Netolima Viešvilė, žavinti turtinga istorija
Įkelta:
2022-08-31
Nuotrauka
 nuotrauka
Aprašymas

Siauruko geležinkelio tilto likučiai. Feisbuko paskyros „Laiko Gijose-Dvarai, Bažnyčios, Pilys“ nuotrauka

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

2011 m. patvirtintas Viešvilės herbas

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Žuvitakis. Feisbuko paskyros „Laiko Gijose-Dvarai, Bažnyčios, Pilys“ nuotrauka

 

,
Nuotrauka
nuotrauka
Aprašymas

Viešvilės dvaro parke. Feisbuko paskyros „Laiko Gijose-Dvarai, Bažnyčios, Pilys“ nuotrauka

 

informacija@taurageszinios.lt
A
A

Laisvadieniai – puiki proga pažinti savo kraštą. Daugybė gražių vietų ir gilią istoriją menančių vietų yra visai čia pat. Pavyzdžiui, Viešvilė, žavinti turtinga istorija ir nuostabiu parku. Kai nenori ar negali keliauti toli, aplankyti šį išskirtinį miestelį – puikus pasirinkimas. O prieš aplankant galbūt pravers šiek tiek istorijos?  

Kaip rašoma lithuaniainworld.lt interneto svetainėje, Viešvilė – miestelis Jurbarko rajone, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, dešiniajame Nemuno krante (kitame krante – Karaliaučiaus kraštas), abipus Viešvilės upelį. Seniūnijos centras yra Drūtgalio, Užupio ir Vidurio seniūnaitijos, Viešvilės girininkija.

Stovi Viešvilės Kristaus Atsimainymo bažnyčia (įrengta 1863 m.), veikia Viešvilės pagrindinė mokykla, biblioteka, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras, paštas. Didžiausias Viešvilės pastatas – 1902 m. statyti Teismo rūmai, kuriuose 1956 m. buvo įkurti Viešvilės vaikų namai. XX a. pr. visame Klaipėdos krašte tebuvo penkios teismo apygardos – Klaipėdos, Priekulės, Šilutės, Rusnės ir Viešvilės.

Pasak legendos, miestelis pavadintas jo įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Remundo provaikaičio Vieševilčio vardu. Tačiau kalbininkai neabejoja, jog vietovės pavadinimas kilo nuo Viešvilės upės. XIV a. šis hidronimas vadinosi kiek kitaip – Wayswille.

Miestelis įsikūręs Karšuvos girioje. Į šiaurę nuo miestelio plyti Viešvilės rezervatas, garsus savo pelkėmis.

Nuotrauka
nuotrauka

1930 m. miestelio pietvakarinėje dalyje aptiktas X–XI a. kapinynas. Viešvilės upė (Wayswille) anksčiausiai minima 1385 m. Kryžiuočių karo kelių aprašymuose. Pati Viešvilės gyvenvietė minima nuo 1542 m. 1665 m. miestelis pažymėtas Ragainės apskrities žemėlapyje, tuomet Viešvilė buvo kairiajame upės krante, kiek atokiau nuo jos, o dešiniajame krante, kiek šiauriau Viešvilės – pažymėta nuo 1514 m. minima Švabė. Nuo 1546 m. minimas Viešvilės dvaras. 1553 m. miestelyje jau stovėjo bažnyčia, 1609 m. įkurta atskira parapija. Iki 1568 m. pastatyta Viešvilės evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau net 1578 m. kunigai darbo turėjo užtektinai, kadangi tais metais išleistame Prūsijos didžiojo kunigaikščio Jurgio Frydricho įsake minima, jog parapijiečiai vis dar meldžiasi stabams, lanko šventus miškelius, aukoja. XVII a. viduryje užtvenkta Viešvilės upė, prie jos pastatytas malūnas.

XVIII–XIX a. Viešvilė tapo jau tikru miesteliu, net mažu pramonės centru. Prie malūno pastatyta aliejaus spaudykla ir lentpjūvė, nuo 1730 m. veikė odos dirbtuvė. 1767–1885 m. miestelyje veikė popieriaus malūnas. Jis stovėjo Viešvilės šiaurinėje dalyje, jį valdė Rydelių (Riedel) giminė, toji miestelio dalis buvo imta vadinti Rydelsbergu arba Ridelkalniu, o po 1944 m. blogai lokalizavus vietovę Ridelkalnio vardas suteiktas pietvakarinei miestelio daliai. 

Nuotrauka
nuotrauka

Popieriaus gamybos įmonė buvo įsikūrusi Riedelsbergo dvaro pastate (pastatytas apie 1767 m.). Nuo 1786 m. malūną valdė Friedrichas Augustas Riedelis. Iš senų skudurų ir makulatūros čia buvo gaminamas popierius. Iš pradžių trūko žaliavų ir kapitalo (malūnas turėjo teisę rinkti makulatūrą tik Klaipėdos ir Tilžės apylinkėse). Įmonei vadovauti dvaro savininkas Johannas Friedrichas Domhardtas pakvietė popieriaus gamybos žinovą Karlą Ludwigą Ziezerį. 1793 m. pastarojo duktė ištekėjo už F. A. Riedelio, kuriam mirus įmonę perėmė dešimtasis jo sūnus Friedrichas Edmundas, popieriaus gamybos meistras. Apie 1842 m. vedęs Viešvilės dvarininkaitę Mathildą Cautius jis pagerino materialinę padėtį ir sėkmingai varžėsi su kitais konkurentais. 1800 m. Viešvilės popieriaus malūnas pagamino popieriaus už 4280, 1805 – už 7000 talerių. Pagal šį rodiklį Viešvilė buvo trečia tarp Rytprūsių popieriaus fabrikų. Popierių malūnas tiekė Tilžei, Klaipėdai ir Mažosios Lietuvos šiaurinės dalies kitoms gyvenvietėms. Apie 1/7 popieriaus buvo išvežama į Didžiąją Lietuvą ir kitus kraštus. Po napoleonmečio gamybos apimtys sumažėjo. 1843 m. pradėjus veikti Tilžės popieriaus fabrikui, Riedelsbergo popieriaus fabrikas įsigijo naujos technikos ir gamino kokybišką rašomąjį, spaudos bei vyniojamąjį popierių. Turėjo 5 holenderius (malūnus plaušinėms medžiagoms malti), 1 juostinio popieriaus mašiną bei garo variklį. Dirbo 15–20 žmonių. 1870 m. mirė fabriko savininkas F. E. Riedelis. Našlė M. Cautius 1885 m. paveldėjo didijį Viešvilės dvarą, malūnas kurį laiką buvo apleistas. Gamybai tapus nuostolinga 1885 m. Riedeliai popieriaus fabriką likvidavo. 1792–1847 m. F. E. Riedelis turėjo popieriaus krautuvę Tilžėje, manoma, kad joje prekiauta ir knygomis.

1900–1943 m. Viešvilėje veikė dar viena didelė įmonė – lentpjūvė. Per metus buvo išpjaunama 40–80 tūkst. kietmetrių medienos. Nuo 1902 m. lentpjūvės gaminiai buvo išvežiojami ką tik nutiestu Tilžės–Pagėgių–Smalininkų siauruku. XX a. pradžioje miestelyje gyveno apie 1400 gyventojų.

Feisbuko paskyroje „Laiko Gijose – Dvarai, Bažnyčios, Pilys“ rašoma, kad Viešvilės dvaras pirmąkart paminėtas 1546 m. Žinomas tik mažas trupinėlis jo istorijos. 1900 m. buvo panaikintas bajoriškasis dvaras. Dvaro rūmuose 1903 m. įsikūrė vyresnioji Viešvilės girininkija – Oberfiorsterei. Deja, dvaro pastatas nugriautas po Antrojo pasaulinio karo. Iš didelio sodybos komplekso beliko nuošaliau stovintis didelis ūkinis pastatas ir parkas...

Nuotrauka
nuotrauka

Viešvilė iki 1900 m. turėjo savo keltą, parapijai priklausė apie pusė šimto kaimų, vienkiemių ir dvarų.

Tarpukariu nuo Smalininkų per gyvenvietę, Pagėgius į Tilžę dardėdavo traukinukas, vietinių pramintas Bimbelbanu. Pūškuodamas siauruku, artėjant prie stotelės, jis įspėdavo apie atvykimą skambindamas varpeliu: „bim bam“. Bimbelbanas važiuodavo labai lėtai, todėl keleiviai spėdavę įsmukti parduotuvėn ar net prisiskinti pievoje gėlių ir vėl įšokti į paskutinį traukinio vagoną. Apie turtingą Viešvilės miestelio praeitį byloja išlikę įvairūs pasakojimai apie klestėjusias parduotuves, amatininkų dirbtuves, malūną, kalves, plytinę, vėjo jėgainę, mokyklas, urėdiją ir t.t.

