Johnas Shimkus su žmona Karen. Autorės nuotrauka
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuo 1997 metų J. Shimkus aktyviai dalyvavo Amerikos politiniame gyvenime, nuo 2003 iki 2021 metų buvo Atstovų rūmų JAV Kongrese narys. Johnas priklauso respublikonų partijai. Jis daug kartų lankėsi Lietuvoje darbo reikalais, o šiemet pirmą kartą turėjo laiko, kaip pats teigė, aplankyti protėvių miestą ir bažnyčią. J. Shimkus – aktyvus liuteronų bažnyčios narys, dabar jis ruošiasi naujoms liuteronų mokyklos direktoriaus pareigoms, žmona Karen groja vargonais bažnyčioje, sūnus Davidas, baigęs gamtos mokslų studijas, taip pat aktyviai tarnauja bažnyčioje.
– Papasakokite apie savo ryšį su mūsų miestu.
– Viskas, ką žinau apie savo proprotėvių gyvenimą Tauragėje, yra ši bažnyčia. Mano proprosenelis Kasparas Šimkus buvo pakrikštytas šioje bažnyčioje, kaip ir proprosenelė Eva Naujokaitė. 1896 m. jis emigravo į Jungtines Valstijas, Eva atvyko vėliau, 1898 m. Mano gimtajame mieste Kolinsvilyje buvo liuteronų bendruomenė, Jeruzalės bažnyčia, ten jie ir pasiliko. Tą parapiją įkūrė kunigas iš Tauragės Martynas Keturakaitis.
Tarp mūsų draugų yra Amerikos lietuvių, atvykusių į Ameriką po Antrojo pasaulinio karo. Jie pažinojo mano tėvus ir atvežė jų krikšto metrikus. Tai viskas, ką aš žinau.
Lietuvoje buvau šešis kartus, dažniausiai tai būdavo susiję su viešąja politika, valstybiniais reikalais. O mano tėvai buvo atvykę į Lietuvą prieš 50 metų, kai šventė savo santuokos jubiliejų. Aš Tauragėje lankausi pirmą kartą.
– Kodėl pirmiausia apsilankėte bažnyčioje?
– M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčia – pirmoji vieta, kurioje lankausi Tauragėje, tačiau tai ir svarbiausia vieta, nes esu tikintis žmogus, aktyviai tarnaujantis bažnyčiai. Tai mane sieja su mano šeima ir tikėjimu.
Mano žmona Karen yra vokietė. Ji vargonininkė, groja bažnyčioje, tad galimybė pagroti šioje bažnyčioje jai buvo ypatinga patirtis.
– Koks šio jūsų vizito maršrutas, ką planuojate nuveikti Lietuvoje?
– Neseniai palikau darbą Kongrese ir pirmiausia norėjau atvykti čia. Žinoma, keliaudamas į Europą negaliu užmiršti savo draugų Estijoje, Latvijoje, kitose Europos šalyse. Be to, norėjau kartu atsivežti savo žmoną Karen ir vaikus. Turiu tris sūnus, norėjau, kad visi pamatytų Lietuvą, deja, kartais visų suburti būna neįmanoma. Tad su mumis atvyko tik vienas sūnus Davidas, kuriam labai svarbu prisiminti lietuviškas šaknis, jis yra aktyvus bažnyčios bendruomenės narys.
Lietuvoje pabuvojome jau daug kur. Vilniuje aplankėme Katedrą, Šv. Petro ir Povilo bažnyčią, Gedimino pilį, Valdovų rūmus. Kai būdavau užimtas, žmona su sūnumi lankė muziejus, istorines vietas. Liepos 6-ąją Deividas kartu su visa Lietuva giedojo Tautišką giesmę.
Lietuvoje viešėsime dar porą dienų. Iš Tauragės keliausime į Neringą, paskui dar aplankysime Kauną, Kernavę. Šis mano vizitas Lietuvoje pats ilgiausias – dešimt dienų.
– Kaip politikas, Kongreso narys, ar turėjote galimybę spręsti su Lietuva susijusius klausimus?
– Didžiąją dalį mano kaip politiko karjeros dalį užėmė tai, ką mes vadiname Baltijos sambūriu (Baltic Caucus). Tai Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso atstovų rūmų narių grupė, kuri rūpinasi Lietuvos, Latvijos ir Estijos problemomis. Ji įkurta 1998 m. Amerikos baltų laisvės lygos iniciatyva. Baltijos sambūrio tikslai – remti Lietuvos, Latvijos ir Estijos demokratinę plėtrą, ekonomines reformas, šių šalių integraciją į Europos Sąjungą ir NATO, skatinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos bendradarbiavimą, vykdyti JAV ir Baltijos valstybių partnerystės chartiją. 1998 m. spalį Baltijos sambūrio iniciatyva buvo priimta Atstovų Rūmų rezoliucija, smerkianti Molotovo–Ribbentropo paktą, SSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, raginanti Rusiją pakto protokolą ir jo slaptuosius priedus paskelbti niekiniais. 2019 m. Baltijos sambūris turėjo 68 narius, kurį laiką man teko jam vadovauti.
Manau, kad ypač svarbu tai, kad būtent Baltijos sambūris iškėlė diskusiją dėl Baltijos šalių stojimo į NATO ir į Europos Sąjungą.
Esame geri draugai su prezidentu Valdu Adamkumi, Vygandu Ušacku, Žygimantu Pavilioniu. Galėčiau jų sąrašą tęsti ir tęsti. Bendravau su daugeliu kitų Lietuvos politikų, nesvarbu, kokiai partijai jie priklauso. Net ir būdami skirtingų partijų nariai jie siekė vieno tikslo – kad Lietuva taptų NATO nare.
– Kaip vertinate dabartinę situaciją, kai Rusija užpuolė Ukrainą? Ar matote grėsmę ir Lietuvai?
– Be abejo, pasaulis yra šokiruotas ir įniršęs. Būtent šie įvykiai parodo, kaip svarbu buvo atvesti Baltijos šalis į NATO. Aš patenkintas Europos atsaku, labai džiaugiuosi dėl Lietuvos lyderystės šiuo klausimu. Tačiau vis tiek šis laikotarpis yra liūdnas, baisus ir siaubingas.
Manau, kad NATO skėtis garantuoja saugumą Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Jei bus atakuota NATO šalis, kariaus visas pasaulis. Meldžiamės, kad taip neatsitiktų.
Tądien Martyno Mažvydo bažnyčioje vyko Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios sinodas. Svečiai dalyvavo sinodo pamaldose, pasveikino dalyvavusius kunigus ir visus tikinčiuosius. Klebonas Mindaugas Dikšaitis dėkojo už apsilankymą ir Davidui padovanojo atminimo dovaną – lietuvišką Bibliją, kurios pirmajame puslapyje įrašė anotaciją.
Tauragės savivaldybės tarybos narys Sigitas Mičiulis svečiams aprodė svarbiausias istorines Tauragės vietas, supažindino su krašto istorija ir pakvietė Shimkaus šeimą tapti Tauragės krašto ambasadoriais Ilinojaus valstijoje. Svečiai liko sužavėti sparčiai besivystančiu miestu ir turtinga jo praeitimi.
