepšinio teisėjo karjeros ir jau teisėjavau varžyboms. Tačiau užsimaniau užsidirbti ir išvažiavau į Angliją. Dirbau įvairius darbus. Per pirmuosius dvejus metus apie 20 darbų pakeičiau, – apie įsitvirtinimą svetimoje šalyje pasakoja Tadas ir nusijuokęs priduria, kad savo karjerą Anglijoje pradėjo dirbdamas svogūnų ir bulvių laukuose.

Apie savo karjerą šioje šalyje Tadas toliau pasakoja: „Per metus gerai išmokau anglų kalbą. Pradėjau teisėjauti Kembridžo universiteto ir aplinkinių miestų krepšinio rungtynėms. Dienomis dirbdavau, o vakarais teisėjaudavau. Žinoma, kartu ieškojau ir normalesnio darbo. Ir 2013 metais tokią darbovietę radau. Tai buvo parkas-ūkis. Į jį žmonės ateina pasižiūrėti, kaip ūkininkaujama, kaip šeriami ir prižiūrimi gyvuliai ir naminiai paukščiai ir už tai susimoka. Pradėjau nuo paprasto darbuotojo ir pakilau iki parko-ūkio vadovo pareigų – buvau pirmas po boso. Ketverius metus vadovavau.“

Traukė gimtieji kraštai

Ir nors nei uždarbiu, nei darbo sąlygomis Tadas nesiskundė, bet vis labiau kirbėjo mintis pačiam imtis ūkininkavimo Lietuvoje. „Kadangi iki išvykimo į užsienį jau buvau tapęs miestiečiu ir ūkininkavimas atrodė kažkas labai sunkaus, dirbdamas Anglijoje pamačiau, kad tai nėra toks itin sunkus darbas, kokį įsivaizdavau. Labai nesunkiai susitvarkydavome su keliais šimtais galvijų, avių, ožkų ir paukščių. Taigi Anglijoje įgyta patirtis paskatino kurti savo šeimos ūkį“, – sako pašnekovas.

2015 metais Tadas įregistravo savo ūkį Kražiuose. „Ten dar buvo likę pora hektarų senelių žemės, – apie ūkininkavimo pradžią kalba pašnekovas. – Nusprendžiau imtis gyvulininkystės. Nusipirkau šešias Šarolė ir angusų veislių telyčaites. Kadangi kurį laiką ūkininkavimą derinau su darbu Anglijoje, nusisamdžiau vieną darbuotoją ūkiui prižiūrėti. Pats kiekvieną mėnesį savaitei sugrįždavau į Lietuvą. Padarau visus svarbiausius darbus ir išskrendu atgal, ten vėl įtemptai dirbu, kad galėčiau kitą mėnesį į savo ūkį sugrįžti. Trejus metus taip gyvenau. Vienu pagrindinių oro linijų kompanijų keleivių buvau tapęs. Didžiausias nuolaidas skrydžiams gaudavau.

Iki pat atsisveikinimo bosas netikėjo, kad paliksiu gerai apmokamą darbą jo kompanijoje, mūsų šeimai suteiktą puikų namą prie Londono. Abu vaikai gimę Anglijoje. Dukrytė – Kembridže, sūnus – Londone. Tačiau tvirtai apsisprendėme ir 2018 metais visa šeima grįžome į Lietuvą. Tada jau mūsų ūkyje buvo 18 telyčaičių. Visą bandą pats užsiauginau. Matyt, pati gamta man padėjo kurtis, nes karvės atsivesdavo tik telyčaites. Per tą laiką gal du buliukus buvome pardavę.“

Kurtis padėjo ir parama

„Įsikūrimą palengvino ir pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ skirta parama – 40 tūkst. eurų. Šias lėšas panaudojome ūkininkavimui reikalingai technikai įsigyti. Nusipirkome traktorių su frontaliniu keltuvu, skutiką, sėjamąją, volą“, – už paramą įsigytą techniką vardija ūkininkas.

