98-erių Liucija Genienė: „Blogų žmonių nesutikau“
Įkelta:
2022-07-28
Nuotrauka
liucija
Aprašymas

Aušros Augustytės nuotrauka

Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.

Gražiausi prisiminimai – iš vaikystės

Putokšlių kaime gimusi ir augusi Liucija apie savo šeimą ir vaikystę pasakoja ypatingai šiltai. Tėvai turėjo 28 hektarus žemės. Šeima buvo didelė – su Liucija augo dar du broliai ir dvi seserys. Viena sesutė mirė vos dvejų, taigi užaugo keturiese. 

– Augom, dirbom ūky, sugyvenom draugiškai, – prisimena Liucija. – Tėvelis buvo Sartininkų seniūnijos, penkių kaimų, seniūnas. Jis buvo labai geras, labai auklėdavo mus, bet tik geruoju, švelniai. Rykštės nepažinojom. Apie bausmes nė minties nebūdavo, bet ką tėvelis pasakė – šventas žodis, jokių kalbų negali būti. Kartu jis rūpindavosi, kad vaikai nenuobodžiautų, nevalkatautų, tad kai broliai paaugo, jiems „muzikas“ nupirko, vienam smuiką, kitam – bandoniją. Paskui dar ir būgną pats sumeistravo.

Tiesa, prisimena Liucija, dirbti tekdavo sunkiai, tačiau visi buvo sočiai pavalgę ir šiltai aprengti. Pasak jos, tėvelis ir dirbančius juos saugodavo, kad nepervargtų ar neperkaistų saulėje. Antai, būdavo, dirba visi vaikai laukuose, grėbia šieną, o tėvelis, dviračiu atvežęs pietus, visada ragindavo pabūti pavėsyje, pailsėti ir pasistiprinti. Ir pats kartu sėdėdavo, kalbėdavosi. 

Rūpėjo tėveliui ir vaikų mokslai. Liucija pasakoja, kaip kas vakarą visi keturi vaikai susėsdavo aplink stalą ruošti pamokų. Sako, kol paruošdavo, pusę litro žibalo išdegindavo...  

O mama namie dar ir ausdavo. Puikiausių audinių priausdavo, viską iš jų siūdavo – sukneles, sijonus, kelnes, net kostiumus. Tik į bažnyčią jau su pirktiniais eidavo. Liucija irgi norėdavusi prie staklių prisėsti, bet mama neleisdavusi, kad ko nesugadintų. Bet jei mama kur išeidavo, tėvelis pamokydavo austi, leisdavo ir pabandyti.  

– Tėvelis viską išmanė – ir ūkininkavimą, ir audimą, viską. Mėgo ir kitus pamokyti, – prisimena L. Genienė.  

Ir, pasak jos, būdavo šventa pareiga: sekmadienis atėjo – visi kartu, ir vaikai, ir tėvai, – į bažnyčią. Visi keturi vaikai giedojo ir bažnyčios chore.

Sunkumai nepalaužė

1940-aisiais, rusams okupavus Lietuvą, Liucijai buvo 16 metų. Gyvenimas pasikeitė.

– Kai prasidėjo karas – prasidėjo ašaros. Tėvelis taip ir sakė tada: „Vaikai, pasibaigė mūsų gyvenimas...“ Jis caro laiku buvo Rusijoje, mokėjo rusiškai, išmanė, kaip ir kas. Jis žinojo, kad bus „kolchozai“, kad viską iš žmonių atims, kad bus neramumų, žus nekalti žmonės... Ir tikrai – laikai buvo žiaurūs...

Kol žmonės delsė rašytis į „kolchozą“, buvo uždėtos tokios prievolės, kad nieko sau nebelikdavo – tekdavo vežti atiduoti pieną, sviestą, mėsą, net šieną. Žmonės nebeišgalėjo jų įvykdyti ir turėjo rašytis į „kolchozą“. Liucija prisimena – pasirašiusi sutikimą stoti į kolūkį mama verkė:

– Pamenu, pakinkė į ilgą vežimą du arklius, įdėjo plūgą, akėčias, prie galo pririšo grėbiamąją, iš šonų prisirišo dvi karves. Buvo ruduo, jau reikėjo  bulves kasti, javus pjauti, tai atvažiavo „kolchozas“ ir viską susirinko: rugiai prinoko – nupjovė, vasarojus priėjo – irgi nupjovė. Viską išvežė nė nepaklausę, ką mes patys valgysim... 

