Griūvančiame Oplankio dvare tebegyvenama
Įkelta:
2023-03-02
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Taip šiandien atrodo dar išlikę dvaro pastatai

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Taip šiandien atrodo dar išlikę dvaro pastatai

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/G. Heimbso asmeninio albumo nuotrauka
Aprašymas

Kumetynė, raudonbučiai ir medinbučiai namai/raudonų plytų ir mediniai. Nuotrauka daryta apie 1937 m. 

 

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Aušros Augustytės nuotrauka
Aprašymas

Taip šiandien atrodo dar išlikę dvaro pastatai

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/nežinomo autoriaus nuotrauka
Aprašymas

Buvęs kumetis Lingys Vincas apie 1950 m., bulviakasis kolūkyje

 

,
Nuotrauka
oplankio dvaras
Nuotraukos autorius:
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“/Ewald Boll nuotrauka
Aprašymas

Rūmai nuo kelio pusės 1943 m. 

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

XIX a.  menantis kažkada buvęs didingas Oplankio dvaras yra avarinės būklės, tačiau iš mažų detalių galima pastebėti, kad dvaro būta prabangaus. Apleistame, vietomis be langų, stogo ir nutrupėjusiomis sienomis pastate vis dar gyvena dvi šeimos.

Dvaro istorija

Enciklopediniame žinyne „Lietuvos dvarai“ rašoma, kad Oplankio dvaras yra Tauragės rajono Lauksargių seniūnijoje, dvaro centras – prie kelio iš Lauksargių į Vilkyškius, Jūros upės slėnyje. Išlikusius sodybos fragmentus galima suskirstyti į tris zonas: reprezentacinę, ekonomo ir dvaro darbininkų zoną, malūnininko sodybą. Žinios apie dvaro istoriją tik fragmentinės. Iki Antrojo pasaulinio karo dvaras priklausė Eimsui (Heimsui?), kuris per karą žuvo. Išlikę sodybos statiniai dar laikosi, nors apgadinti pokario remontų ir perstatymų. Dvaro rūmai – dviaukštis mūrinis namas, yra išlikusių autentiškų interjero detalių. Tai XIX a. antrosios pusės statinys. Išraiškingiausias išlikęs ūkinis pastatas – dviejų aukštų raudonų plytų svirnas. Tebestovi du dvaro gyvenamieji namai, kurių išvaizdoje yra Klaipėdos krašto architektūros bruožų. Įdomi buvusi malūnininko sodyba, kurioje tebestovi gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas.

Nuotrauka
oplankio dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“/Ewald Boll nuotrauka

Gyventojo prisiminimai

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros archyvuose saugomus Lauksargių gyventojo Juozo Dadūros, gimusio 1928 m., prisiminimus apie Oplankio dvarą ir jo gyventojus 2005 m. žiemą užrašė Lauksargių bibliotekos darbuotoja Marytė Rutkauskienė: 

„Oplankelis – Gilandžiuose ant kalno, Oplankių dvaras buvo pakalnėj. Oplankelis buvo generolo Karvelio ūkis, šeimininkas gyveno Kaune, tik atvažiuodavo kartais pasižiūrėti.

Oplankių dvaro šeimininkas Heimbsas. Jis važinėjo su 4 arklių traukiamu vežimu po šlaitus ir prižiūrėdavo dirbančius kumečius. Kai tik jie sustodavo pailsėti, tuoj Heimbsas šaukdavo „Lios, lios“. Dažniausiai jodavo ant vieno arklio su balnu. Prisimenu kumečių pavardes, tai Lingys V., Bajorinas K., Šedbaras J., Bitinas A., Bitinas K., Banevičius, Šulcas, Genutis.

Nuotrauka
oplankio dvaras
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/nežinomo autoriaus nuotrauka

Kumečiai dirbo 8 val. po klinkeriu (skambalu). Pietūs buvo nuo 12–13 val. Dirbo nuo 8 val. ryto. Darbininkai gaudavo po 6 litrus pieno į dieną. Žiemą po 4 litrus. Į metus gaudavo rugių 20 cnt, kviečių 10 cnt, miežių 6 cnt, avižų, bulvių. Davė ponas žemės, kiekvienas galėjo sodintis daržą. Visi gyveno atskiruose namuose po keletą šeimų. Vieną kartą į mėnesį dvarininkas leisdavo į turgų. Duodavo keturių arklių traukiamą vežimą su 6 metrų ilgumo kripėmis, važiuoti kumečiams į Tauragę.

Heimbsas važiuodavo su brika ant kočo (lingių), vežėjas buvo Lebertas.

Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka

Buvo dirbami įvairūs laukų darbai, arė, sėjo, šieną vežė, rugius rišo rankomis, kūlė su kuliama mašina, buvo garu varomi pečiai. Žiemos metu kuldavo po 4–5 žmones. Oplankelyj maldavo.

Tuo metu (1937–39 m.) aš (Dedūra J.) ėjau į mokyklą Oplankelyj. Buvo 4 kl. mokytojas Similiauskas. Prie prūdo buvo lietuvių mokykla, o ant kalno vokiečių mokykla. Ketvirtam skyriuj nemokėjo dar daugybos lentelės. Daugiausiai tikybos pamokos buvo. Viena knyga buvo tofelis (lenta) ir grifelis (pieštukas).

Nuotrauka
oplankio dvaras
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo/G. Heimbso asmeninio albumo nuotrauka

1939 m. kovo 19 d. okupavo vokiečiai Klaipėdos kraštą. Mokytojas pasakė, kad pamokų nebus. J. Similiauskas sugiedojo Lietuvos himną ir atsisveikino.

Kada užėjo vokiečiai, tuomet buvo fizinės bausmės.

Nuotrauka
oplankio dvaras
Aušros Augustytės nuotrauka

Tuo metu gyvenau Gilandžiuose.

Kaimynai buvo: Stančius, Lebertas, Valaitis, Piečia, ūkininkai: Cygis, Jankus, Barkavičius“.

Dvare gyvena dvi šeimos

Kovo pradžioje asfaltuojamu keliu nuvykus į Oplankio dvarą sunku patikėti, kad jame kažkas gyvena. Pusės dvaro stogo nebėra, dalyje pastato kiauri langai, o kai kur jų visai nėra. Ant rūmų sienų matyti likę dar nenutrupėję simboliai.

Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas patvirtino, kad Oplankio dvare, pirmajame aukšte, vis dar gyvena dvi šeimos:

– Giminės gyvena, jei neklystu, brolis ir sesuo. Vienas kairėje pastato pusėje, kitas – dešinėje.

Būstas priklauso jo gyventojams. Kai kolūkiai suiro, jie pasidarė ten butus, privatizavo. 

Nuotrauka
nuotrauka
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-02
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai. 
Nuotrauka
RAKETOS
Fotografuota iš palydovo
Įkelta:
2023-04-13
1944 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ne savo noru atsidūrėme kitoje barikadų pusėje. Netrukus tiek Tauragė, tiek aplink mums puikiai žinomos vietos – Skaudvilė, Šilalė, Viešvilė, Tyreliai, Žygaičiai, Dunokai, Žukai, Sakalinė, Balskai, Požerūnai, Eržvilkas ir kt. – buvo ne kartą minimos Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kaip potenciali grėsmė NATO saugumui. Tai liudija 1960 m. rugpjūčio 18 d. vieno CŽV vadų James Q. Reber’io pasirašytas dokumentas, kuriame Tauragė įvardinta kaip vienas iš 32 prioritetinių taikinių galimame branduoliniame konflikte. To priežastis – Tauragėje aptiktos dvi branduolinių raketų bazės.
Nuotrauka
ringrafas
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-03-09
Ne kartą rajono spaudoje ar socialiniuose tinkluose Tauragės krašto muziejaus (TKM) „Santaka“ darbuotojai viešai dėkoja ir labai džiaugiasi gavę unikalių, įdomių, vertingų eksponatų, kurie papildo muziejaus ekspozicijas. Vieną tokį muziejui padovanojo vilnietė, nežinodama, kas tai per eksponatas.  
Nuotrauka
archyvu paslaptys
Asociatyvi Tremties ir rezistencijos muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-23
Lietuvos valstybę 1940 m. birželio 15 d. okupavus Sovietų sąjungai visuomenė buvo sukrėsta. Organizuotas pasipriešinimas prasidėjo tik rudenį, kai nukrito visos okupantų naudotos kaukės ir žmonės pamatė, kad pateko į tikrą vergiją. Daug pogrindžio grupių dėl konspiracijos patirties trūkumo buvo išaiškintos ir jų nariai pradėjo savo kančių kelius sovietinėje represijų sistemoje. Geriausiai organizuota pogrindinė pasipriešinimo organizacija buvo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kuris turėjo atstovybę Berlyne ir kurio struktūrų Lietuvoje iki prasidedant sovietų ir vokiečių karui sovietinės represinės struktūros nesugebėjo likviduoti. Didžiulis sukrėtimas visuomenės laukė 1941-ųjų birželį. Pirmiausia birželio 14-ąją sovietų įvykdytu analogų Lietuvos istorijoje neturėjusiu brutaliu masiniu trėmimu į Sibirą, paskui birželio 22-ąją prasidėjusiu sovietų ir nacistinės Vokietijos karu, birželio 23-iąją Lietuvių aktyvistų fronto organizuotu sukilimu prieš okupantų valdžią ir besitraukiančių sovietų siautėjimais ir taikių žmonių žudymais. 
Nuotrauka
vasario16
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-02-16
Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena svarbi kiekvienam lietuviui, išskirtinė mūsų valstybei. Ji skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos narių pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės nutarimui paminėti. Šio reikšmingo įvykio atgarsių galima rasti ir Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ – ne tik nuotraukose, bet ir iš tarpukario išsaugotoje vėliavoje. Ši data įamžinta ir gatvės pavadinimu. O netolimi istoriniai įvykiai dar gyvi ne vieno tauragiškio atmintyje. 
Nuotrauka
nnuotrauka
Inventorinis numeris ŽVM I 33, © Žemaičių vyskupystės muziejus. Vacio Miliaus/www.limis.lt nuotrauka
Įkelta:
2023-02-15
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktą unikalų Pagramančio Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios statinių kompleksą sudaro bažnyčia, varpinė, šventoriaus tvora su vartais ir koplytėlėmis, klebonija, svirnas, namas ir rūsys. 
Nuotrauka
norkiskes dvaras
Tauragės krašto muziejaus „Santakaׅ“ nuotrauka
Įkelta:
2023-02-09
Prieš devyniolika metų nugriautas Norkiškės dvaras atmintyje išliko greičiausiai tik istorijos mėgėjams bei Batakių ir gretimų apylinkių gyventojams. Iš įspūdingo dydžio dvaro dabar netoli Skaudvilės liko tik jo pamatai.
Nuotrauka
Fišerio koplyčia
Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-02-02
Apgriuvusi, tačiau istoriškai svarbi dvarininko, gydytojo Boleslavo Fišerio XX a. pradžioje pastatyta koplyčia, stovinti Gaurės miestelio pakraštyje, vis dar neįtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą, nors pirmieji žingsniai jau padaryti. Tačiau žymioji koplyčia įtraukta į Tauragės rajono strateginį planą, o jos tvarkymui jau paruošti brėžiniai bei vizualizacija.
Nuotrauka
sebeda
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-01-26
Pirmasis Tauragės kraštotyros draugijos tarybos pirmininkas, teisininkas, bibliotekininkas Pranas Šebeda buvo vienas pirmųjų Tauragės rajono kraštotyrinio judėjimo organizatorių. Praėjo jau 51-eri metai po kraštotyrininko mirties, tačiau jo indėlis į Tauragės kraštotyros istoriją – milžiniškas.
Nuotrauka
pilis sena
„Lietuva senose fotografijose“ feisbuko paskyros nuotrauka
Įkelta:
2023-01-19
Didelio skaitytojų susidomėjimo sulaukusį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamą projektą „Tauragės archyvų paslaptys“ tęsiame ir šiemet, toliau visuomenei pristatydami Tauragės krašto istorinius, kultūrinius, etnografinius, kultūros paveldo lobynus, saugomus Tauragės krašto muziejuje ir jo skyriaus Tremtinių ir rezistencijos muziejaus archyvuose. Istorinės, kultūrinės informacijos sklaidai ir skirtas šis projektas.
Nuotrauka
partizanams renginys
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2022-11-22
Lapkričio 18-ąją Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kvietė visus į Batakius, kur buvo pakartotas sėkmingas istorinis 6 kilometrų partizanų žygis, vykęs prieš 75-erius metus. 
Nuotrauka
sungailiskiu
Kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“ nuotrauka
Įkelta:
2022-11-03
Sungailiškius, išsistačiusius abipus Tauragės–Šilalės plento, pralekiame dažnai. O ar dažnai pagalvojame, kuo šis kaimas įdomus, kokia jo istorija? Nemažai sužinoti galima iš savo kraštui neabejingų žmonių surinktos medžiagos. Šįkart skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausias ištraukas iš kraštotyros darbo „Sungailiškių kaimo praeitis ir dabartis“, kurį 2005 m. parengė bibliotekininkė Klema Fetingienė. Darbas saugomas Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros fonde. 
Nuotrauka
prof
B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos nuotrauka
Įkelta:
2022-10-13
Tauragės kraštas išaugino daug išskirtinių asmenybių, daug pasiekusių moksle, mene, sporte. Viena jų – psichologijos mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Jacikevičius, daugiau nei 15 metų vadovavęs Šiaulių pedagoginio instituto Psichologijos ir defektologijos katedrai, dėstęs įvairius kursus Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose. Į mūsų šalies mokslo istoriją jis įėjo ir kaip pirmasis psichologijos habilitacinio darbo autorius. Spalio 8-ąją jam būtų sukakę 100 metų.
Nuotrauka
DESANTAS
Juozo Petkevičiaus/TKM „Santaka“ nuotraukos
Įkelta:
2022-10-06
Istorinėje vietoje Ringinių kaime (Tyrelio girioje, Žygaičių apylinkėse) tą pačią dieną, kaip prieš 72 metus – spalio 3-ąją – buvo pakartotas partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Klemenso Širvio-Sakalo ir Benedikto Trumpio-Ryčio desanto nusileidimas. J. Lukša-Daumantas – garsiausias Lietuvos partizanas, tačiau nedaug kas žino, jog dalelė jo kovos istorijos glūdi netoli Tauragės, kur 1950-ųjų spalį su bendražygiais jis vykdė žvalgybinę misiją. Tauragės krašto muziejus (TKM) „Santaka“ ir jo padalinys Tremties ir rezistencijos muziejus antrus metus tyrinėja šios istorijos aplinkybes. O nepakartojamą reginį smalsuoliams dovanojo – pučiant pavojingam rudeniškam vėjui istorinio desanto rekonstrukciją atliko – trys Lietuvos kariuomenės Žvalgybos kuopos nariai. 
Nuotrauka
sinagoga
Skaudvilės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2022-09-13
Praėjusį savaitgalį Skaudvilėje, kaip ir kasmet, surengta grandiozinė miesto šventė. Tarp įvairiausių linksmybių, sporto varžybų, koncertų įvyko ir nedidelis, tačiau reikšmingas įvykis – prie buvusios miestelio sinagogos atidengtas Atminimo paminklas, įamžinantis čia gyvenusią Skaudvilės žydų bendruomenę. Žydai kadaise sudarė daugiau nei pusę miestelio gyventojų. Šiandien pastatas sunkiai atpažįstamas, todėl ženklas tiek skaudviliškiui, tiek miesto svečiui primins, kad čia gyveno žydų bendruomenė ir čia buvo jų gyvenimo centras – sinagoga. Atminimo ženklą dovanojo Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas.
Nuotrauka
 nuotrauka
Įkelta:
2022-08-31
Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  
Nuotrauka
baltijos kelias
Įkelta:
2022-08-25
Kaip skelbė Tauragės krašto muziejus „Santaka“, dešimtmečius Lietuvoje komunistų partija plovė žmonių smegenis, vietoj krikščioniškųjų vertybių bruko marksistinę–lenininę ideologiją. Gyvenimas totalitarinėje sovietinėje sistemoje žalojo likimus, moralę ir mąstymą. Viskas slėpta, falsifikuota. Visuomenė buvo suskaldyta. Bet daugumai Lietuvos žmonių palaužti laisvės dvasios nepavyko. Apie tai kalbėti pirmadienį Tremties ir rezistencijos muziejuje vykusiame renginyje  „Kelias į nežinią, kelias į laisvę“.
Nuotrauka
dvaras svente
Įkelta:
2022-08-03
Savaitgalį Tauragės Dvaro bendruomenė šventė jubiliejų – minėjo 600 metų, kai Tauragės Dvaras pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Žinoma, tikslios datos, kada įkurtas Tauragės Dvaras, jau nesužinosime, tad bendruomenė šventei pasirinko tiesiog gražią vidurvasario dieną. Nors netrūko šventėje ir istorinių akcentų – puošnūs damų rūbai, renginio vedėjos Karolinos Kisnėrienės papasakota Tauragės Dvaro istorija, vis dėlto dominavo šių dienų pramogos: sporto varžybos, koncertai, šratasvydis ir batutai.
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Įkelta:
2022-07-27
Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.