Taigi, parama Petkevičių ūkiui buvo didelė paspirtis. Tadas pasakoja: šiuo metu laiko apie pusšimtį galvijų. „Šiek tiek gyvulių jau esame pardavę, taigi ne tik investuojame, bet jau ir grąžos iš ūkio sulaukiame. Turime 27 ha nuosavos žemės. Dar šiek tiek žemės nuomojamės. Nuomojamės nedidelius sklypelius, nes aplink Kražius labai sunku su žeme, bet po truputį atsiranda“, – savo ūkio plėtra džiaugiasi pašnekovas.

Pritaiko Anglijoje įgytą patirtį

Kai Tadas pradėjo ūkininkauti, jam buvo 25 metai. „Nors buvau užaugęs Kražiuose, bet sugrįžęs pasijutau kaip bjaurusis ančiukas. Kiti nedviprasmiškai užsimindavo: ir kur tu lendi, kam tau ta žemė. O dar gyvulius laikau ne taip, kaip įprasta. Tad ne sykį aplinkiniai kvietė veterinarijos tarnybą, skųsdami, kad gyvuliai mano ūkyje prastai prižiūrimi. Veterinarijos specialistai atvažiuoja, pasižiūri ir išvažiuoja, – apie ne pačią šviesiausią ūkininkavimo pradžią užsimena jaunasis ūkininkas.

Vis dėlto, patirties ir išmanymo, kaip laikyti gyvulius, Tadas turi – šios patirties jis įgijo dirbdamas Anglijoje. „Visą gyvulių laikymo ir auginimo sistemą perėmiau iš Anglijos ir pritaikiau savo ūkyje. Mano gyvuliai laisvai gali vaikščioti po aptvarą. Jiems pastatyta pašiūrė, kada nori, gali į ją sugrįžti. Jiems nuolat padėta pašaro, kad jie galėtų ėsti kada nori ir kiek nori. Penimus galvijus laikau suremontuotoje senoje daržinėje. Beveik vienas pats ją susiremontavau. Tad daržinė man ne šimtus tūkstančių kainavo ir manau, kad joje gyvuliai nėra mažiau laimingi už tuos, kurie laikomi fermoje, pastatytoje už pusę milijono.“

Nors ūkininkai kol kas nėra įteisinę ekologinio ūkio, bet eina to link. Gyvulius šeria šienu ir šienainiu, nenaudoja jokių chemikalų.

Rinkos dairosi užsienyje

„Vienas kaimynas manęs vis paklausia: ar nepraradai ūpo? Išties ūpo nepraradau ir nesigailiu, kad ryžausi kurti savo ūkį, nors tenka įveikti nemažai išbandymų“, – mintimis dalijasi Tadas. Ir priduria: vienas didžiausių sunkumų – užaugintų gyvulių realizavimas – Lietuvos supirkėjai moka gerokai mažiau negu kitose ES šalyse. „Kadangi puikiai kalbu angliškai, ieškau galimybių gyvulius realizuoti ten, kur brangiau moka. Prancūzijoje ar Vokietijoje mėsinių galvijų kilogramo mėsos kaina 1,90–2,10 euro, o Lietuvoje supirkėjai tik 1,30–1,50 euro temoka. Parduodant gyvulį susidaro labai didelis skirtumas, bet, norint dirbti su užsienio valstybėmis, reikalingas gyvulių kiekis, o kiekiui reikia laiko ir žemės“, – svarsto ūkininkas ir pasidalija lūkesčiu, kad galbūt ir Lietuvoje atsiras gyvulių pardavimo biržos, kokios yra daugelyje Europos šalių.

