Grįžę emigrantai: „Ant savos žemės ir vaikščioti – kitas jausmas“
Įkelta:
2020-09-16
Nuotrauka
Aprašymas

Margarita ir Egidijus su atžalomis. Margaritos ir Egidijaus Knapkių asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Šeimą sužavėjo miesto šventėje Mokslo ir žinių proga vykusios pramogos mažiesiems. Margaritos ir Egidijaus Knapkių asmeninio albumo nuotrauka

,
Nuotrauka
Aprašymas

Projekto „Globali Tauragė“ koordinatorius Mindaugas Piečia. Autorės nuotrauka

margarita@taurageszinios.lt
A
A

Airijoje 12 metų išgyvenę Margarita ir Egidijus Knapkiai emigranto duonos atsikando. Pardavusi užsienyje užgyventą namą pora nutarė grįžti į gimtąją Tauragę. Teigė pasiilgę artimųjų, gyvenimas „darbas-namai“ neteikė džiaugsmo. Pirmosios dienos vaikystės mieste ir džiugino, ir nuvylė. Vos praėjus tvarkyti reikalus jauną šeimą įtraukė biurokratijos krumpliaračiai, kita vertus, aplinka bei laisvalaikio leidimo galimybės stebino, gyvenimas, pasak grįžusių emigrantų, Tauragėje virte verda.

Pasiilgo lietuviškos tvarkos

Kaip šių eilučių autorei pasakojo Margarita, užsienyje, toli nuo artimųjų, giminaičių, gyvenimas apsiribojo namais ir darbu. Uždirbti pinigai suteikė galimybę kurti gražius, jaukius namus, įsigyti daiktų, tačiau laikui bėgant jie nustojo teikti džiaugsmą.

– Trūkstant artimų žmonių mažiau progų leisti gerą laisvalaikį, trūksta bendravimo. Nebetenki galimybės atsiskleisti, būti savimi. Gyvenimas tapo nuobodus. Susilaukus vaikų iškilo kita problema – nėra artimųjų, kuriems būtų galima bent trumpam palikti pasaugoti atžalas. Motinystės atostogos trunka tik šešis mėnesius, mažiuką leliuką jau turi siųsti į vaikų darželį, grįžti į darbą. Pas mus Lietuvoje yra kita tvarka: vaikai į darželį eina nuo dvejų metų, į mokyklą – nuo septynerių. Būtų seneliai, kad ir kelių mėnesių vaiką palikdamas jų priežiūrai jaustumeisi ramiau, – Airijos ir Lietuvos skirtumus vardijo Margarita. – Be to, Lietuvoje jautiesi su kitais vienodo lygio. Visi galime panašiai pasiekti, visi vargstame ir visi sukamės, kaip įmanydami. Užsienyje tu eini į darbą, turi pinigų, ir, neduok die, uždirbsi šiek tiek daugiau nei kiti – tada jau nebesi man draugas.

Moterį žavi, jos žodžiais tariant, griežta Lietuvos švietimo sistema. Vaikų darželiuose laikomasi režimo, taisyklių, jais yra itin rūpinamasi. Pora augina 1 ir 1,5 m. atžalas. Grįžus į Tauragę pusantrų metų dukrytė priimta į Mažonų darželį. Moteris jau pirmą dieną, atvykusi parsivežti savo vaiko, buvo maloniai nustebinta.

– Atvykstu, žiūriu, – ši švarutė: plaukučiai supinti, batukai apauti, ji patenkinta. Aš pati taip nemoku plaukų supinti. Užsienyje, kad po darželio galėčiau užsukti kur nors į miestą, net kalbos būti negalėjo. Reikėdavo grįžti namo, nuprausti vaiką, sušukuoti, perrengti, nes atrodydavo kaip iš tvarto grįžusi. Airijoje kokius batus ryte apausi, tokius vaikas ir avės darželyje visą dieną. Apie peravimą tapkutėmis ar kambario batais net kalbos būti negali. Be to, čia darželyje visuomet vaikams pietums patiekiama sriuba. Tai nuostabu. Tai ir yra lietuviška sistema – griežta ir nuosekli. Esu be galo dėkinga auklėtojoms už rūpestį, – džiaugėsi moteris.

Nuotrauka

Jaučiama įtampa

Pasak pašnekovės, jausmas, jog esi kitatautis, net ir ilgai gyvenant užsienyje nedingsta. Jau vien tai, kad supa kita kalba kalbantys vietiniai, kurių bendravimo subtilybes perprasti lemta ne kiekvienam. Nors ir mokėdamas kalbą, moters žodžiais tariant, ne visada sugebėsi taip už save „pastovėti“ taip, kaip bendraudamas su savo tautiečiais.