– Mūsų arkliai buvo labai geri, tai, atsimenu, netgi rusų karininkai tėveliui patarė – sako, parduokit juos, kol laikas, nes vis tiek atims. Jie jau žinojo, kaip tame „kolchoze“ yra, – pasakojo senolė.

Tad niekur nedingsi, teko stoti į kolūkį. Gyvenimas tapo labai sunkus – dirbi daug, nieko neuždirbi, o grįžęs iš darbo dar savo ūkelyje pluši. Tad kai Liucijai buvo pasiūlytas darbas pieno supirkimo punkte, ji sutiko. 

Paskui būta ir daug kitų darbų, – pardavėja, apskaitininke apylinkėje, ūkvede ligoninėje, seniūnijos kapinių prižiūrėtoja. Darbų būta daug ir įvairių per gyvenimą, bet Liucija visada suspėdavo dar ir savo ūkelyje suktis, ir vaikus auginti.       

Netektys

Ištekėjo Liucija vėlai, 36-erių, tačiau niekada dėl to nesigailėjo – ir  ilgą jaunystę turėjo, ir  vaikus užauginti suspėjo. Ir savo vyru Vincu skųstis ji sako negalėjusi – jis buvo geras, nuoširdus ir darbštus. Jiedu pasistatė namuką Žygaičiuose, Vincas dirbo vairuotoju. 

Santuokoje Liucija su vyru išgyveno 28-erius metus. Šeima užaugino du sūnus – Gintarą ir Edmundą. Deja, Vincą 1988-aisiais pasiglemžė vėžys. Jau seniai L. Genienė palaidojo ir jaunesnįjį sūnų, irgi sirgusį vėžiu. 

Nebeturi Liucija nei brolių, nei sesers.

– Skaudu buvo, kai mirė brolienė, o kai brolis žuvo, buvo dar skaudžiau... Jis pateko po traukiniu Pagėgiuose, – atsidūsta ji. – Beveik nieko iš giminės nebeliko, – apgailestauja ji. – Tiesa, kartais atvažiuoja marti iš Klaipėdos, rūpinasi ji manimi. Turiu ir dvi anūkes, viena Klaipėdoje gyvena, kita Anglijoje. 

Paklausta, kuris gyvenimo momentas buvo pats sunkiausias ir skaudžiausias, senolė nesudvejoja:

– Kai mirė tėvelis...

Sveikata nesiskundžia

L. Genienė net ir sulaukusi 98-erių sveikata nesiskundžia, jokių vaistų negeria. Vienintelė bėda – skaudančios kojos, tad vaikšto ji pasiramsčiuodama lazdele, dabar jau turi ir vaikštynę. Vis dėlto dar ir gėlių darželį, ir daržo lysves apsisodina ir apsiravi pati. O iš pagrindų sutvarkyti namus, išplauti užuolaidas imasi į svečius apvažiuojanti marti Dalytė, kurią nuo pat pirmos dienos Liucija sako pamilusi tarsi tikrą dukrą.  

Ilgaamžių, pasak Liucijos, šeimoje būta nedaug. Tėvelis išgyveno vos 60 metų, mama – 80, brolis mirė 94-erių, o štai krikštamotė, gyvenusi Sartininkuose, sulaukė 108 metų.  

Senolė skaito su akiniais, visada klauso žinių, seka pasaulio naujienas. Jai labai rūpi ir Ukrainos įvykiai, ji skaudžiai išgyvena tragediją, tekusią šios šalies žmonėms. Vis dėlto ji tikisi, jog Vakarų šalys neleis, kad Ukraina būtų nugalėta.

O kokių žmonių, gerų ar blogų, per gyvenimą teko sutikti daugiau? Liucija kraipo galvą:

– Ką jūs, aš tai blogų žmonių nesutikau nė vieno! Visada sutardavom su visais, man visi labai geri: ir kaimynai, ir giminės, ir bendradarbiai...

Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės. 
Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.