Užs. Nr. 83

Nuotrauka
zum logo
Nuotrauka
ŽŪKB „Pieno gėlė“ suteikta 140 tūkst. eurų parama, už šias lėšas modernizuota kooperatyvo transporto bazė. Nuotrauka iš pienogele.lt archyvo
ŽŪKB „Pieno gėlė“ suteikta 140 tūkst. eurų parama, už šias lėšas modernizuota kooperatyvo transporto bazė. Nuotrauka iš pienogele.lt archyvo
Įkelta:
2021-02-12
2017 m. Lietuvoje veikė 22 pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, 2020 m. – jau 27. Kurtis naujus bei plėstis esamus kooperatyvus skatina ir ES parama, skirta moderniai technikai įsigyti, produkcijos apimtims didinti, statyti arba renovuoti statinius, gaminti naujų rūšių produkciją ar teikti naujas paslaugas.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-02-04
Kiekvienų metų vasario 4-ąją minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. 2021 m. Pasaulinės kovos su vėžiu dienos tema – „Aš esu ir aš būsiu“. Kiekvienais metais gerinant švietimą ir didinant supratimą apie vėžį bei skatinant asmenis, kolektyvus ir vyriausybes imtis tam tikrų vėžio prevencijos priemonių, siekiama sukurti pasaulį, kuriame būtų išvengiama milijonų mirčių nuo vėžio bei sudaroma galimybė visiems šia liga sergantiems žmonėms gauti vienodą kvalifikuotą pagalbą.
Nuotrauka
langu tarpine
Įkelta:
2021-02-03
Kodėl reikia keisti tarpines? Guminių tarpinių eksploatacijos laikas 5-7 metai. Jeigu per šį laikotarpį neatlikote jokios priežiūros guminei tarpinei, ( nevalėte ir netepėte silikonu) guminės tarpinės tampa neefektyvios ir praleidžia šaltį ,triukšmą, pradeda kauptis drėgmė patalpose. Netinkamai eksploatuojama guminė tarpinė praranda elastingumą, sukietėja yra lengvai paveikiama temperatūrų kaitos: dėl karščio – prisilydo prie langų profilio, tampa kaip kramtoma guma, dėl šalčio – suskilinėja ir sukietėja, todėl lango izoliacinės medžiagos sandarumas sumažėja, padidėja triukšmas, sklindantis iš lauko lengvai patenka drėgmė ir šaltis į patalpas. Jei per uždarytą langą veržiasi drėgmė ir šaltis, vienas iš požymių, kad nusidėvėjusios tarpines nebeatlieka savo funkcijos. O per nesandarius langus prarandama šiluma.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2021-01-09
Socialiniuose tinkluose jau įprasta matyti ne vasaros sezono metu upėse ir jūrose besimaudančių pažįstamų nuotraukas. Pastaruoju metu itin aktyviai nuotraukomis su maudynėmis lediniame vandenyje dalijasi buvęs tarybos narys Silverijus Statkus, iki vėlyvo rudens Keramikos tvenkinyje maudydavosi ir visiems puikiai žinoma režisierė Genovaitė Urmonaitė. Jau pradedančių užšalti tvenkinių vandens nebijo ir „Lepūnės pirties“ įkūrėja, profesionali pirtininkė Viktorija Ivaščenko. Visi šie „Tauragės žinių“ pašnekovai teigė jaučiantys ne tik teigiamą poveikį grūdinamam organizmui. Anot jų, kur kas svarbesnis yra psichologinis faktorius: įveikti save ir nebijoti diskomforto.
Nuotrauka
justinas
Įkelta:
2021-01-08
Žinomas vaikų rašytojas, bardas, teisės mokslų dėstytojas Justinas Žilinskas ėmėsi iniciatyvos – nemokamai papasakoti moksleiviams apie knygų rašymą, leidybą ir kitus dalykus, tuo pagelbėdamas mokytojams. Per vieną pusdienį sulaukė tiek prašymų, kad registraciją teko stabdyti. Prioritetą sostinėje gyvenantis vyras teikė regionams, mažoms mokykloms. Tarp užsiregistravusių yra ir Tauragės mokyklų.
Nuotrauka
k
Įkelta:
2021-01-07
Diena – lyg siauras šviesos plyšys paros tamsoje. Šykšti saulės šviesa dažniausiai – tik pro debesis. Trumputės dienos pilkuma savaip ramina. Dabar tyla gamtoje – svarbiausia. Ir kiekvienas garsas joje skamba kur kas reikšmingiau. Siūlome paskaityti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vadovo Algio Butlerio pamąstymus apie gruodžio mėnesio gamtą.
Nuotrauka
seima
Įkelta:
2021-01-04
Teikiant pagalbą šeimai, itin svarbus yra specialistų bendradarbiavimas su vaiku. Nuo jo sėkmės nemaža dalimi priklauso kaip greitai pavyks atsitiesti visai šeimai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose veikiančių mobiliųjų komandų specialistai, siekdami padėti į krizę patekusioms šeimoms, ieško kelių į vaikų širdis, kartu sprendžia jų problemas, padeda šeimai ne tik išgyti, bet ir iš naujo atrasti vieniems kitus.  
Nuotrauka
moc
Įkelta:
2021-01-01
Spustelėjus lengvam šaltukui turgavietėse jau pasirodydavo močiučių megztų vilnonių kojinių, pirštinių, šalikų. Tauragiškiai savo mezginiais prekiaujančias močiutes buvo įpratę matyti sėdinčias prie turgelio Vytauto gatvėje. Dabar karantinas pagyvenusias auksarankes verčia likti namuose ir saugoti sveikatą. Tačiau uždarytos bobutės atrado internetą, kuris, jų pačių nuostabai, jau spėjo tapti tikru išganymu padeda vieną kitą eurą prie pensijos prisidurti, ir trokštamu dėmesiu pasilepinti. 
Nuotrauka
pijus
Įkelta:
2020-12-31
Fotografas Pijus Beizaras, kilęs iš Jurbarko, šiuo metu gyvena Vokietijoje. Tuo metu, kai dėl COVID-19 užkrato visos pasaulio valstybės uždarė savo sienas, daugybė keliautojų iš Lietuvos prarado galimybę išvykti svetur. Tačiau Pijus turėjo galimybę nuvykti į Alpes, besidriekiančias nuo Viduržemio jūros per Vokietiją iki Panonijos lygumos.
Nuotrauka
horo
Įkelta:
2020-12-31
2021-ieji žada daugiau laisvės, naujovių, visuomeniškumo. Diktatorišką valdymo stilių po truputį keis lankstesnis. Nors viršų ims tai vienas, tai kitas stilius, jausis jų samplaika, visgi naujoviškumo daugės. Rasis daugiau pasirinkimo galimybių. Pradės populiarėti modernios naujovės įvairiose srityse, originalūs projektai, daugės ekstravagancijos, eksperimentų madoje ir kitur.  Gausės išradimų bei atradimų, susijusių su ekologiškos energijos išgavimu, elektromobiliais, aviacija, kosmosu, robotizacija, medicina, genetika, farmacija ir t.t. Žmogaus teisės ir laisvės taps primtinesnės netgi tiems, kurie griežtai vadovavosi atgyvenusiu požiūriu. Visgi streikų, maišto vis dar pasitaikys. 
Nuotrauka
lietuvos balsas ignas
Įkelta:
2020-12-31
Šį sekmadienį LNK projekte „Lietuvos balsas“ pasirodys atlikėjas iš Tauragės Ignas Novikovas. Tauragiškiai šiame muzikiniame projekte savo jėgas išbando ne taip jau retai. Metų pradžioje sužibėjo ir dvi merginos iš Tauragės.
Nuotrauka
paaugle
Įkelta:
2020-12-28
Lietuvos paaugliai kelintus metus iš eilės išgyvena ne pačius geriausius laikus. Prieš juos dažniausiai naudojamas visų rūšių smurtas, paaugliai renkasi savižudybės kelią, jaučia nuolatinį spaudimą geriau mokytis, siekti vis geresnių rezultatų, o psichologinė pagalba pasiekia vos 20 procentų paauglių, kuriems ji reikalinga.
Nuotrauka
Asociatyvi nuotrauka
Įkelta:
2020-12-24
Kristina Anulienė, Adakavo socialinių paslaugų namų direktorė, šiemet tapo viena iš penkių socialinės apsaugos sistemoje dirbančių žmonių, kuriems įteiktas aukščiausias Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvertinimas – „Gerumo žvaigždė“. Šie metai 243 darbuotojus vienijančiai įstaigai buvo išties sunkūs. Dar prieš mėnesį įstaigoje buvo kilęs koronaviruso protrūkis, sirgo 98 globos namų gyventojai. Kiek anksčiau su didžiuliu visuomenės pasipriešinimu būdavo pasitinkamos įstaigos iniciatyvos neįgaliuosius integruoti į visuomenę. K. Anulienė prisipažįsta: praeityje ir panika, ir ašaros. Didžiausius sunkumus gausaus kolektyvo vadovei įveikti padėjo, kaip ji sako, neįtikėtinas darbuotojų susiklausymas, rūpinimasis vienas kitu bei tikėjimas.
Nuotrauka
idea prima
Įkelta:
2020-12-18
Nuo  gruodžio 16 d., sugriežtėjus karantino sąlygoms, Vyriausybės priimtu nutarimu įsigaliojo tam tikri verslo veiklos apribojimai, kuriais siekiama suvaldyti itin blogėjančią pandemijos situaciją.
Nuotrauka
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusios įmonės gali pasinaudoti valstybės pagalbos instrumentais.
Įkelta:
2020-12-18
Dėl Covid-19 pandemijos lapkritį visoje Lietuvoje antrą kartą per šiuos metus paskelbus karantiną, verslininkų nuotaikos subjuro. Statistikos departamento apklausos duomenimis, 24 proc. įmonių veiklą lapkritį apribojo koronavirusas, o verslo pasitikėjimo rodiklis krito. Nuo gruodžio 16 d. sugriežtinus karantiną ir augant nukentėjusių įmonių skaičiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina skubiai pavirtinti daugiau verslo paramos priemonių bei kviečia naudotis jau esamais finansiniais instrumentais.
Nuotrauka
Vis daugiau įmonių patiriant veiklos apribojimų, verslo finansavimo klausimas tampa itin aktualus.
Vis daugiau įmonių patiriant veiklos apribojimų, verslo finansavimo klausimas tampa itin aktualus.
Įkelta:
2020-12-18
Patekusios į Covid-19 pandemijos verpetus, nemažai įmonių patiria apyvartinių ir investicinių lėšų trūkumą. Tam, kad kasdieniai darbai būtų tęsiami, o ilgalaikiai plėtros projektai sėkmingai įgyvendinami, nuo lapkričio pabaigos labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės gali pasinaudoti nauja finansavimo galimybe, už paskolas mokėdamos ne daugiau kaip 7 proc. metinių palūkanų.
Nuotrauka
savanore
Įkelta:
2020-12-17
Tauragės rajono Žygaičių gimnazijoje besimokanti 17–metė Gustė Nairanauskaitė tvirtai apsisprendė – baigusi mokslus stos į kariuomenę. Mergina tai vadina pareiga Tėvynei. Tačiau po tarnybos ji ketina studijuoti visuomenės sveikatos mokslus. Šį sprendimą Gustė priėmė po to, kai savanoriavo Tauragės visuomenės sveikatos biure. Lietuvą sukausčiusi COVID-19 pandemija kaip reikiant smogė sveikatos srityje dirbantiems darbuotojams, todėl bet kokia pagalba iš šalies – gyvybiškai svarbi. 
Nuotrauka
idea prima
Covid-19 pandemijos akivaizdoje daugeliui įmonių tenka prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų
Įkelta:
2020-12-14
Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl koronaviruso įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.
Nuotrauka
Stefanija Mažeikienė. Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2020-12-06
Stefanija Mažeikienė, kone pusę amžiaus skubėjusi į pagalbą visiems, kam prireikė skubios medicinos pagalbos, išėjusi į užtarnautą poilsį pagaliau rado laiko kūrybai. Neseniai 70-metį atšventusi moteris jau gali būti tituluojama rašytoja: jos „kraitis“ – ne tik daugybė poezijos posmų, bet ir romanas. Ji prisipažįsta nustebusi, kai sulaukė žurnalistės skambučio. Sako, pagalvojusi „nebedirbu, esu užtarnautame poilsyje, kas galėtų manimi domėtis“, tad ir duoti interviu nelabai norėjosi. Taip ir pasakė – kad nieko įdomaus negalės papasakoti. Bet pasikalbėjusi su žurnaliste ilgėliau sako pagalvojusi, kad šiais „izoliacijos“ laikais nereikia užsidaryti – reikia bendrauti, dalintis savo patirtimis. Nors tos patirtys ne vien smagios, Stefanijos mintys kupinos šviesos ir vilties