1992 m. rugpjūčio 23 d., Juodojo kaspino dieną, buvo pašventintos rezistentų kapinaitės Skaudvilėje „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944–1955 m.“. R. Paulauskas stovi 6 iš kairės
Ričardas Paulauskas Sąjūdžio kambaryje, Tremties ir rezistencijos muziejuje
Kvietimas į 10-ąsias Sąjūdžio metine
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas.
Pats Ričardas gimęs ir užaugęs Skaudvilėje. Baigęs Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, nuo 1968 iki 1975 metų dirbo Alytaus vaikų ir jaunių sporto mokykloje. 1975 metais grįžo į gimtąją Skaudvilę, kur iki 2011 metų dirbo Skaudvilės gimnazijoje kūno kultūros mokytoju ir Tauragės sporto mokyklos rankinio treneriu. Nuo 2016 mokslo metų pradžios dirba krepšinio treneriu pagal neformaliojo vaikų švietimo programą. Nuo 1988 m. Ričardas su žmona Virginija aktyviai įsiliejo į sąjūdiečių gretas. Paklaustas, kas jį paskatino prisidėti prie sąjūdininkų, pašnekovas teigė, kad jis jau nuo 1985 metų buvo įsitikinęs, kad Lietuva taps nepriklausoma. Nors sulaukė ne vieno grasinimo susidoroti, jo tai neišgąsdino ir nesustabdė.
1988 m. lapkričio pradžioje Skaudvilės ir aplinkinių kaimų gyventojų susirinkimas išrinko 35 žmonių iniciatyvinę grupę, kurios pirmininku išrinktas Dainotas Habdangas. Išrinkta 7 žmonių taryba, kurią sudarė mokytojai D. Habdangas, Eugenija Krencienė, Juozas Krencius, Ričardas Paulauskas, kultūros namų direktorius Romualdas Jurkšaitis, ryšių darbuotojas Eugenijus Zubrickas, klebonas Jonas Kauneckas. Atstovais į rajono tarybą išrinkti Juozas Krencius, Virginija Paulauskienė, Eugenijus Zubrickas. Skaudvilės Sąjūdžio branduolį sudarė D. Habdangas, J. Krencius, E. Krencienė, Č. Liūdžius, R. Paulauskas, V. Paulauskienė, klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Ambrazienė, V. Ulinskas, O. Straukienė, J. Kairys, R. Ivanauskas, V. Stankus, E. Zubrickas, V. Sabockis, O. Jurgilienė, A. Dabulskis, A. Šimkus, T. Šimkienė, R. Šimkus, J. Genys, E. Pužauskaitė, kunigas A. Gylys, P. Ivanauskas, A. Ivanauskas, J. Bakšas, J. Karbauskas, J. Puida, T. Gečaitė, K. Šelverčiuk. Pats R. Paulauskas buvo atsakingas už kultūrinį-sportinį darbą ir leidinio „Sąjūdžio žinios“ platinimą. Iniciatyvinės grupės nariai ir tarybos nariai rinkdavosi du kartus per mėnesį Kultūros namuose arba seniūnijos patalpose. Be tarybos narių, dalyvaudavo seniūnijos, kultūros namų ir kai kurių įstaigų darbuotojai. Atvykdavo ir Tauragės sąjūdžio tarybos nariai. Buvo aptariami pasiruošimai akcijoms, mitingams, politinis Sąjūdžio gyvenimas, miestelio ir apylinkės gyvenimo problemos. Susirinkimų protokolus rašė sekretorė E. Krencienė. Apie priimtus sprendimus informuodavo miestelio Sąjūdžio informaciniame stende. Pašnekovas pamena, kaip kartą Skaudvilės gimnazijos (tada vidurinė mokykla) informaciniame stende atsirado skelbimas, kviečiantis važiuoti į piketą prieš G. Vagnoriaus (1991–1992 m. LR ministras pirmininkas) vyriausybę. Tačiau toks atvejis buvęs vienintelis. Sąjūdžio grupė buvo vieninga, nebuvo jokio susipriešinimo, santykiai su valdžia geranoriški. Žmonių nuotaikos tada tikrai buvo pakilios. Skaudvilėje veikė ne viena Sąjūdžio rėmimo grupė, jos buvo įsikūrusios mokykloje, ligoninėje, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate, vartotojų kooperatyve. Prisijungė ir tremtiniai, kuriems vadovavo seselė Alena Jocienė, šauliai, jiems vadovavo Zigmas Grikšelis. Visų grupių veiklą koordinavo Skaudvilės miesto Sąjūdžio taryba. Pirmajame Sąjūdžio suvažiavime, kuris vyko Vilniuje 1988 m. spalio 22–23 dienomis, dalyvavo du skaudviliškiai: D. Habdangas ir E. Krencienė. 1990 m. vykusiame II Sąjūdžio suvažiavime dalyvavo V. Paulauskienė ir J. Krencius, 1991 m. dalyvavo pats pašnekovas.
