Romualdo vardas Tauragėje laikomas kultūros ir fotografijos sinonimu. R. Vaitkui vadovaujant Tauragės krašto muziejus „Santaka“ ne tik prasiplėtė, bet ir greitai tapo daugiafunkciu krašto muziejumi, kur be tradicinių veiklų vyksta alternatyvus kultūrinis miesto gyvenimas. Romualdas jau trečią dešimtmetį dirba Tauragės muziejuje, garsina gimtąjį miestą Lietuvoje ir užsienyje. Romualdas Vaitkus yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, jam suteiktas Meno kūrėjo statusas, už pasiekimus fotografijos srityje apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. Už nuopelnus fotografijos menui R. Vaitkus taip pat yra įvertintas Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Jis yra Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinis kadras“ laimėtojas, „Tauragės metų žmogus“ rinkimuose Romualdui buvo įteikta „Metų ambasadoriaus“ nominacija.
Visada sakantis tiesą ir jos siekiantis
Romualdas gimė ir augo Tauragės rajone, Jucaičių kaime, ūkininkų šeimoje. Baigė Lietuvos žemės ūkio universitetą, Šiaulių universitete įgijo neformaliojo ugdymo pedagoginį išsilavinimą. Po studijų sugrįžo į Tauragę, pradėjo dirbti muziejuje, sukūrė šeimą. Su žmona Edita užaugino du sūnus – Martyną ir Tomą.
Sesuo Bronislava Vaitkutė-Adomavičienė pasakoja, kad juodu su broliu nuo mažumės tėvų namuose matė darną ir santarvę, puikų darbštumo pavyzdį ir patys buvo skatinami dirbti, o tėvelių puoselėtomis krikščioniškomis vertybėmis stengiasi vadovautis ir savo gyvenimuose. Nuo mažens Romualdas puikiai jaučiasi kaimiškoje aplinkoje, gal dėl to niekuomet nesibodi jokių ūkio darbų, supranta žmogų, įvertina jo įdėtą triūsą.
„Mano brolis Romualdas nuoširdus ir atviras žmogus, visada sakantis tiesą ir jos siekiantis,“ – sako sesuo.
Bronislavai visuomet darė įspūdį brolio atsidavimas tiek draugams, bičiuliams, tiek šeimos nariams ir artimiesiems. „Prisimenu, kaip dar būdamas studentas Romualdas dviračiu parmynė iš Kauno, o ant bagažinės parvežė dovaną mamai – Motinos dienos proga.“
– Romualdai, jei reikėtų išvardinti reikšmingiausius pastaraisiais metais nuveiktus darbus, ką pirmiausia prisimintum?
– Be abejo, didžiausias pastarojo meto darbas – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ modernizavimas ir plėtra. Šiandien Tauragės krašto muziejus pristatomas kaip vienas moderniausių regioninių muziejų. Šį rezultatą pasiekėme kartu su puikiu kolektyvu, nes einame koja kojon su kultūros srities pasaulinėmis tendencijomis, drąsiai imamės, kai kurių nuomone, neįmanomų regiono muziejui idėjų realizavimo. Tai toks nematomas darbas, kuris pareikalauja daug išminties, energijos ir jėgų.
Didžiuojuosi matydamas, kad ir Skaudvilėje veikia muziejaus padalinys, kurį greitu metu pasieks nauji interaktyvūs moduliai, išmaniosios ekspozicijos. Manau, kad kultūra turi būti prieinama kiekvienam. Atidarydami muziejų Skaudvilėje, mes priartinome kultūrą, paveldą ir atmintį arčiau žmogaus. O šiemet Skaudvilė pelnytai vadinama Mažosios kultūros sostine.
Didžiuojuosi, jog pavyko išugdyti ir į kūrybos pasaulį išleisti ne vieną garsų jaunąjį menininką. Kai kurie mano mokiniai fotografiją pasirinko kaip savo gyvenimo kelią, savo pasiekimais pranoko ir mane. Tai itin džiugina. Juk, kaip sakoma, ne tas geras mokytojas, kuris turi daug mokinių, bet tas, kuris parengia bent vieną mokytoją.
Ir vis tik reikšmingiausiu savo darbu laikau beveik 30 sėkmingos santuokos metų ir du užaugintus vaikus, kuriais su žmona Edita galime didžiuotis.
– O kur tų idėjų semiatės?
