45 kg atsikratęs Vilius: „Svarbiausia – susitvarkyti galvą“
Įkelta:
2020-10-16
Nuotrauka
Aprašymas
Vilius prieš ir po. Asmeninio albumo nuotraukos

Sveikata ir dailios kūno linijos šiais laikais rūpi ne tik moterims, bet ir vyrams – sulieknėti be pastangų tikriausiai norėtų dažnas. Deja, tai neįmanoma: kad sulieknėtum nepakenkdamas sveikatai, nepakaks, tarkim, mėnesiui atsisakyti saldumynų. Tam reikia iš esmės pakeisti gyvenimo būdą. Kaip tai padaryti? Per nepilnus metus kone trečdalio savo svorio atsikratęs Vilius Stumbra sako, kad tai reikalauja be galo daug pastangų.

Nualpo turguje

Prieš metus Vilius svėrė 148 kg. Sako jautęs, kad sveikata ima šlubuoti: kraujo spaudimas buvo aukštas, „tabaluodavo“ širdis, ėmė skaudėti sąnariai. Pirmasis „skambutis“, pasak jo, buvo, kai pernai vasarą nuvažiavo į turgelį pirkti produktų ir... nuvirto.

– Mano gyvenimo ritmas visada buvo intensyvus, o tada buvo karšta vasaros diena. Tiesiog išvirtau iš kojų, ir mane per gatvę tiesiai į medicinos kliniką nugabeno. Pastatė lašinę. Visą savaitę dar vaikščiojau tų lašinių lašintis. Tada – pas šeimos gydytoją, pamatavo spaudimą, pasakė, kad širdis nebeatlaiko mano svorio. Labiausiai mane šokiravo tai, kad gavau kompensuojamųjų vaistų knygelę. O juk man tik 30 metų! Kokia gėda...

Vilius mėnesį pagėrė vaistus, tuo ir baigėsi. Ir tik po kurio laiko, jau vasaros pabaigoje, kai su draugais sportavo „Wake park“, šie pakvietė dalyvauti iššūkyje: mėnuo be druskos, cukraus, kepto maisto, gazuotų gėrimų, vien sveikas maistas, tam tikras kiekis vandens. Tam pasiryžo visa kompanija. Viliui tai buvo patogu, nes valgykloje „Kings Fortūna“, kurią jie su bendrasavininkiu įkūrė, kaip tik pradėjo gaminti garintus patiekalus. Jis pasiimdavo maisto visai dienai, ir būdavo ramu. Dar ir sportuoti daugiau pradėjo. Visa kompanija dalindavosi patarimais, palaikydavo vienas kitą. Žinoma, buvo sunku, bet per tą mėnesį jis atsikratė 15 kg. Buvo labai palengvėję. Tiesa, vėliau iš tų penkiolikos septyni grįžo – pasak Viliaus, „biški pasileidom plaukus...“.      

Jis prisimena, kai nuvažiavęs pas gydytoją dietologą į Klaipėdą buvo paprašytas užrašyti savo tėvo arba brolio telefono numerį. Paklausus, kam to reikia, atsakymas šokiravo: „Jei dabar tau kraujagyslė plyštų ir čia numirtum, kad žinočiau, kam paskambinti“. Mat jo kraujospūdis tada viršijo 200 padalą. Vaikinas prisipažįsta tada išties išsigandęs.

„Ką čia tas senis veikia?“

– Tada pradėjau sportuoti pas trenerį Arūną Vladičką, iš pradžių Vasaros estradoje, paskui Bendruomenių namuose. Jis moka motyvuoti. O svarbiausia, norėjosi ir toliau gerai jaustis. Taip ir susidėjo viskas į krūvą, kad gėda buvo nesusiimti, – atvirauja vaikinas.

Su Arūnu jie tapo draugais, o paskui – dar ir verslo partneriais: sugalvojo gaminti sveiką maistą išsinešimui „Sveikas balansas“. Tiesa, šis verslas, nors ir labai perspektyvus, prasidėjo, matyt, netinkamu laiku – prieš pat dėl koronaviruso paskelbtą karantiną, taigi teko užsidaryti vos atsidarius.

Vilius ėmė vis daugiau sportuoti, dalyvauti žygiuose. Kai išėjo į pirmąjį savo žygį, jis svėrė 140 kg. Visada mėgęs važinėti dviračiu, įsijungė ir keliaujančių dviračiais gretas.

– Tik dabar neseniai Arūnas man prisipažino, ką pagalvojo, pirmą kartą mane pamatęs žygyje: „Ką čia tas senis veikia? Be plaukų, storas, su tuo geltonu dviračiu... Turėsiu su jo reikalų po 50 km mynimo...“ Jis tada manė, kad nenuminsiu. Numyniau, aišku, finiše buvau pasitiktas plojimais, – juokiasi Vilius. 

Kompleksai nekamavo

Kai žmogus taip pasikeičia, aplinkiniai sako – turbūt įsimylėjo.

– Daug tokių replikų girdėjau, – juokiasi Vilius, – aš įsimylėjęs visada. Gyvenimą! O jei rimtai, dabar daug kas ir patarimo paklausia. Patariu, bet kartais matau, kad tik „tam kartui“...  Žmogus turi pats pajusti, kad atėjo laikas keisti gyvenimo būdą.

Vilius pasakoja, kad į apkūnumą buvo linkęs visada. Tikriausiai tai lemia genai, nes jo mama turėjo viršsvorio, jos kraujo spaudimas buvo aukštas. Buvo ir numetusi daug svorio. Kaip jis sako, mama su tuo kovojo ir nuo to mirė.

– Mūsų visa giminė apkūni, gal išskyrus mano brolį. Visos mamos seserys labai moteriškų formų, ir visos skaniai gamina. Taip mūsų namuose buvo įprasta: gaminti daug, skaniai ir riebiai. Kugelis su kuo daugiau riebaliuko ir panašūs patiekalai. Visiems būtų keista, jei atsisakytum... – pasakoja vaikinas.   

Vis dėlto kompleksai Viliaus niekada nekamavo. Vaikystėje, kaip jis sako buvo didesnis už kitus. Gal tai lėmė charakteris, nes mokykloje jis buvo aktyvus vaikas, visur dalyvaudavo, tad patyčių sako nesulaukdavęs. 

Dabar Vilius sveria 102–103 kg, jo tikslas – „išsitekti“ dviejų skaičių zonoje. Vaikinas prisimena – baigdamas mokyklą svėrė 119 kg.

Reikia artimųjų palaikymo

Kai kurie psichologai teigia, kad pernelyg didelis svoris slepia kokias nors nuoskaudas ar kompleksus. Esą tik įsisąmoninus priežastį smegenys „persijungs“ taip, kad svoris pats savaime pradės mažėti, nes jo jau nebereikės tai „svarbiai“ funkcijai ar apsaugai atlikti, nes žmogus pats taps savo emocijų ir psichologinės būsenos šeimininku. Vilius abejoja – jis tvirtina jokių nuoskaudų niekada neturėjęs ir dabar neturįs, jis visada turėjo daug draugų, niekada nesijautė atstumtas. Net ir didelių kompleksų dėl savo svorio sako niekada nejautęs, mokėdavo iš savęs pasišaipyti, gal dėl to niekas ir neužgauliodavo. Pavadindavo, aišku, chebra „tešlium“, bet, pasak jo, tai normalu – draugams leidžiama visaip vieniems kitus išsivadinti.

– Tačiau kad nutukimas yra tik psichologinis dalykas, tai tikrai tiesa, – įsitikinęs Vilius, – jei susitvarkysi su galva – susitvarkysi su viskuo. Nes svarbu pirmiausia taisyklingai maitintis, o tam reikia įjungti smegenis. Juk aplink – begalinė pasiūla, bet kurioje parduotuvėje prieini prie kasos, o ten – šokoladukai, pyragaičiai... Bet ar tau to reikia? Kad tai suprastum, pirmiausia ir turi su galva susitvarkyti. Sportas reikalingas, tik kad „nesubliūkštum“. Na, dar masažus pas Arūną lankau, tai man nei oda sudribo, nei ką.

Vis dėlto jis sutinka, kad „susitvarkyti su galva“ išties labai sunku. Pasiryžimas keisti gyvenimo būdą priklauso nuo daugelio dalykų: nuo draugų rato, nuo to, kas tave motyvuoja, šeimos palaikymo.