Pasak R. Paulausko, pirmasis mitingas Skaudvilėje įvyko 1988 m. sausio 8 d. prie bažnyčios. Pranešėjai buvo klebonas J. Kauneckas, J. Daraška, J. Krencius ir pats R. Paulauskas. Dalyvavo apie 200 žmonių. Visi vieningai palaikė Aukščiausiąją Tarybą. Rajono valdžia mitingui neprieštaravo. Atributiką į šį ir kitus mitingus žmonės atsinešdavo patys. Sąjūdietis J. Genys atsinešdavo partizanų vėliavą, kurią jo mama Ona Genienė skolindavo partizanams, kai būdavo prisaikdinami nauji kovotojai. Vėliavą iki šių dienų saugo sūnus Donatas Genys. Pašnekovas puikiai atsimena, kaip 1988 m. spalio pradžioje virš Skaudvilės kultūros namų buvo iškelta trispalvė. Ją iškėlė 1941-aisiais ištremti A. Dabulskis, Petrutė Vasiliauskaitė, Juozas Kinderis ir D. Habdangas.
Kad R. Paulauskas buvo aktyvus sąjūdietis, byloja nemenkas jo ir bendraminčių nuveiktų darbų sąrašas. Po D. Habdango mirties (1989 m.) buvo tęsiamas jo pradėtas politinių kalinių ir tremtinių sąrašo sudarymas. Daug prisidėta organizuojant skaudviliškių kelionę į Pasvalį per Baltijos kelio akciją. Iš Skaudvilės tada išvyko keturi pilni autobusai žmonių, prie Tauragės rajono kolonos prisijungė daug individualių automobilių. Nepamirštamas įvykis buvo 1990 m. birželio 14-osios paminėjimas. J. Daraškos iniciatyva prie buvusios NKVD būstinės pastatytas koplytstulpis „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“. Į šią šventę buvo pakviesti visi politiniai kaliniai, tremtiniai, miestelio žmonės. Buvo sakomos kalbos, deklamuojami eilėraščiai. Renginį vedė J. Krencius.
R. Paulauskas Skaudvilės Sąjūdžiui pradėjo vadovauti nuo 1990 m. rugsėjo (prieš jį labai trumpai šias pareigas ėjo J. Daraška). Šias pareigas užėmė iki 1993 m., t. y. iki susikūrė TS/LK (Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) – Sąjūdžio politinės veiklos tęsėja) grupė. Nuo tada pašnekovas buvo išrinktas į Lietuvos sąjūdžio Tauragės rajono tarybą, buvo tarybos pirmininko pavaduotojas. Bet darbai Skaudvilėje nenutrūko. 1990 m. rudenį kauniečio Alfonso Gedučio (žuvusios partizanės Gedutytės-Mišeikienės brolio), Skaudvilės sąjūdžio tarybos ir paties Ričardo iniciatyva pradėta kasinėti prie buvusios Skaudvilės NKVD būstinės pastato, kur buvo užkasti žiauriai nukankinti arba žuvę partizanai. Palaikai buvo perlaidoti. 1992 m. rugpjūčio 23 d., Juodojo kaspino dieną, buvo pašventintos rezistentų kapinaitės „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944–1955 m.“. 1991 m. rudenį Mažintuose (6 km nuo Skaudvilės) atidengtas paminklinis akmuo 1951 m. kovo mėnesį bunkeryje žuvusiems partizanams Mišeikiui „Tarzanui“, Gedutytei-Mišeikienei. 1991 m. sausio 12, 15 dienomis buvo surengtos išvykos prie Aukščiausiosios Tarybos, televizijos bokšto. O kur dar kitų švenčių paminėjimai, parašų rinkimai, rinkimų organizavimas... Pašnekovas pamena ir faktą, kai Skaudvilės miesto ir apylinkės gyventojai, pavienės organizacijos rinko lėšas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynimo fondui. Buvo surinkta ir paaukota 4134 rublių, iš jų 3000 rublių paaukojo Skaudvilės vartotojų kooperatyvas.
Išties, įvykių būta daug, ne ką mažiau – ir įspūdžių. Prabėgus 35 metams šiandien kai kurie įvykiai jau išblėsę, kai kurie maišosi... Pašnekovas apgailestauja ir labai atsiprašo, jei kai kurie faktai kam nors sukels kokių nors dvejonių, visgi prabėgo 35 metai. Minint LP Sąjūdžio 10-metį R. Paulauskas buvo apdovanotas Sąjūdžio 10-mečio medaliu. Tiek Ričardas, tiek kiti jo išvardinti aktyvūs sąjūdiečiai, manau, ir buvo žmonės, atnešę laisvės siekį į Skaudvilę, į Tauragę ir žadinę visuomenę laisvei bei savo šalies Nepriklausomybei.
1992 m. rugpjūčio 23 d., Juodojo kaspino dieną, buvo pašventintos rezistentų kapinaitės Skaudvilėje „Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę 1944–1955 m.“. R. Paulauskas stovi 6 iš kairės
Ričardas Paulauskas Sąjūdžio kambaryje, Tremties ir rezistencijos muziejuje
Kvietimas į 10-ąsias Sąjūdžio metine