– Ar bendraudamas draugų rate, ar darbinėje aplinkoje, vis tiek esi apribotas tokio žodyno, kokį sukaupei užsienyje nugyventu laikotarpiu. Jei reikėtų subtiliai kokį bendradarbį pastatyti į vietą, nes šis užlips ant galvos, nesava kalba tu nesugebėsi. Net ir keiksnoti reikia mokėti. Nes kitaip arba tu pasakysi tiesiai šviesiai, o tai gali pasirodyti ne itin tinkama esamuose santykiuose, arba tu tylėsi ir savęs neapginsi, – kalbėjo moteris.

Darbą Tauragėje moteris rado dar būdama Airijoje. Apie galimybes įsidarbinti vienoje maitinimo įmonėje jai pranešė draugė. Ne tik pranešė, bet ir gerai atsiliepė apie ją savo darbdaviui.

Pasak Margaritos, ir užsienyje įmanoma rasti darbus per pažįstamus, tačiau aplinkoje, kur pagrindinė vertybė yra darbas ir geras užmokestis, jaučiamas didžiulis pavydas.

– Nežinau, kaip gerai turėtum sutarti su žmogumi, kad šis, išvydęs, jog tu imi uždirbti daugiau už jį, tau nelinkėtų blogo. Kalbant apie airius, jie gali žiūrėti į akis, šypsotis, palaikys tave, tačiau už nugaros darys savo ir tave apkalbės, lietuviai apskritai tau atsisakys padėti, gal net stengsis kenkti. Žinoma, aš kalbu apie tai, kas mane supo konkrečiame krašte. Galbūt kitoje aplinkoje, tarp kitų žmonių, darbiniai santykiai būtų kitokie. Tačiau dirbant užsienyje ryškiai jaučiama kova už būvį – gi čia atvykusiųjų pagrindinis tikslas – pinigai, – kalbėjo jauna moteris.

Moteriai susilaukus vaikų lietuvių draugų rate nepavyko rasti nė vieno, kuris net ir už pinigus sutiktų pasaugoti jos mažylius. Šeima jautė atskirtį, pasiilgo nuoširdaus, ne materialiais dalykais vertinamo gyvenimo.

Padėjo „Globali Tauragė“ koordinatorius

Sugrįžimas į Lietuvą nebuvo rožėmis klotas. Pradėjus minti kelius po įstaigas dėl darbo, vaikų priežiūros, susidurta su įvairiais reikalavimais pristatyti tam tikrus dokumentus. Kas lietuviams įprasta, jauną šeimą gąsdino, ėmė slopinti entuziazmą. Vienoje įstaigoje iš emigrantės pastangų įsitvirtinti gimtoje Tauragėje net pasišaipyta pareiškus, jog šeima Lietuvoje neištemps nė pusmečio.

Drąsi ir už save pakovoti sugebanti moteris ėmėsi lietuviškos gudrybės – ieškojo pagalbos pažįstamų rate. Parašė ne vienam žmogui, kol galiausiai susisiekė su rajono meru, o šis nukreipė į rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyr. specialistą Mindaugą Piečią, kuris kuruoja projektą „Globali Tauragė“.

Projekto tikslas – palaikyti santykius su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais bei padėti įsitvirtinti į Lietuvą sugrįžusiems emigrantams. Kaip sako Margarita, Mindaugas šeimai padėjo pajudinti ne vieną kabinetuose stringantį reikalą.

– Mindaugas padėjo susigaudyti ir darbo biržos, ir švietimo srityse. Paaiškino, kur kokius dokumentus reikia pristatyti. Komunikavo su visais mus aptarnavusiais specialistais, padėjo nušviečiant mūsų situaciją. Padėjo rasti darželį. Mano dukrytė jau lanko Mažonų darželį, o aš nuo pirmadienio galiu pradėti dirbti, – praėjusią savaitę šių eilučių autorei pasakojo moteris.

Kaip „Tauragės žinioms“ sakė M. Piečia, „Globali Tauragė“ palaiko ryšius su JAV, Airijoje, Belgijoje, N. Zelandijoje, Anglijoje, Sakartvele, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje gyvenančiais kraštiečiais. Šie tituluojami mūsų krašto garbės ambasadoriais ir, tikimasi, garsina mūsų kraštą savo iniciatyvomis, darbais. Titulai ne vien popieriniai, per keletą metų jaučiama ir reali pagalba į užsienį vykstantiems mūsų kraštiečiams.

Nuotrauka

– Amerikoje gyvenanti Sigita Šimuvienė suorganizuoja kraštiečių susitikimus JAV. Yra talkinusi šioje šalyje koncertą rengusiam Liudui Mikalauskui, – apie projekto naudą kalbėjo M. Piečia.

Mažo miesto privalumai

Pašnekovas, projekto „Globali Tauragė“ koordinatorius irgi pat yra vienas į kraštą grįžusių emigrantų. Jaunas vyras kurį laiką gyveno Kanadoje, vėliau dirbo Vilniuje. Į provinciją vyrą parviliojo galimybė pigiai įsigyti būstą.

– Tuo metu kaip tik valstybė pasiūlė kompensacijas gyvenamąjį būstą įsigyjančioms šeimoms. Mums pavyko ją gauti. Tuo pat metu buvo skelbiamas konkursas rajono savivaldybės Kultūros skyriaus specialisto pareigoms, jį laimėjau. Šiuo metu gyvename Dacijonuose. Ar pasiilgstame didmiesčio gyvenimo? Tikrai ne. Kamščiai, dideli atstumai. Tauragėje viskas paprasčiau, – kalbėjo M. Piečia.

Margarita ir Egidijus, emigrantų šeima, irgi džiaugiasi gyvenimu gimtajame mieste. Sako, jog svetur, užsienyje gyveno uždarai, itin trūko bendravimo, pramogų. Vos grįžusią į Tauragę šeimą nustebino renginių gausa gimtajame mieste. Šeimai grįžus po poros dienų praūžė vienintelis Lietuvoje surengtas SEL koncertas, rugsėjo pirmąją miestą užtvindė pramogos vaikams, vyko Vido Bareikio koncertas.

– Užpraėjusią ir praėjusią savaitę renginiai vyko pilies aikštėje, vasaros estradoje. Yra proga pasipuošti, gatvėje sutinki pažįstamus, bendrauji, čia pat užsuki į kavinukę, po to gali eiti į renginį. Ant savos žemės ir vaikščioti – kitas jausmas. Užsienyje to nepatyrėme. Nėra tokių švenčių, nėra tokių progų išeiti. Nėra progos nei gražiai rengtis, nei dažytis. Tauragė stebina savo pokyčiais, miestas tvarkingas, gražus, gražūs jame esantys žmonės, – ketvirtąją savo savaite gimtojoje Tauragėje džiaugėsi Margarita.

Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu. 
Nuotrauka
rokas
Roko Baciuškos feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-01-24
Dvi savaitės dulkių, smėlio, greičio ir didžiulės įtampos – Rokas Baciuška šių metų Dakare išgyveno tikrą dramą. Nors grįžo be išsvajotos pirmosios vietos, po ilgos ir varginančios kovos ne savo noru nusileidęs, tačiau pagerinęs geriausią asmeninį rezultatą Dakare ir bagių klasėje užėmęs antrąją vietą. „Tokia maža ir tuo pačiu tokia didelė ta mūsų Lietuva, o ką jau kalbėti apie Tauragę. Jokie išbandymai nebaisūs, kai esame kartu, todėl dalinuosi džiaugsmu su jumis visais“, – teigė lenktynininkas.
Nuotrauka
ukininkas
Įkelta:
2023-01-14
Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas. 
Nuotrauka
kaledos
Įkelta:
2022-12-25
Kalėdų stebuklas dažniausiai prasideda nuo susitikimo su Kalėdų Seneliu. Vienas jų –  menininkas Edvardas Gasinskas. Daugybę metų šventėms pasipuošiantis Kalėdų Senelio kostiumu vyras nori pradžiuginti kuo daugiau žmonių.
Nuotrauka
ausra
Įkelta:
2022-12-24
Seni žmonės tokie pat svarbūs, kaip jauni, sveiki ir veiklūs. Tačiau dažnai jie gyvena vieniši ir jiems reikia pagalbos. Policijoje dirbanti Maltiečių savanorė Aušra Mandrijauskaitė-Dambrauskienė kas sekmadienį aplanko po keletą vienišų senolių, atveždama jiems ne tik maisto paketus, bet ir savo širdies šilumą. Ji sako, kad senoliams ne taip svarbu atvežamas maistas, kaip galimybė pabendrauti. Su jais išgertų arbatos puodelių, sako, negalėtų net suskaičiuoti, o geriausias atlygis – ją pamačius džiaugsmu sužibančios senolių akys.
Nuotrauka
rima
Įkelta:
2022-11-26
Prieglaudos „Gyvūnų globa Tauragėje“ pastatą išvydau jau visiškai sutemus. Vėlų šeštadienio vakarą prie jo durų mane pasitiko čia savanoriaujanti Rima Petrauskaitė, pakvietusi užeiti į vidų. Vos įžengus pasigirdo kačių švelnus miaukimas. Jeigu turėtų akis ir ausis, šios prieglaudos sienos galėtų papasakoti ne vieną linksmą arba graudžią istoriją apie tai, kokių išbandymų teko patirti čia patekusiems gyvūnams. 
Nuotrauka
kolek
Įkelta:
2022-11-20
Pomėgio turėjimas praplečia požiūrį į pasaulį, suteikia daug žinių, todėl turėti vienokį ar kitokį pomėgį labai svarbu. Tai leidžia save formuoti kaip asmenybę. Be to, pomėgiai kuria ryšį tarp žmonių. Tomas Šerpytis, daug metų kolekcionuojantis pašto ženklus ir bandantis suburti Tauragės kolekcininkus, „Tauragės žinioms“ papasakojo, kaip prasidėjo jo kolekcija, kodėl renka būtent pašto ženklus ir kokių istorijų jie atskleidžia.
Nuotrauka
dres
Įkelta:
2022-11-19
Šilutiškė šunų dresuotoja Deimantė Dargytė, baigusi kraštovaizdžio architektūros studijas, pasuko savo gyvenimą visai kita linkme. Įgytą profesiją iškeitė į darbą pasienyje, kuriuo ir susidomėjo dėl galimybės dirbti su gyvūnais. Pasienyje kinologe dirbanti moteris pataria ir  tauragiškiams gyvūnų augintojams, moko šunis pagrindinių elgesio taisyklių bei socializacijos. Deimantė prisideda ir prie populiarėjančių šunų-asistentų ruošimo. 
Nuotrauka
jurga maya bazyte
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2022-11-15
Tikriausiai ne vienam tauragiškiui jau pažįstama jogos mokytoja Jurga Maya Bazytė. Iš Kauno atsikrausčiusi 31-erių moteris džiaugiasi Tauragėje atsidūrusi tinkamu laiku. Dabar ji savo jogos studijoje renka pilnas grupes mokinių, džiaugiasi tauragiškių aktyvumu ir rūpinimusi savo sveikata. 
Nuotrauka
teiseja
Autoriaus nuotrauka
Įkelta:
2022-11-13
Tauragės apylinkės teisme pusę metų dirbanti teisėja Jurgita Vaitkevičienė atvira – padėtis teismuose dėl žemų teisėjų ir kitų darbuotojų atlyginimų tampa kritinė, nes sunkiau prisikviesti gabių teisininkų. Taigi darbo krūvis tik didėja. Nepaisydama to, J. Vaitkevičienė savo darbe mato didelę prasmę – ji teigia, kad teisėjo darbas labai svarbus visuomenei visų pirma dėl to, kad einant šias pareigas galima apginti pažeistas žmogaus laisves ir teises, o priimami sprendimai kartais lemia žmonių gyvenimus, tad ant teisėjų pečių krinta didžiulė atsakomybė. 
Nuotrauka
sigrida
Įkelta:
2022-11-02
Gal nedaug kas žino, kad Parapijos namų rūsyje veikia kepyklėlė „Sigridos Saldi pasaka“, o joje vienintelė darbuotoja – pati Sigrida. Dar baigdama mokslus darbo vietą sau sukūrusi jauna moteris darbo tikrai nebijo. Kad ir kiek užsakymų sulauktų, pluša išsijuosusi – jai labai svarbu nenuvilti savo klientų ir įvykdyti užsakymus laiku
Nuotrauka
vestina
Įkelta:
2022-10-29
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 
Nuotrauka
rokas baciuska
Komandos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-20
Maroko ralyje tauragiškis Rokas Baciuška T4 klasėje finišavo pirmas. Ši pergalė užtikrina, kad Pasaulio ralio čempionate Rokas bus pirmasis lietuvis, užlipęs ant prizininkų pakylos. Šiuo metu jaunasis lenktynininkas yra antras galutinėje įskaitoje, lemiama kova su pirmosios ir trečiosios vietos laimėtojais vyks Ispanijoje kitą savaitę. Roko ambicijos didelės – pergalė čempionate.
Nuotrauka
vestina gustiene
Asmeninio archyvo nuotrauka
Įkelta:
2022-10-11
Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki septynerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Šiuo metu ji dirba UAB „Glashed Baltic“, kurti užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Vestina Gustienė dalyvauja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos konkurse ir pateko į finalą. Iš daugiau nei 20 nominantų pateko į šešetuką.
Nuotrauka
aliona
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-10-01
Beprotiškai kylančios elektros kainos – dar vienas smūgis nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams. Tauragėje prisiglaudusios ukrainietės Alionos ir jos šeimos – dviejų dukrų ir dviejų anūkių – istorija ir taip kupina baimės, nerimo, sunkumų. Moteris tvirtina savo kelyje sutikusi tik gerus žmones ir yra be galo jiems dėkinga, tačiau dabar jai ir vėl reikia pagalbos – ji ieško būsto nuomai, kadangi namas, kuriame gyveno iki šiol, šildomas elektra, o sąskaitos –  kosminės.