– Mūsų šeimoje įprasta: kiekviena sekmadienį – kugelis, balandėliai, cepelinai, kotletukai ir t.t. Mamos nebėra, bet pietus vis kviesdavo uošvė, tetos. Visos gamina labai skaniai, ir kaip sunku atsisakyti! Todėl esu dėkingas giminėms, kad suprato mane – nebeskambindavo, nebekviesdavo. Ir išgerti draugai nustojo kviesti. Labai tuo džiaugiuosi. Tai ir yra palaikymas, kai tavim tiki, stengiasi padėti siekti užsibrėžto tikslo. Turi būti kuo toliau nuo pagundų tam tikrą laiko tarpą, kol pradedi pats mąstyti. Aplinka privalo suvokti, kad tas žmogus dabar taip nusprendė, ir gerbti jo apsisprendimą, – įsitikinęs Vilius.

Jis sako ir dabar labai besistengiantis maitintis sveikai, nors tai dar ir dabar reikalauja be galo daug pastangų. Valgo daug žuvies, daržovių. Kada valgė kepto maisto, apskritai nebeprisimena. Viską gamina garuose. Tai pagrindinis maisto gaminimo būdas. Net ir šildo maistą garų puode. Dabar, sako, nuo kepto maisto ir skrandis „stoja“. Dabar organizmas kur kas jautriau reaguoja į maisto kokybę ir kiekį – jis turi atidžiai žiūrėti, ką valgo.  

– Dabar visi mano sveikatos rodikliai puikūs, kaip ir savijauta, – sako Vaikinas. – Net sunku suvokti, ką gali padaryti maistas.

Tiesa, jis prisipažįsta retkarčiais paragaująs ir nesveiko maisto, tačiau sako:

– Sakyti sau, kad „nuo to vieno karto nieko neatsitiks“, – pats prasčiausias pasiteisinimas. Neatsitiks, bet ar tau to vieno karto reikia? Galima pasidaryti „sukčiavimo“ dienas, bet, manau, geriau nereikia. Gali ir pats nepajusi, kada paslysi.

Dabar jau jis kur kas labiau vertina ne maisto kiekį, o jo skonį – pasak Viliaus, vietoj to, kad prisikirstum daug pigaus, nesveiko, riebaus maisto, geriau pataupyti ir retkarčiais nueiti į gerą restoraną, suvalgyti nedaug, bet ypač skanaus patiekalo.   

Pasirengęs permainoms

Treneris Arūnas Vladička, paprašytas papasakoti, kaip sekasi dirbti su Vilium ir kitais pasikeisti pasiryžusiais žmonėmis, sako:

– Kai žmogus yra tam pasiruošęs, viskas labai paprasta. Kaip žinoti, ar jis pasiruošęs? Žmogus ateina, kalbiesi su juo, ir tai matosi jo akyse, veide, kūne. Ką tu jam bepasakytum, jis priims, darys, neklausinės, nedejuos. Tai būdinga žmonėms, kurie nebūtinai kovoja su viršsvoriu –tiesiog nori ką nors pakeisti.

Žinoma, pasak Arūno, tai nėra tas atvejis, kai norisi numesti kelis kilogramus artėjant šventei. Pasiryžti keisti dažniausiai priverčia rimtos sveikatos problemos. A. Vladička pasakoja, kad vienas žmogus pas jį atėjo prašyti pagalbos tada, kai kažkas jį nufilmavo besikeliantį nuo žemės. Žmogus neįsivaizdavo, kaip jis atrodo iš šalies. Pamatęs, į ką jis pavirto, kaip jam tenka verstis ant šono, kad galėtų atsistoti, žmogus buvo sukrėstas.

Tokių kaip Vilius, – motyvuotų, pasiekiančių puikių rezultatų, pasak jo, yra daug. A. Vladička neseniai pradėjo tokias sėkmės istorijas kelti į feisbuko paskyrą „Kūno logika“. Žinoma, ne visi nori rodytis viešai, tačiau tokie pavyzdžiai labai padeda motyvuoti kitus žmones.

Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės.