Neįgaliuosius ir jų artimuosius kviečia besikurianti „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė
Įkelta:
2020-10-12
Nuotrauka
Aprašymas

Indros Uginčienės feisbuko paskyros nuotraukos

,
Nuotrauka
Aprašymas

Indros Uginčienės feisbuko paskyros nuotraukos

,
Nuotrauka
Aprašymas

Indros Uginčienės feisbuko paskyros nuotraukos

Ką tik įsikūrusi „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, kurią koordinuoja Indra Uginčienė, spalio pradžioje pirmą kartą susirinko švęsti ir kartu kurti bendruomenę įgimtą proto negalią turintiems žmonėms, jų tėvams ir draugams. Į šią bendrystės kelionę – burtis ir kurti bendruomenę – pastūmėjo klebono Mariaus Venskaus iniciatyva.

„Tikėjimo ir Šviesos“ judėjimas įsikūrė 1971 m., per Velykas, piligrimystės į Lurdą metu, trokštant padėti proto negalią turintiems asmenims, jų tėvams, broliams ir seserims atrasti savo vietą bažnyčioje ir visuomenėje ir tapo pasauliniu bendruomeniniu judėjimu. Šiuo metu pasaulyje yra apie 1500 „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių 80-yje valstybių.

Paklausta, kaip kilo mintis įkurti „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenę Tauragėje, Indra Uginčienė pasakoja:

– Mūsų bendruomenė „Tauragės Viltis“ egzistuoja seniai, jai vadovauja Rasa Skerniškienė. Ilgą laiką buvau šalia, padėdama organizuoti veiklas. Judėjom, darėm, kūrėm. Bet vis dar kažko trūko, ypač kai imdavome kalbėtis apie tikėjimą, Dievą, bažnyčią. Ilgą laiką jautėmės čia svetimi. Požiūris pamažu ėmė keistis atėjus klebonui Vytautui, o jį pakeitęs Marius Venskus atėjo drąsiai ir užtikrintai žinodamas, kad neįgalieji jam nėra stabdis ar dinozauras. Jis ir pasiūlė mūsų vaikams sakramentus – komunijos, sutvirtinimo. Apie metus lankėmės pamokėlėse, net atskiros Mišios būdavo mums sekmadieniais, kartą per mėnesį, turėdavome tokią šventę. Po Mišių eidavome pabendrauti į parapijos namus. Mus lydėjo kunigas Donatas. Buvo įdomu stebėti vaikus, kaip jie laisvai bendraudavo bažnytėlėje ir vėliau susibėgime. Atsirado savi ritualai, diktuojami pačių vaikų, neįgaliųjų. Šventė – komunijos, sutvirtinimo – buvo fantastiška. Mišias aukojo nuncijus. Tai tokia priešistorė. Po Komunijos porą mėnesių pabuvome kiek ramiau ir nulėkėm pas kleboną – mums dar reik tų Mišių, tų susiėjimų po jų. Paskyrė trečiadienį, mėnesio pradžioje.

Nuotrauka

Apie „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenę ji buvo girdėjusi seniai, dar 2010 metais, „Vilties“ stovykloje Šventojoje, ir pasak jos, buvo smalsu. Kaskart, jai nuvykus į sostinę konferencijose ar ataskaitiniam susirinkime, mamos kalbėdavo ir vis kurstė tą smalsumą. Kalbėdavo ir su Rasa, ji juokais kažkada pasakė – „Nori – užsiimk! Aš su „Viltim“ turiu darbo užtektinai. Padėsiu, kartu pabėdavosim!“

Pirmasis susitikimas, kaip pasakoja ji, buvo graži šventė, kuri prasidėjo iškilmingomis Šv. Mišiomis, nuoširdžiu ir širdis visiems palietusiu pamokslu, ir vėliau tęsėsi parapijos namuose. Tauragėje besikuriančiai bendruomenei aktyviai padėjo svečiai iš Kauno, kur ši bendruomenė gyvuoja jau 30 metų.

Pasak I. Uginčienės, bendruomenės ašis – neįgalus, proto negalią turintis asmuo, jo šeimos nariai ir, žinoma, draugas, kuris lydi, draugauja. Į pirmąjį sutikimą susirinko per 30 žmonių.

– Džiugu, kad žmonės taip jautriai atsiliepė į kvietimą ateiti į pačią bendruomenę ir prisijungti draugystei. Nudžiugino atėję visiškai nauji veidai. Parama – jautrus reikalas. Šiuo metu, ką sugebame, darome patys, didesnius darbus, pvz., išvykas, parėmė klebonas. Taip vykome ir į Telšius, kur vasario pradžioje vyko visos šalies „Tikėjimo ir Šviesos“ renginys. Mes vykome svečio teisėmis. Grįžom euforijoje, iš arti pamatę tai, link ko ėjome. Tokio betarpiško bendravimo, tiek šypsenų, bendrystės sunku sutikti neįgaliam žmogui kaip tuomet. Buvom pakrauti pozityvumo! Vaikai išbučiavo, išglėbesčiavo, išglostė, iščiupinėjo ir vyskupus, ir kardinolus, ir visi bendravome kaip viena šeima, kaip seniai pažįstami, nors prieit prie kardinolo ar vyskupo, kasdienybėje, sutikit, nėra taip parasta. O čia ėjom ir kalbėjom, jie šnekino vaikus vardais, domėjosi jų pomėgiais, o kuriam pavargus ir suirzus nesibodėjo juos užimti, pašnekinti, apkabinti, – pirmojo susitikimo įspūdžiais dalijosi Indra.

Pasak jos, bendruomenė rinksis kartą per mėnesį, nors išpuls ir neplanuotų susitikimų. Esą planuoti daug neišeina, nes kas suserga, kam darbai sutrukdo, bet dažnai daug veiklos padaroma ir spontaniškai.

Nuotrauka

– Esame vis dar atviri draugams, jų dar trūksta. Kiekvieną mėnesio trečiadienį organizuojamos šv. Mišios už sergančius, ligonius ir neįgaliuosius. Į šias pamaldas kviečiami ir laukiami visi žmonės, po šv. Mišių kviečiame susitikti parapijos namuose arbatai, pokalbiui, pasibuvimui. Nereikia užsisklęsti skausme vienam, liga visus paliečia, o šilta bendrystė padeda ištverti, – kviečia neįgaliųjų bendruomenę burianti moteris.

Paklausta, kaip neįgalieji jaučia Dievą, Indra sako:

– Labai opus ir jautrus klausimas. Pabandysiu pateikti kelis pavyzdžius. Mūsų „Vilties“ stovykla vasarą. Jau antri metai kiekvieną valgymą pradedame maldele „Tėve mūsų“. Susikibę. Reikėtų tai pamatyti... Ne kiekvienas mūsų vaikutis moka kalbėti. Bet suėję prie stalo visi vieningai imasi už rankučių, kam kaip išeina  daro kryžiaus ženklą ir kalba poteriukus. Tai suartinantis ritualas, tai vaikų laikas, jie net atsakingi už tai. Ir jie tuo didžiuodavosi. Net jei išeina tik „Tėve mano“, pasako su tokiu išdidumu! O kitas pavyzdys – Adomėlis. Jis turi bažnytėlėje savo vietą per Mišias. Prie klausyklos. Mūsų parapijos kunigai labai tolerantiškai į tai žiūri, net pajuokauja, kad jis padėjėjas. O palinkėdamas ramybės, jis apeina būrį žmonių, paduodamas ranką, pasakydamas savo kalba „Ramybė tau“, ir viskas paprastai, nuoširdžiai, savo tempu, savo kalba.

I. Uginčienė įsitikinusi, kad ir visuomenės požiūris į neįgaliuosius keičiasi:

– Visuomenė šviesėja, kaip juokiamės kartais – „blaivėja“ nuo negatyvo, baimės, neteisybės, kai sovietmečiu nebuvo jokios negalios arba visos buvo sumaltos į viena – jei neįgalus, tai žudikas, prievartautojas, recidyvas, kuris papjaus...

 

 

Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės.