Įamžintas dviejų Tauragės sinagogų atminimas
Įkelta:
2023-05-18
Nuotrauka
 nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

Senoji Tauragės sinagoga, statyta iki 1839 m. Fotografuota 1936 m.

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

Mažesnioji sinagoga (1941–1944 m.)

,
Nuotrauka
 nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Tauragės karašto muziejaus „Santaka“ nuotrauk
Aprašymas

Paminklas Tauragės sinagogoms atminti

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Aprašymas

Didžioji Tauragės sinagoga

 

 

„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 

Iškilmingas atidengimas – rugsėjį

Iniciatyvą, kad toks paminklas atsirastų, parodė Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas-fondų saugotojas Darius Kiniulis. „Sovietmečiu buvo taip nesvarbu, kad gatvės ir sinagogų vietoje įrengtas stadionas, pastatyta mokykla, tad amžinti teko netoliese. Manau, kad graži, klestinti aplinka ir jos istorijos žinojimas nuteikia žmones mylėti tai, kur gyveni“, – savo feisbuko paskyroje teigia D. Kiniulis.

O toliau darbo ėmėsi Tauragės savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Naujokienė, besirūpinanti kultūros paveldo išsaugojimu. Kaip ji papasakojo „Tauragės žinioms“, paminklas gautas dovanų, reikėjo tik įrengti postamentą. Tuo pasirūpino Tauragės miesto seniūnas Žilvinas Majus.

Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės karašto muziejaus „Santaka“ nuotrauk

– Toks pat paminklas pernai pastatytas greta išlikusios Skaudvilės sinagogos. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas tęsia projektą, įamžindamas buvusias žydų bendruomenes, statydamas atminimo ženklus tose vietose, kuriose veikė žydų maldos namai – sinagogos. Pernai atminimo ženklus fondas dovanojo dar aštuoniems Žemaitijos miesteliams, tarp jų – ir Skaudvilei, – pasakojo D. Naujokienė.

Pasak jos, tada, kai buvo statomas paminklas Skaudvilėje, ji ir susipažino su Eugenijumi Bunka, vadovaujančiu Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondui. Tad kilus minčiai įamžinti dvi Tauragėje stovėjusias sinagogas ji kreipėsi į E. Bunką, kuris pritarė idėjai. Tad iš Sedos buvo parvežtas pats atminimo ženklas, o kai seniūnija pastatė postamentą, ir pastatytas. 

Iškilmingo paminklo atidengimo, pasak D. Naujokienės, dar teks palaukti. Dabar artėja miesto šventė, vyksta daugybė renginių, tad norint, kad paminklo atidarymas išsiskirtų iš renginių gausos ir sulauktų daugiau dėmesio, jis numatytas rugpjūčio mėnesį.  

Dvi sinagogos

Apie toje vietoje stovėjusias dvi sinagogas „Tauragės žiniose“ 2020 m. gruodį publikuotame straipsnyje D. Kiniulis rašė „Atėjus į Martyno Mažvydo progimnazijos stadioną, net ir įjungus vaizduotę, visgi sunku įsivaizduoti, kad kadaise jo vietoje čia vis dar tęsėsi Bažnyčių gatvė, o vienoje kelio pusėje buvo dvi pagrindinės žydų sinagogos – mažoji ir didžioji.

– Toks pat paminklas pernai pastatytas greta išlikusios Skaudvilės sinagogos. Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas tęsia projektą, įamžindamas buvusias žydų bendruomenes, statydamas atminimo ženklus tose vietose, kuriose veikė žydų maldos namai – sinagogos. Pernai atminimo ženklus fondas dovanojo dar aštuoniems Žemaitijos miesteliams, tarp jų – ir Skaudvilei, – pasakojo D. Naujokienė.

Mažoji statyta dar 1839 m., ant fasado buvo užrašas jidiš kalba: „Šis namas – dovana Moše Leib Tiler“. Didesnioji Šatomo mūrinė sinagoga pastatyta 1857 m. Į sinagogas eidavo vyrai, o moterys – tik atskiromis progomis. Be to, moterys galėdavo būti tik balkone. Architektūriškai ji labai panaši į Skaudvilės sinagogą.  Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą greta mažosios sinagogos išdygo gyvenamasis namas, nors ir perstatytas, bet išlikęs iki šiol. O visai netoliese pastatyta turgaus halė. Kitoje gatvės pusėje stovėjo mediniai namai. 1941 metų birželį ši dalis smarkiai bombarduota ir neišliko. Žydų tankiau gyventa ir kitur: V. Kudirkos, Vytauto, Kęstučio gatvėse.“

Nuotrauka
nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Pasak D. Kiniulio, pamatyti atkurtus trimačius modelius ir kaip apytiksliai atrodė gatvė, galima http://virtualusturas.tauragesmuziejus.lt/

Žydai Tauragėje prieš Antrąjį pasaulinį karą 

Apie žydų istoriją Tauragėje welovelithuania.lt rašo: „Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Tauragės mieste gyveno apie 15 000 gyventojų, iš kurių apie 4 000 žydų. Nemaža dalis žydų į Tauragę atvyko, kai hitlerininkai užėmė Klaipėdos kraštą. Žydai buvo taikūs žmonės,  kurie nuo seno vertėsi prekyba, kūrė pramonės įmones, turėjo savo kultūrą, religiją, papročius, statė mokyklas ir kartu su mūsų gyventojais puoselėjo Tauragės ateitį. Tarp Kęstučio ir Vytauto gatvių buvo didelė turgaus aikštė, prie kurios buvo išsidėsčiusios daugiausia žydams priklausiusios parduotuvės. Aplink aikštę išsidėsčiusios Hiršo Bermano mašinų ir dviračių, Jokūbo Deno manufaktūros, Izraelio Blocho ūkinių prekių, Hiršo Šlomovo geležies dirbinių ir Elijo Levito manufaktūros parduotuvės. Taip pat jų buvo Šilalės, Stoties, Laisvės, Bažnyčių ir kitose gatvėse. Prekyba buvo pagrindinis amatas, verslas, tiesiog įaugęs į tos tautos kraują. Jau 1919 m. žydai turėjo savo muitinę prekybai su Prūsija, Vokietija, Lenkija. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Tauragėje buvo 72 įmonės, kurių 49 priklausė žydams, tai sudarė 67 proc. Visų įmonių pastatai sugriauti Antrojo pasaulinio karo metu.

Genocido aukos

Žydų tautos tragedija Antrojo pasaulinio karo metais sukrėtė visą Europą. Lietuva viena pirmųjų pajuto vokiečių fašizmo žiaurumą. Tauragė – ne išimtis ir miestas taip pat buvo paliestas vokiškojo fašizmo politikos žiaurumo. 

Nuotrauka
nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka

Pasak welovelithuania.lt, vokiečių okupacijos metais dalis Tauragės miesto gyventojų buvo deportuoti į Vokietiją. Labiausiai nukentėjo miesto ir  apylinkių žydai. 1941 metų liepos mėnesį buvo suimta 300 žydų, jie uždaryti į 7-ojo pėstininkų pulko kareivines. Tų metų rugsėjo 6 d. apskrities viršininkas Vl. Mylimas išleido nurodymus, kuriuose numatyta, kad žydai privalo nešioti Dovydo žvaigždę, negali vaikščioti šaligatviais, važinėti susisiekimo priemonėmis, sėdėti viešose vietose; taip pat visas žydų turtas konfiskuojamas ir tvarkomas pagal apygardos komisijos nuostatus. Tauragės žydų getas įrengtas jau minėtose kareivinėse Vytauto gatvėje. 1941 metų vasarą Visbutuose buvo sušaudyti apie 900 Tauragės geto žydų vyrų, o apie 3 000 moterų, senelių ir vaikų buvo sušaudyti rugsėjo mėnesį Antšunijų kaimo miške. Tauragės žydus žudė baltaraiščiai ir vokiečių gestapas. Karo metais miesto burmistras buvo J. Jurgilas, gestapo viršininkas – Švarcas.

Šiandien Tauragėje žydų bendruomenės nebėra. Greta Antšunijų kaimo, miške, kur buvo sušaudyta daugiausiai žydų, dabar galime išvysti žiaurias žudynes menančius paminklus.

Nuotrauka
nuotrauka

 

Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-24
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.
Nuotrauka
ringrafas
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-03-09
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.  
Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-02
Istoriją menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.
Nuotrauka
archyvu paslaptys
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-23
Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 
Nuotrauka
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-16
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje. 
Nuotrauka
nnuotrauka
Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-02-15
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys. 
Nuotrauka
norkiskes dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka
Įkelta:
2023-02-09
Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-02-02
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.
Nuotrauka
sebeda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-26
Pirmasis Tauragės kraštotyros draugijos tarybos pirmininkas, teisininkas, bibliotekininkas Pranas Šebeda buvo vienas pirmųjų Tauragės rajono kraštotyrinio judėjimo organizatorių. Praėjo jau 51-eri metai po kraštotyrininko mirties, tačiau jo indėlis į Tauragės kraštotyros istoriją – milžiniškas.