– Visų pirma, ieškodamas naujų galimybių. Tas galimybes atveria dalyvavimas asocijuotose veiklose. Esu Lietuvos muziejų asociacijos, vienijančios patyrusius muziejininkus, narys. Dalyvauju Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos veikloje, tai žmonių, turinčių atsakingą požiūrį į paveldą, organizacija. Esu Lietuvos turizmo informacijos centrų asociacijos valdybos narys. Joje priimame svarbius sprendimus, lemiančius turizmo Lietuvoje kryptis, augimo tempus, tendencijas. Bendraujant su kolegomis, dalyvaujant konferencijose, rengiant pranešimus, skaitant specializuotus mokslinius žurnalus ir gimsta idėjos. Visuomet sakau, kad net ir ,,darbinį“ susirinkimą galima išnaudoti kaip galimybę judėti į priekį. Iš kiekvienos konferencijos, seminaro, posėdžio grįžtu su užrašine, prirašyta minčių, klausimų ir idėjų. Stengiuosi, kad jos nenugultų stalčiuje.
– Tapęs Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ vadovu pakeitei tauragiškių požiūrį į muziejų ir muziejaus veiklą. Vadinasi, net ir vienas žmogus gali padaryti didelių darbų?
– Muziejaus sėkmės paslaptis – kolektyvas. Komandos, kurią sudaro gabūs, veiklūs ir potencialo turintys specialistai, subūrimas, geras mikroklimatas yra kitos sėkmės dedamosios dalys. Vienas žmogus vargiai ką nuveiksi. Galbūt individualioje veikloje vieno asmens pakaktų, bet muziejuje ar kitose panašaus pobūdžio įstaigose komanda yra svarbiausia. Esu tikras, kad būtent ši patirtis pravers ir dirbant LR Seime.
– Romualdai, jei taptum LR Seimo nariu, kokius tikslus sau keltumei?
– Visą gyvenimą sau kėliau tikslą – pirmiausia, būti sąžiningam. Laikausi savo žodžio, jaučiu už tai atsakomybę. Didžiuojuosi matydamas dabartinį Tauragės regiono proveržį ir progresą. Dėsiu visas pastangas, kad palaikyčiau šią kryptį. Nors LR Seimo nariai turi tarnauti visos Lietuvos piliečiams, bet, kaip vienmandatininkas, visų pirma, atstovaučiau Tauragės rajono žmonių interesams. Kalbėdamas apie pagrindinę veiklą taip pat būsiu atviras – blaškytis, renkantis komitetą, neketinu. Save matau dirbantį aplinkos apsaugos bei kultūros srityje. Visą brandų gyvenimą tam paskyriau, esu kultūros srities praktikas profesionalas. O praktikų, beje, Lietuvos Respublikos Seime tikrai trūksta.
– Kokiu požiūriu vadovaujiesi dirbdamas Tauragės kultūros labui?
– Kultūros prigimtis daugialypė, ji daugiasluoksnė, todėl kur kas funkcionalesnė nei tradiciškai suvokiama įvairiose įstaigose, organizacijose. Daug dėmesio skiriame viešinimui, lankytojo ir žiūrovo įtraukimui. Tikriausiai tai, ką mes, visos kultūros įstaigos, šiuo metu deklaruojame, stengiamės išlaikyti, plėsti ir tobulinti. Manau, kad 2024 metais Tauragė tikrai taps Lietuvos kultūros sostine. Tauragė jau dabar drąsiai gali būti Kultūros sostine pagal savo kultūrinių renginių lygį, gausą ir įvairovę.
– Romualdai, ką norėtumei pasakyti tauragiškiams, kuriuos nustebino tavo apsisprendimas kandidatuoti Seimo rinkimuose?
– Lietuvos sostinė nėra taip ir toli. Ketinu dažnai sugrįžti, juk esu gimęs šiuose kraštuose, esu čia giliai įleidęs šaknis, daug savęs atidavęs. Suprantu, kad bus šiek tiek kitaip, nes jėgas teks dalinti tiek Lietuvai, tiek Tauragei.
Stebėdamas politinį gyvenimą Lietuvoje, dažnai apgailestauju, kai aktualūs Lietuvai klausimai nėra sprendžiami konstruktyviai. Užuot priėmus sprendimus ieškoma partijoms patogiausio būdo, kuris galbūt kilstels jų politinius reitingus. Aš už politiką be kaukių. Mano prioritetas bus ne reitingai, o problemos sprendimas. Esu darboholikas, žinau, kad dirbdamas LR Seime būčiau naudingas. Turiu pakankamai patirties, žinau savo sugebėjimus ir galimybes.
Noriu paraginti visus eiti balsuoti, atsakingai rinkti savo tautos atstovus. Pažvelkime į mūsų artimus kaimynus baltarusius, jie tos teisės neturi, jie dabar dėl jos kovoja. Prisiminkime, kaip prieš tris dešimtmečius mes visi svajojome apie Laisvą Nepriklausomą Lietuvą, apie galimybes, kurias mums ir mūsų gimsiantiems vaikams atvers Nepriklausomybė. Įvertinkime šią Laisvę ir nepaleiskime jos vėjais.
Politinė reklama. Bus apmokėta iš LR Liberalų sąjūdžio rinkiminės sąskaitos. Užs. Nr. 13
