Ina Kalvanienė: „Šeimoje aš – ne psichologė“
Įkelta:
2020-09-30
Nuotrauka
Aprašymas

Iškyla į gamtą. Asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Ina su Ema interviu metu. Margaritos Rimkutės nuotrauka

 

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Kalvanų poilsio kampelis šiltnamyje. Asmeninio albumo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
Aprašymas

Pietų pogulis hamake. Asmeninio albumo nuotrauka

 

,
Nuotrauka
margarita@taurageszinios.lt
A
A

Tauragiškė psichologė, VĮ „Psichologinės gerovės centras“ įkūrėja Ina Kalvanienė, šių metų pradžioje susilaukusi antrosios dukros, mėgaujasi ramiu šeimyniniu gyvenimu. Socialiniuose tinkluose moteris dalijasi žaviomis smulkmenomis, darančiomis gyvenimą gražų. Štai šeima šiltnamyje įsirengė poilsio kambarėlį, išvykos į gamtą metu sutiko lapę, nuotraukose įamžintos jaukios motinystės akimirkos, džiaugsmas vaikščiojant paupiu, hamake žindant kūdikį, stebint žvejojančią septynmetę dukrą, sekmadienį šeimai lankant bažnyčią. Ina sutiko „Tauragės žinioms“ praverti savo šeimos namų duris, interviu susitikome Jovarų mikrorajone esančiuose Kalvanų namuose.

Keturių asmenų šeima gyvena Inos vyro Jono senelio, Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupo Jono Viktoro Kalvano name. Prie medinio, lentutėmis apkalto pastato įrengta terasa, kurioje šeima vasarą sūpuodavosi hamake, o kiek tolėliau kieme – stiklinis šiltnamis, jo kamputyje prieš kelias dienas įsirengė poilsio kampelį. Išklojo senomis plytelėmis, pastatė stalelį, kėdes. Dabar, kaip šių eilučių autorei sako Ina, yra tiek progų neskubėti.

Prisėdame šeimos svetainėje kuo arčiau Emos žaislų dėžės, kuria viso interviu metu ji taip ir nesusidomėjo. Neseniai stovėti išmokusi aštuonių mėnesių mažylė „šlifavo“ sofos kraštą, tarsi švytuoklė balansuodama tarp mamos ir žurnalistės.

Margarita Rimkutė: Ina, daug kas keikia 2020-uosius, kokie jie tau?

Ina Kalvanienė: Svarbiausias, žinoma, šių metų įvykis yra Emos gimimas sausio mėnesį. Po poros mėnesių buvo fiksuoti ir pirmieji susirgimai koronavirusu bei prasidėjo karantinas. Puikiai prisimenu tą dieną, kai jis buvo paskelbtas. Viskas atrodė tarsi pokštas, juokavome. Naujienų srautas didėjo, juokas peraugo į nerimą ir pasipiktinimą, pamenu, tada galvojau: „Kodėl viskas vyksta dabar, kai aš ką tik susilaukiau kūdikėlio“. Kilo begalės klausimų apie tai, kas nutiktų, jei aš susirgčiau, ar man būtų leista ir toliau žindyti savo mažylę, o gal mus atskirtų...

Gal po gerų dviejų savaičių įvyko persilaužimas ir ėmiau pastebėti gerąją reikalo pusę. Vyras, mokytojas, galėjo dirbti nuotoliniu būdu iš namų, dukra – mokytis. Kas dieną visa šeima lieka namuose, viskas pradėjo atrodyti gana šaunu. Atradome atrakciją išgyventi pandemiją. Susidarėme darbotvarkę, kada kokiu metu bus ruošiamos pamokos, kada poilsio laikas, kada meno valandėlė, lauko laikas. O būtent ištrūkti laukan ir tapo įdomiausia atrakcija. Susiruošiame išvykai į gamtą, numatome vietą, kur nesutiktume kitų žmonių, viskas tarsi slapčia. Miške atvykęs matai – už keliasdešimties metrų ir kita šeima atvyko pasivaikščioti. Ir toks smagumas ima. Va, ne mes vieni kuriame išlikimo planus.

Nuotrauka

M.R.: Kaip Marta (8 metų) priėmė sesutę? Pasitaiko, pirmagimiai pavydi naujam šeimos nariui...

