Mindaugas Dikšaitis: „Žmogus visada yra klajojantis“
Įkelta:
2020-11-06
Nuotrauka
Aprašymas

Knygą galima rasti Lietuvos liuteronų bažnyčiose, o netrukus – ir knygos.lt. Mindaugo Dikšaičio nuotrauka

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Kunigas Mindaugas Dikšaitis. Asmeninio albumo nuotrauka 

Tauragės evangelikų liuteronų parapijos klebonas Mindaugas Dikšaitis viešojoje erdvėje džiaugiasi ir žinia dalijasi su kitais: „Čia tas atvejis, kai Dievą mylintiems karantinas išeina į gera. Turbūt dvejus metus užtruko vertimas, redagavimas, skaitymas, redagavimas, maketavimas, redagavimas...  Stojus karantinui atsirado daugiau galimybių paspartinti šios knygos gimimą lietuvių kalba, ir atspausdinta knyga pasiekė Tauragę“. O kalbama apie iš anglų kalbos verstą septynių istorikų knygą „Bažnyčios istorija“.

Kaip anonsuoja pats kunigas, knygoje aptariamos temos bei iššūkiai Bažnyčiai vis dar aktualūs ir šiandieninei kartai: misijos, tarnystė, garbinimo būdai, parapijų ir bažnyčių politika, jų pastangos skelbti Evangeliją suprantamai ir aktualiai, Bažnyčios požiūris į visuomenę, visuomenės požiūris į bažnyčią. Istorijos mylėtojai atras daug naujų dalykų, leisiančių naujai pažiūrėti į krikščionių Bažnyčios raidą, iššūkius ir palaiminimus.

Daugiau nei 400 puslapių knygoje, padalintoje į septynis skyrius, Bažnyčios istorijos ir krikščioniškų bendruomenių apžvalga pradedama nuo paskutiniųjų I a. dešimtmečių ir baigiama mintimis apie XXI a. misiją globaliame pasaulyje.  Savo mintimis pasidalijo kunigas Mindaugas Dikšaitis. 

– Kodėl pasirinkote versti būtent šią knygą? 

– Jau senokai turėjau mintį ir ieškojau tinkamos knygos, nes tokios bažnyčios istorijos lietuvių kalba nėra, arba išleista labai seniai. Studijų metais mokėmės iš senų, dar prieškario laikais išleistų knygų. Į mano akiratį nepateko, bet turbūt ir neklystu, kad tokios knygos lietuvių kalba nėra. Yra išleista katalikų bažnyčios istorija. Surasti tinkamą ir gerą, kuri nebūtų angažuota, nes vis tiek rašo kurios nors konfesijos atstovai, nėra lengva. Nors ši knyga rašyta liuteronų, nėra labai angažuota. Verstos knygos redaktorius istorikas dr. Liudas Jovaiša yra jėzuitas. Man pasirodė knyga tinkama, laužanti ir griaunanti daug susiformavusių ir sukurtų mitų apie bažnyčią. Knygos originalas yra tūkstančio puslapių. Pagalvojau, kad specialistai ar ekspertai skaito ir originalo kalba, o istorijos mylėtojui, žmogui, kuris domisi bažnyčios istorija, parinkau šį sutrumpintą variantą. 

Nuotrauka

– Kiek truko knygos vertimas ir su kokiais iššūkiais susidūrėte?

– Vertimas – tik dalis darbo. Pats vertimas truko turbūt metus, nes dar yra ir kiti darbai. Po to reikia surasti redaktorių, kalbos redaktorių. Ir reikia vėl skaityti. Net sunku būtų suskaičiuoti, kiek kartų perskaičiau knygą. Prie iššūkių paminėčiau terminologiją, nes ji dar nėra nusistovėjusi. Vakarų, rytų Bažnyčios vadovų vardai jau nusistovėję, o, tarkim, armėnų bažnyčios vadovų vardai lietuvių kalba publikacijose labai retai minimi. Tai užima laiko, bet tam ir dirbi. Ir tai teikia džiaugsmo. Kaip pavyzdį galiu paminėti „stulpininkus“ – vieną ankstyviausių vienuolijos formų. Kai bažnyčia tapo nebepersekiojama, o pripažinta, o tai yra viena priežasčių, kodėl atsirado vienuolių sąjūdis, vienuolijos. Nes būti tik krikščioniu tapo per lengva. Vieni pasitraukė į dykumą, pasirinkę vienatvinę pamaldumo formą, kiti gyvendavo miestuose ant stulpų  – miesto centre stovėdavo stulpas su platforma, ir žmogus taip rodydavo savo tikėjimą. 

– Besiklausant jūsų dabar kilo asociacija – Taurų parke įrengti nameliai medžiuose.

– Tai jau yra namelis, vienuolis stulpininkas galvotų, kad yra per daug lengva ir per daug prabangos. 

– Kurie Bažnyčios istorijos momentai paliko didžiausią įspūdį? 

– Istorija domiuosi. Ir šios knygos ieškojau ir pasirinkau būtent dėl istorijos. Manęs nepaliauja stebinti viduramžiai. Vyrauja mitas, kad viduramžiai tamsūs. Tas mitas pradėtas formuoti Apšvietos laikotarpiu, XVII– XVIII a., kai turėjo pateisinti proto šviesą, pasirinkti viduramžiai, kaip kažkas tamsaus, susiję su praeitimi, ir apie šį laikotarpį mažai buvo žinoma. Bet kiek dalykų vyko tuo metu. Romos imperija sugriauta, sakyta, kad vadinamieji barbarai užėmė, bet kas iš tikrųjų kūrėsi. Jau po dviejų šimtų metų nuo imperijos sugriovimo Karolingų dinastija atsirado, kūrėsi vienuolynai, mokyklos, formavosi nauja visuomenė, raštija, galų gale universitetai pradėjo kurtis, katedrinės mokyklos. Tai turbūt vienas iš šviesiausių amžių, kuris ir davė proveržį Vakarų civilizacijai atsirasti. Ir jei dar turėtume mintyje, kad jei musulmonai nebūtų puldinėję ir būtų išsaugota tai, kas buvo iki islamo užkariavimų.  

– Kiek knygoje yra Lietuvos, o gal ir Tauragės?

– Mes visada didžiuojamės, kad esame paskutiniai – pagonys, dar kažkas. Reikėtų lietuviams bandyti užmiršti ir baigti didžiuotis tuo. Be abejo, Lietuva yra paminėta, nes ji yra kultūrų kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, ir ypač kai kalbame apie Rytų ir Vakarų bažnyčias, Lietuva rinkosi dar nuo Gedimino laikų, kurį krikštą – Rytų ar Vakarų – pasirinkti. Kaip kažkuris žymus žmogus yra parašęs, kad lietuviai yra įdomi tauta – visada žiūrėdama į Rytus, pasirenka vakarietišką kelią. Tauragė konkrečiai nepaminėta, bet procesai, kurie vyko Tauragėje, neatsiejami nuo to, kas vyko visai šalia – už penkių kilometrų buvusi Prūsija, kuri Vakarų civilizacijoje – vienas ryškiausių formuojančių veiksnių. Knygoje paminėtas ir Lietuvos krikštas, ir  Reformacija. 

– Kas gali nustebinti knygą pasiryžusį perskaityti žmogų?

– Tas, kuris domisi istorija, galvoje jau turi susidėjęs tam tikrus klodus. Manau, kad ši knyga sugriaus ne vieną suformuotą mitą. Ir tas, kuris skaito, tą knygą perskaitys. Kartais girdime klausimą, ar esi perskaitęs visą Bibliją. Bet Biblija nėra tokia knyga, kurią reikia perskaityti, Bibliją reikia skaityti. Ir šią knygą galima skaityti. Tuo labiau, kad knyga suskirstyta laikotarpiais. Nagrinėjamas klausimas ir apie Bažnyčios bei valstybės sąsajas. Reiganas yra pasakęs, kad bažnyčios ir valstybės atskyrimas nėra tai, kad bažnyčia bando primesti savo galią valstybei, o kad valstybė neprimestų savo galios ir įtakos bažnyčiai. Galių pusiausvyros judėjimas. 

– Su kokiais iššūkiais bažnyčia susiduria šiandien?  

– Iššūkiai – kaip ir visais laikais. Kai 4 a. bažnyčia tampa nebepersekiojama, o narystė bažnyčioje  tampa pageidaujama, pasaulis atrodo pagoniškas, sekuliarus, sprendžiamas klausimas, kur savo vietą turi atrasti bažnyčia. Šie iššūkiai aktualūs ir dabar. Bažnyčia visais laikais gyvena tam, kad skelbtų tiesą. Misijų laukas, jei prieš 500 metų atrodė, kad siekia Afriką, Pietų Ameriką. Dabar tas laukas yra čia, kad pasiektume žmogaus širdį, mintis, protą ne prietarų, stabmeldystės žinia, bet meilės, tiesos žinia. Tam bažnyčia yra pašaukta ir toks bažnyčios uždavinys. Jei visi pasaulyje pažintų Dievą, ką bažnyčia darytų? Ji ir toliau skelbtų. Dievas tam ir sukūrė mąstantį žmogų, kad jis galėtų pasirinkti. Žmogus visada yra klajojantis, Prigimtinis žmogaus tikėjimas yra bėgti nuo Dievo. Bažnyčia yra Dievo balsas, kuris sako Jėzaus žodžius: „Sugrįžk, jeigu esi suklupęs, pažvelk į tą, kuris ištiesęs ranką tave pakelti.“  

Daugiau: vertimų biuras

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.