Nors prieš karą Viešvilėje buvo keturiolika parduotuvių, gyventojai traukinuku vykdavo apsiprekinti į Tilžę. 

Viešvilėje minėtuoju laikotarpiu veikė keturi restoranai su viešbučiais, tekstilės, kanceliarinių prekių, žuvies ir kitos parduotuvės, kuriose guviai sukosi prekybininkai žydai. Judrus miestelis turėjo net savo gaisrinę, teismo rūmus, šalia jų areštinę.

Pagrindinė gatvė, kurioje gyveno turtingi vokiečiai, buvo vadinama Pyrago gatve (Pyragsštrase). Kitos gatvės pavadinimų neturėjo, išskyrus dar vieną, kurios barakuose gyveno lentpjūvės darbininkai. Ši gatvė vadinta skurdžiau – Duonos kriaukšlis (Brotsende). Lentpjūvė, kurioje dirbo apie pusė tūkstančio darbininkų, buvo didžiausia ne tik Klaipėdos krašte, bet visame Pabaltijyje. Jos gaminius plukdydavo sieliais Nemunu ir taip eksportuodavo į kitas šalis. 

Be aibės parduotuvių, užeigų ir kitų paslaugų, dar veikė metrikacijos skyrius, notariatas...

„Ypač Viešvilei skaudūs 1944 metai, kai prasidėjo priverstinė lietuvių evakuacija. Gyventojai turėjo palikti savo namus ir iškeliauti nežinia kur, iš kur jie daugiau nesugrįžo. Po sovietinės okupacijos sunyko bažnyčia, arklidės ir kiti pastatai, kitaip tariant, sunyko klestėjusi Viešvilė...

Dabartinėje gyvenvietėje snaudžia prieš šimtą metų sodintas dvaro parkas. Dvarininkai pasistengė, kad šiuolaikinis žmogus įvertintų išlikusį egzotinių medžių – paprastųjų kaštonų, europinių maumedžių, svyruoklinių guobų, raudonlapių bukų grožį“, – rašoma  svetainėje „Laiko Gijose-Dvarai, Bažnyčios, Pilys“.

Viešvilės upės ilgis siekia 22 km, o didžioji jos dalis teka Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje. Kadaise ši upė garsėjo savo šlakių gausa, tad buvo vadinama tikra lašišine upe. Tačiau dėl tvenkinių su užtvankomis jų nerštavietės tapo neprieinamos. Siekiant atkurti žuvų populiaciją buvo įrengtas šis žuvitakis, kuris puikiai papildo supančią gamtą ir kuriuo žuvys įveikia kliūtį migruodamos aukštyn upe. Žuvitakį sudaro neaukšti laiptai, kuriais teka nesmarki srovė, kad žuvys galėtų šokinėdamos įveikti atstumą. 

2011 m. patvirtintas Viešvilės herbas. Pasak Vikipedijos, jame – sidabriniame lauke raudona fantastinė būtybė – žirgo ir žuvies junginys. Svarstant galimus Viešvilės herbo motyvus nekilo abejonių, kad herbo simbolis turėtų būti susijęs su gamta. Viešviliečių bendruomenės atstovai, remdamiesi Viešvilėje atliktos apklausos rezultatais, nusprendė, kad tai turėtų būti gyvūnas. Iš septynių dailininko Rolando Rimkūno Lietuvos heraldikos komisijai pateiktų Viešvilės herbo variantų buvo pasirinkti du: ūdra su žuvimi nasruose ir fantastinė būtybė – žirgo ir žuvies junginys. Po diskusijų nutarta herbe vaizduoti būtent pastarąją, nes ji geriausiai atspindi miestelio istoriją ir dabartį, lokalizaciją prie sausumos ir vandens kelių. Žirgas yra ne tik vienas populiariausių lietuvių naminių gyvulių, apdainuotas tautosakoje kaip sunkių ūkio darbų atlikėjas, jaunikaičio ir kario bendražygis, bet ir nuo seno žinomas kaip susisiekimo priemonė sausumos keliais. Žuvis rodo Viešvilės geografinę padėtį prie vandens telkinių, jų faunos turtingumą, tenykščių žmonių verslus, susijusius su vandeniu. Pastarąjį simbolizuoja ir sidabrinis skydo laukas.

Parengė Birutė Slavinskienė

Nuotrauka
nuotrauka

 

Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.