I.K.: Martos vardo reikšmė – viešpatė, valdovė. Nuo mažens dukra žinojo savo vardo reikšmę juokaudavo – „Žinote, kas čia namie valdovė?“. Tikrai meluočiau, jei sakyčiau, kad dukros prisitaikymas prie naujo šeimos nario vyko nepastebimai, kad ji tik džiūgavo ir laikė apsikabinusi šeimoje pasirodžiusį kūdikėlį. Visi jautėme šiokį tokį jos adaptacinį periodą, tačiau, kitaip nei įprasta, jis įvyko dar kiek prieš antrosios dukros gimimą. Prie to prisidėjo suaugusiųjų laukimas, pašnekesiai apie pasaulį greit išvysiantį kūdikį, net, regis, nekalti pajuokavimai apie pasikeitimus šeimoje. Kažkas iš apsilankiusiųjų išsireiškė – „Va dabar Marta bus nukarūnuota“. Matyt, dukrai šios kalbos sukėlė nerimo. Džiaugiuosi, kad tuo metu tada dar pirmokė Marta jau buvo išmokusi rašyti. Ji labai džiaugėsi šiuo naujuoju savo įgūdžiu ir mėgdavo kurti knygeles, ką nors užrašinėti. Taip ji ėmė rašyti ir matomose vietose palikti laiškučius. Būtent iš jų turinio ir sužinojau, kad dukrai kyla įvairių klausimų dėl jos padėties šeimoje, pavyzdžiui, ar tėveliai ją mylės taip pat, kaip iki šiol.

Aštuonių mėnesių Ema, nusivylusi nuobodžiu žurnalistės ir mamos pokalbiu, patraukia prie netoliese guolyje gulinčios kalytės Lotos. Prisėda. Atsisuka.

Tęsiame pokalbį.

M.R.: Ar Martai pačiai šovė mintis rašyti laiškus? Gi jausmų užrašymas yra vienas iš psichoterapijos metodų.

I.K.: Pačiai. Tiesiog taip susiklostė aplinkybės. Ji mėgavosi rašymu, ir šis naujas įgūdis jai puikiai pasitarnavo. Tikrai nesakiau: „Tu, Marta, išrašyk jausmus“ (juokiasi). Šeimoje aš nesistengiu būti psichologe. Net ir pati Marta nesutiktų. Kartą pasiūliau jai išpiešti liūdesį, ji man: „Tu čia, mama, man psichologe nebūk“.

Ema, pasirodo, nelūkuriavo. Ji – jau prie kampe esančios garų šluostės. Mama skubiai kyla nuo kilimo ir grąžina mažylę tarp šių eilučių autorės ir savęs. Šluotą lengva nuversti, niekas nenori išvysti kūdikio su guzu ant kaktos.

Nuotrauka

M.R.: Vienoje savo „Instagram“ publikacijų nuotraukoje tu, į plaukus įsisegusi keletą lapų, vaikščioji Jūros krantine, po nuotrauka prierašas: „Lėta motinystė – tai kai turi laiko tai išjausti“. Ar augindama pirmagimę ir gimus antrajai dukrai į dalykus žvelgi taip pat?

I.K.: Su Marta viskas vyko kiek kitaip. Man buvo 25 metai. Buvome neseniai susituokę, vestuvės, nuosavi namai, reikia vaikelio, viskas vyko greitai. Laukiausi vaikelio ir tuo pat metu baiginėjau magistro studijas. Jaučiausi „supermoteris“. Viską spėjanti, apsupta veiklos, užimta. Ko gero, tada tiek sau, tiek kitiems šiek tiek norėjosi įrodyti, kad moteris gali viską spėti: besilaukdama gali mokytis, dirbti, keliauti.

Gimus Martai įvyko šioks toks sulėtėjimas, tačiau noras įrodyti, jog moteris gali viską suderinti, į darbą mane grąžino gana anksti, kai dukrai sukako metai. Nenorėjau atsilikti nuo gyvenimo. Tada man norėjosi greičiau pradėti dirbti, greičiau įgyti patirties. Sugebėjau auginti vaiką ir dirbti, žinoma, neapsėjau be senelių pagalbos, ir auklė padėjo.

Tačiau, kaip minėjau, mąstymas keitėsi. Dabar aš nebenoriu to skubėjimo. Mėgaujuosi lėtu rytu, nesureikšminu, kad naktį reikėjo ne kartą atsikelti ir galbūt poilsio trūksta. Džiaugiamės mažais dalykais.

Ema, keliais bildendama į grindis, dingo iš mamos akiračio kitame kambaryje, Ina vėl kyla nuo kilimo, paskubomis žingsniuoja mažylės, jai iš paskos taip pat skubiai leidžiasi ir šuo.

Nuotrauka

M.R.: Pakalbėkime apie moteris ir karjerą. Kartais moterys profesinį tobulėjimą pasirenka prioritetu šeimos atžvilgiu. Ir vos spėdamos žongliruoja kasdienėmis darbinėmis užduotimis, buities darbais, motiniškomis pareigomis. Iš išsekusių motinų lūpų vaikai girdi: „Netrukdyk“, „Vėl tu su savo nesąmonėmis“, „Ar nematai, kad aš dirbu“. Kokią įtaką vaiko asmenybės formavimuisi daro žinojimas, jog mamai yra svarbesnių dalykų nei jis?

I.K.: Nereikėtų teisti moters. Atsiribojant nuo savo subjektyvios nuomonės būtų geriausia žiūrėti, ką rodo tyrimai. Neseniai buvau maloniai nustebinta perskaičiusi, jog matydamas dirbančius tėvus vaikas formuoja teisingą nuostatą, kad darbas yra neatsiejama gyvenimo dalis. Tie vaikai, kurie nuo ankstyvo amžiaus matė mamą dirbančią, vėliau rimtai žiūri į savo mokslus. Ir geriau prisitaiko darbo rinkoje, užauga stropūs, atsakingi.

Žinoma, kiekvienas atvejis individualus. Klausimas, kokiomis aplinkybėmis mama vaikui ištaria tokius žodžius. Jei kas dieną jis yra nustumiamas į antrą planą ir vien tik girdi, kad darbas yra svarbiau nei jis, gali išsivystyti nepilnavertiškumas. Jei jau darbas atima beveik visą mamos laiką ir vaikams jo lieka itin mažai, savo klientams patariu atžalai į dieną skirti bent dvidešimt minučių, tačiau kokybiško dėmesio. Išjungus visus telefonus, televiziją. Ir neišnaudoti to laiko kažkokioms užduotims, ne „Einam dabar pasimokyti“ arba „Einam dabar, kaip smagiai palyginsim skalbinius“, o veikti tik tai, ką kartu nori veikti vaikas. Gal atsigulus kartu dėlioti lego... Tai padeda vaikui pasijusti gerai, pasijusti svarbiam, po to mama gali rami grįžti prie savo užduočių.

M.R.: Visuomenėje netrūksta NEsuaugusių suaugusiųjų: jautrių kritikai, piktų, egocentriškų, manipuliuojančių kitais siekiant sau dėmesio, tarsi neišmylėtų vaikų, siekiančių gauti meilės, kurios jiems tėvai nesuteikė vaikystėje. Ne kiekvienas turėjo galimybę augti tarp dėmesingų tėvų, kai kurių tėvai tiek daug dirbdavo, jog vaikai laiką leisdavo vieni arba patys augindavo savo brolius, seseris. Kaip padėti šiems suaugusiesiems?

I.K.: Esame su kolege vedusios seminarą, tad nemažai teko domėtis šia tema. Turiu gerą naujieną: tie neišmylėti vaikai vaikystėje neįgytą saugumo jausmą suaugę gali atstatyti partnerystėje. Tikrai nėra taip, kad šie tėvų nemylėti suaugusieji liks visą gyvenimą nelaimingi. Vėliau ir dirbdamos su šeimomis įsitikinome ir pačios, kad tie, kurie turi jų emocinius poreikius atliepiančius partnerius, ima sveikti. Nekalbu apie popinimą, lepinimą. Kalbu apie normalias jų partnerių reakcijas į šių nesuaugusių suaugusiųjų savijautą. Tarkim, tas neišmylėtas vaikas, suaugusysis, kurį laiką liūdi. Yra labai sveika, jei jo partneris jo savijautą priima kaip natūralų dalyką. Ne ignoruoja ar bara –  „Kiek čia gali verkti“, o pabūna kartu. Jausdamasis pilnavertis ir saugus, žmogus sveikti.

Jei poroje vyksta manipuliacijos dėl dėmesio, greičiausiai toje poroje nei vienas, nei kitas nėra saugioje partnerystėje.

Pokalbiui baigiantis Emai gal penkis kartus teko nusivilti nepavykus sučiupti žurnalistės mobiliojo telefono, ji jau vėl buvo pakeliui link garų šluotos. Reikėtų nuotraukos straipsniui. Ema sugrąžinama greta mamos, Ina taisosi plaukus. Akimirkai susikremta laiku neišsitrinkusi galvos, kita vertus, kaip ir nebuvo kada – prieš atvykstant žurnalistei mama su dukra taip saldžiai snaudė.

Nuotrauka

Kalbino Margarita RIMKUTĖ

 

Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės.